Žvairumas
ŽVAIRUMAS - tai nuolatinis ar periodinis vienos akies nukrypimas nuo bendro fiksacijos taško, kai yra sutrikęs abiejų akių fiksacijos į vieną tašką mechanizmas.
Dažniausiai žvairuoja vaikai. Apie 60-80 proc. atvejų žvairumas atsiranda antrųjų metų pabaigoje. Mažylis dažniausiai mato tik viena akimi, negali tiksliai išmatuoti atstumo iki objekto, todėl patiria didelį diskomfortą. Smegenų centrai, negaudami signalo iš žvairuojančios akies, priima tik vienos akies vaizdą, ir nukrypusi akis greitai visam laikui tampa silpnaregė. Kuo anksčiau vaikas pradeda žvairuoti, tuo blogesnė prognozė. Iki 2 mėnesių kūdikio žvairumas laikomas normaliu, nes akių judesiai dar nekoordinuoti, mažylis toliaregis. Nuo 5 mėnesių susiformuoja abiakis matymas. Kartais gali atrodyti, kad vaikas žvairuoja. Tai priklauso nuo veiduko anatominės sandaros: platesnio ar siauresnio nei įprasta tarpuakio, trečio voko, nudribusio vieno akies voko ar giliau įkritusios akies. Jei giminėje yra žvairuojančių žmonių, būtina patikrinti vaiko regėjimą, net jei akytės atrodo visiškai sveikos. Ši patologija gali būti paveldima.
Žvairumas gali būti vidinis - kai akys susieina ties nosimi, išorinis - kai jos išsiskiria į šalis, vertikalus - kai viena akis nukrypsta į viršų ar į apačią, vienpusis - kai tik viena akis žiūri netaisyklingai, pakaitinis - kai akys pakaitomis nukrypsta nuo regos ašies, ir paralyžinis - kai riboti akies judesiai pakenkto raumens link.
Žvairuojantieji skundžiasi greitu akių nuovargiu, galvos svaigimu, vaizdo dvejinimusi. Vaikai dažniausiai blogiau mato ar išvis nemato viena akimi. Esant paralyžiniam žvairumui, ligonis laiko pasukęs galvą į pažeisto raumens pusę, norėdamas išvengti dvejinimosi, gali būti platus vyzdys, nejudri akis, nusileidęs vokas.
Žvarumą nustato gydytojas. Vaikų žvairumas pradedamas gydyti iš karto jį nustačius. Kuo anksčiau ši patologija nustatoma ir suteikiama reikalinga pagalba, tuo didesnė tikimybė pasveikti. Sveikstama ilgai, dažnai nuo kūdikystės iki paauglystės. Dažniausiai žvairumą sąlygoja didelio laipsnio refrakcijos yda (trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas). Tuomet reikia nuolat nešioti akinius. Okulistas paskiria tinkamus akinukus, gydomųjų pratimų kompleksą, švitinimą įvairiais aparatais. Jų tikslas ne tik priversti akių raumenis dirbti taisyklingai, bet ir pagerinti regėjimą. Akinukus vaikai gali pradėti nešioti ir nuo 6 mėnesių. Kartais mažylio geriau matanti akis uždengiama, kad žvairuojanti akytė po truputį stiprėtų ir pradėtų žiūrėti taisyklingai. Gydyti reikia nuolat, nes nenešiojant akinukų nors dvi savaites, visas darbas gali nueiti veltui.
Jei neužtenka gydymo akiniais, gydoma chirurginiu būdu - operuojami akį judinantys raumenys. Jie pailginami arba sutrumpinami. Kartais prireikia kelių operacijų.
Žvairumo profilaktikai labai svarbu reguliariai tikrinti vaikų akis. Vaikams tai atliekama gimdymo namuose, paskui - sulaukus mėnesio, trijų mėnesių, pusės ir vienerių metų, vėliau - du kartus per metus. Laiku pradėjus gydyti, galima tikėtis greitesnio rezultato.