Šlapimo nelaikymas – negalite juoktis, čiaudėti, kosėti?

• šlapimo tyrimas;
• bendras kraujo tyrimas;
• kraujo krešumo tyrimas (ADTL);
• gliukozės kiekio kraujyje tyrimas;
• kalis;
• elektrokardiograma (EKG) su įvertinimu;

Pacientas gali atsivežti savo tyrimų išrašus iš kitų įstaigų arba atlikti juos Hila centre per 2 val. Centre atliekamų tyrimų kaina.
Tyrimai turi būti ne senesni kaip 14 dienų.

TOT (angl. transobturator tape) – pošlaplinio raiščio (juostos) implantacija.

Tai minimaliai invazyvi operacija, kurios metu padaromi minimalūs, kelių milimetrų pjūviai kirkšnyse ir makšties priekinėje sienelėje. Po šlaple įstatoma juostelė, kuri pakelia šlaplę ir taip sulaiko šlapimą.
Pjūviai užsiuvami, sugijus beveik nematomi.

Parinktas žiedas įstatomas gydytojo ginekologo kabinete. Keliolika minučių rekomenduojama pavaikščioti, įsitikinti ar moteris nejaučia įstatyto žiedo. Jei būtina, gydytojas gali pakoreguoti žiedo padėtį to paties vizito metu.

Žiedai grąžina nusileidusius ir iškritusius dubens organus į jų normalią poziciją.

Mūsų Centro operacinėse naudojama patikimiausių ir geriausia kokybe pasižyminčių gamintojų įranga bei instrumentai: Karl Storz (Vokietija) laparoskopiniai prietaisai ir instrumentai; Linvatec (JAV) atroskopiniai instrumentai; Datex Ohmeda (JAV) anestezijos aparatai; General Electric (JAV) monitoriai; Maquet (Vokietija) šildomi operaciniai stalai; 

Palatose sukurta jauki aplinka ir tinkamas mikroklimatas, kurį užtikrina specialios patalpų vėdinimo, šildymo ir kondicionavimo sistemos. Pacientų saugą, ypač operacijų metu, garantuoja ir automatinė dyzelinė elektros stotis, tiekianti elektros energiją sutrikus tiekimui mieste.

• Prieš procedūrą būtina gydytojo urologo konsultacija, kurios metu gydytojas urologas, įvertina, ar procedūrą galima atlikti.
• Likus 1-3 dienoms iki procedūros, gydymo dieną 1-3 dienas po gydymo reikia profilaktiškai vartoti gydytojo paskirtus
• Mažiausiai prieš 3 dienas iki procedūros, rekomenduojama nutraukti antitrombocitinių (kraują skystinančių) vaistų vartojimą.

Tyrimai, reikalingi prieš operaciją:

• bendras kraujo tyrimas;
• kraujo krešumo tyrimas (ADTL);
• elektrokardiograma (EKG) su įvertinimu;
• gliukozės kiekio kraujyje tyrimas;
• kalis;
• kiti tyrimai, jei sergate lėtinėmis ligomis ir juos paskyrė Jūsų gydytojas.

Pacientas gali atsivežti savo tyrimų išrašus iš kitų įstaigų arba atlikti juos Hila centre per 2 val. Atliekamų tyrimų kaina. Tyrimai turi būti ne senesni kaip 14 dienų.

Procedūra atliekama su nuskausminimu, todėl jokio skausmo jūs nejausite. Dažniausiai taikoma vietinė nejautra, tačiau gali būti taikoma ir bendrinė nejautra, atsižvelgiant į individualią situaciją.

Procedūros metu į šlapimo pūslę sušvirškščiamas botulino toksino preparatas.  Leidžiamo preparato kiekis priklauso nuo individualios situacijos ir aptariamas prieš procedūrą. Procedūra įprastai užtrunka apie 15-20 min.

Atlikus procedūrą, fiziologinis skystis nėra pašalinamas, tam, kad pacientas prieš išvykdamas iš klinikos galėtų pademonstruoti gebėjimą nusišlapinti. Pacientas stebimas mažiausiai 30 minučių po injekcijos ir iki spontaniško nusišlapinimo.

Šlapimo nelaikymo gydymas botulino toksino injekcijomis negalimas:

• asmenims, kuriems yra padidėjęs jautrumas A tipo botulino toksinui arba bet kuriai vaisto anotacijoje nurodytai pagalbinei medžiagai;
• esant infekcijai numatomoje (-ose) injekcijos vietoje (-ose). Be to, botulino toksino negalima vartoti šlapimo pūslės sutrikimams gydyti: - pacientams, kurie gydymo metu serga šlapimo takų infekcija; - pacientams, kuriems gydymo metu yra ūmus šlapimo susilaikymas ir kurie nėra reguliariai kateterizuojami;
• pacientams, kurie nenori ir (arba) negali pradėti kateterizuotis po gydymo, jei to prireiktų.

Kaip ir bet kokių medicininių procedūrų, operacijų atveju yra galimos dažniau ar rečiau pasireiškiančios komplikacijos ir / ar šalutiniai poveikiai su kuriais jus supažindins jus gydantis gydytojas iki procedūros.

Po procedūros gydytojas paskirs Jums kontrolinį vizitą po 7-10 dienų.

Ženklų sveikatos pagerėjimą turėtumėte pajusti per 2 savaites po procedūros. Pakartotinę injekciją galima atlikti praėjus ankstesnės injekcijos klinikiniam poveikiui, bet ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo ankstesnės injekcijos į šlapimo pūslę.

Paskambinkite gydytojui ar slaugytojai, jeigu:

• iškilo klausimų dėl paskirtos procedūros;
• jūs nesupratote, kaip reikia pasiruošti procedūrai;
• susirgote prieš procedūrą (pakilo temperatūra, gripas, peršalimas);
• norite pakeisti procedūros datą ar pakeitėte sprendimą dėl procedūros.

Dažniau tai yra vyresnių – 60–80 m. moterų problema, tačiau neretai kreipiasi ir jaunos – iki 30 m. moterys.

Apklausų duomenys rodo, kad kas penkta Lietuvos moteris kenčia nuo šlapimo nelaikymo ir tik ketvirtadalis dėl to kreipiasi į gydytojus.

Bet koks nevalingas šlapimo ištekėjimas, nepriklausomai nuo jo kiekio, jau signalizuoja, kad „sistema“ nesandari, bet priežastys, sukeliančios šią ligą, gali būti labai skirtingos, todėl skiriasi ir gydymo metodai – medikamentinis, chirurginis, o kartais užtenka pakeisti gyvenimo būdą, sureguliuoti mitybą, sustiprinti dubens raumenis, ypač jaunoms pacientėms. Nedidelis šlapimo nelaikymas nekelia grėsmės gyvybei ar sveikatai, todėl žmonės dažnai bando patys spręsti problemą. Šiais laikais yra įvairių tam tinkamų higienos priemonių. Tačiau ilgainiui liga progresuoja ir žmogus, bijodamas „avarijų“, pradeda save izoliuoti – atsisako kelionių, susibūrimų, teatro, aktyvaus sporto ir kt. Tai gali sukelti menkavertiškumo kompleksą ir netgi depresiją. Jeigu kosint, čiaudint, vemiant nevalingai išsiskiria šlapimo, atsiranda dažnesnis noras šlapintis, reikia keltis naktimis, šlapinantis skauda, degina, šlapime atsiranda drumzlių ar kraujo pėdsakų, reikėtų būtinai kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti ne tik šlapimo nelaikymo problema, bet ir kitų inkstų ar šlapimo pūslės ligų simptomai.

Taip, galima. Svarbu išmokti juos daryti teisingai ir nuolat.

Dažniausiai priežasčių yra ne viena – įgimtos ar paveldėtos anatominės savybės. Įvairios ligos – demensija, išsėtinė sklerozė, Parkinsono, Alzheimerio, endokrininės ligos, insultas, stuburo patologija, dubens operacijos, taip pat kai kurių medikamentų vartojimas gali sukelti šlapimo nelaikymą.

Šlapimo nelaikymas gali pasireikšti po gimdymo, jei vaikas buvo didelis, gimdymas komplikuotas, jo metu pertempti tarpvietės ir dubens dugno raumenys.

Šlapimo nelaikymą gali lemti ir nuolatinis stresas, nutukimas, rūkymas, intensyvus sportas, sunkumų kilnojimas, sunkus fizinis darbas.

Pirmiausia gydytojas išsiaiškina ligos priežastis, patikrina, ar nėra nusileidę dubens organai, atlieka diagnostinius testus ir nustato šlapimo nelaikymo tipą. Kartais sunku iš karto nustatyti šlapimo nelaikymo priežastis, reikalingi ilgiau trunkantys tyrimai, urologo ar kitų specialistų konsultacijos. Pas ginekologą pacientė turėtų atvykti pilna šlapimo pūsle, t. y. prieš vizitą nereikia eiti į tualetą. Jei diagnozuojamas dirglios šlapimo pūslės sindromas, dažniausiai skiriamas medikamentinis gydymas, kuris mažina šlapimo pūslės receptorių jautrumą. Pacientės taip pat turi laikytis tam tikros dietos, mažinti antsvorį, stiprinti dubens raumenis.

Jei liga nėra pažengusi, pradedama nuo paprastesnio gydymo – gyvenimo būdo koregavimo, kineziterapijos, raumenų stimuliacijos, specialių vad. žiedų įdėjimo į makštį.