Skubi šeimos gydytojo konsultacija nuotoliu! Atsisiųskite programėlę uhealth

Hila atliekame visus tyrimus, reikalingus celiakijai ar paveldimai rizikai ja susirgti nustatyti. Kai kurie jų atliekami tik pas mus.
Celiakija – tai genetinė imuninės sistemos sukelta enteropatija, pasireiškianti maisto medžiagų nepakankamu įsisavinimu. Grūdinis baltymas gliutenas yra sudarytas iš kelių baltymų: gliadino (yra kviečiuose), hordeino (yra miežiuose) ir sekalino (yra rugiuose). Visi šie baltymai prasiskverbia pro žarnyno sienelę ir čia yra suskaidomi iki aminorūgščių. Baltymams sąveikaujant su žarnų gleivine, išprovokuojamas autoimuninis atsakas. Susidarę antikūnai pradeda atakuoti plonosios žarnos gleivinės gaurelius, kurie yra atsakingi už maisto medžiagų ir vitaminų absorbciją (įsisavinimą ir patekimą į kraują). Dėl kilusios uždegiminės reakcijos gaureliai negali atlikti savo funkcijos, todėl maisto medžiagos toliau slenka žarnynu žemyn, nepatekdamos į kraują ir sukeldamos viduriavimą.

Celiakija gali komplikuotis vitaminų ir mineralinių medžiagų nepakankamumu, anemija, osteoporoze. Moterims, sergančioms šia liga, dažnesni pakartotiniai persileidimai ir didesnė tikimybė tapti nevaisingoms. Pacientai, sergantys celiakija, turi didesnį rizikos laipsnį susirgti žarnyno, kepenų ir stemplės vėžiu, intesinaline limfoma. Įrodyta, kad mirtingumas sergant celiakija padidėja du kartus, palyginti su sveikais asmenimis. Celiakija gali būti diagnozuota bet kokio amžiaus asmenims. 58–77 proc. atvejų ši liga pasireiškia nuo šešto mėnesio iki dvejų metų amžiaus, kai į vaiko racioną įtraukiama glitimo turinčių maisto produktų. 5–10 proc. riziką susirgti turi žmonės, kurių artimieji serga celiakija. Moterys šia liga serga 2–3 kartus dažniau ne vyrai. 

Pasaulinių studijų duomenimis, celiakija serga 1 iš 100 žmonių. Lietuvoje ši liga vis dar dažnai nenustatoma arba nustatoma per vėlai, tiriantis dėl kitų nusiskundimų.
Laiku diagnozavus ligą, sergantiems asmenims paskiriama begliutenė dieta, kurios griežtai laikantis labai greitai, per kelias savaites, sumažėja arba išnyksta celiakijos simptomai, nuo negrįžtamų pažeidimų apsaugomi svarbiausi organai, ženkliai pagerėja gyvenimo kokybė.

Esant celiakijai, labai svarbu kompleksinis ištyrimas – kraujyje gali būti randama tiek vienos, tiek kelių rūšių specifinių antikūnų, pažeidžiančių plonosios žarnos gleivinę. Esant teigiamiems antikūnų tyrimams ir klinikiniams simptomams, galutiniam celiakijos diagnozės patvirtinimui gali būti atliekama plonojo žarnyno gaurelių biopsija ir genetiniai tyrimai.

Celiakijos negalima diagnozuoti remiantis vien specifinių antikūnų tyrimais, nes sergantis celiakija gali neturėti jų ir, atvirkščiai, nesergančiam celiakija galima jų rasti. Antikūnų tyrimo tikslumas yra daugiau nei 90 procentų. Tyrimų rezultatus gali įtakoti ir begliutenė dieta (pvz., jei žmogus laikosi dietos mėnesį ar ilgiau, celiakijai būdingi antikūnai gali išnykti) bei vartojamas prednizolonas ar kiti imunosupresiniai vaistai. Celiakijos antikūnų tyrimai padeda atrinkti pacientus, kuriems reikia atlikti plonosios žarnos biopsijas.

Celiakijos diagnostika pradedama nuo specifinių antikūnų tyrimų kraujyje. Tikslinga pradėti nuo bendro imunoglobulino A (IgA) tyrimo, kadangi nuo 2 iki 10 proc. sergančiųjų celiakija nustatoma ir bendro IgA stoka. Jei nustatomas IgA trūkumas, tai rodo, kad nesusidarys ir IgA klasės antikūnai nei prieš audinių transglutaminazę (tTG), nei prieš deamidintus gliadino baltymo epitopus (DGP), nemodifikuotus gliadino baltymus bei endomiziumą, nors ligonis ir sirgs celiakija. Tokiu atveju informatyvesni celiakijai specifinių imunoglobulinų G (IgG) klasės antikūnų tyrimai. 

Celiakijos diagnostikai, genetiniam polinkiui ir rizikai sirgti įvertinti atliekamas genetinis tyrimas, kurio metu nustatomi specifiniai žmogaus leukocitų antigenai (ŽLA), lemiantys celiakijos vystymąsi. Genetinis tyrimas rekomenduojamas esant ligos simptomams, kurie gali būti susiję su celiakija, kai biopsijos ir kraujo tyrimų rezultatai teigiami, siekiant patvirtinti diagnozę. Genetinis tyrimas taip pat gali būti atliekamas siekiant nustatyti šeimos narius, kurie priklauso rizikos grupei sirgti celiakija. 

Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo.

Išankstinė registracija nebūtina, tiesiog atvykite ir kreipkitės į registratūrą.

Celiakijos tyrimų kaina

Paslaugos pavadinimas
Mokamų paslaugų kaina Mokamos
Antikūnai prieš deamidintus gliadino baltymo epitopus IgG (Anti-DGP-IgG)
17.00 €
Anti-gliadininiai antikūnai IgA
17.00 €
Anti-gliadininiai antikūnai IgG
17.00 €
Antikūnai prieš audinių transglutaminazę Anti-tTG-2 IgA (dėl celiakinės ligos ištyrimo)
17.00 €
Antikūnai prieš audinių transglutaminazę Anti-tTG-2 IgG (dėl celiakinės ligos ištyrimo)
17.00 €
Antikūnai prieš deamidintus gliadino baltymo epitopus IgA (Anti-DGP-IgA)
17.00 €
IgA endomiziumo antikūnai (IgA-Ema)**
26.00 €
IgG endomiziumo antikūnai (IgG-Ema), (dėl celiakinės ligos ištyrimo)**
26.00 €
Imunoglobulinas A (IgA)
15.00 €
Tyrimo medžiagos paėmimas iš paciento procedūriniame kabinete
5.00 €
ŽLA haplotipų DQ2/DQ8, lemiančių celiakinės ligos vystymąsi, nustatymas (PGR)
58.00 €

Laboratorinių tyrimų, atliekamų iš kraujo, kaina susideda iš tyrimo kainos (nurodytos kainyne) ir kraujo paėmimo kainos.
Reikalingus tyrimus dažniausiai paskiria gydytojas gastroenterologas, tačiau dėl jų reikalingumo galite nuspręsti ir savarankiškai.

Nuo ko priklauso kainos?

Čia nurodytos paslaugų kainos galioja Lietuvos respublikos ir Europos sąjungos piliečiams. Jei esate iš kitų šalių, konkrečios kainos teiraukitės nurodytais tel. ir el. paštu.

Plačiau apie kainas

Tyrimų atlikimo laikas

Konkrečių tyrimų atlikimo laikas ir susiję duomenys pateikiami ČIA.
Patologijos ir citologijos tyrimų atlikimo laikas ČIA

Plačiau apie atliekamų tyrimų laiką

Atmintinė pacientui dėl pasiruošimo kraujo tyrimams
deco round
Kodėl

verta išsitirti pas mus?

  • Jūsų tyrimus atliksime kokybiškai. Tai patvirtina laboratorijos ISO 15189 akreditacija. 
  • Pagrindinių tyrimų rezultatus sužinosite per 1–2 val.
  • Esant poreikiui, 7 dienas po kraujo paėmimo turime galimybę atlikti papildomus celiakijos tyrimus iš paimto vieno kraujo mėginio. Aktualu vaikui ar pacientams iš kitų miestų!
  • Hila – pirmoji įstaiga Lietuvoje, pradėjusi atlikti celiakijos tyrimus iš kraujo. Nuo 2007 m. sukaupėme didelę patirtį sėkmingai diagnozuodami ir gydydami celiakiją.

Naudinga žinoti

Dėl celiakijos rekomenduojama išsitirti žmonėms, kurių pirmos eilės giminės serga celiakija, ir visiems, susiduriantiems su celiakijai būdingais simptomais, ypač vaikams kuo ankstesniame amžiuje.

Tyrimus dėl celiakijos rekomenduojama atlikti sergantiems kolageniniu kolitu, I tipo cukriniu diabetu, Dauno, Turnerio, Williamso sindromais ir kitomis autoimuninėmis ligomis, nes jiems gana dažnai nustatoma celiakija.

Daugiau nei keli šimtai simptomų gali būti susiję su celiakija ir jos sukeltomis pasekmėmis sveikatai. 

Dažniausi celiakijos simptomai:

  • viduriavimas;
  • vidurių pūtimas;
  • svorio kritimas;
  • silpnumas, nuovargis;
  • sąnarių skausmai;
  • pūslelių pavidalo bėrimai odoje ir gleivinėje;
  • tempiantis, maudžiantis pilvo skausmas;
  • pilkšvos, rusvos, gaižaus kvapo ir skystos išmatos.

Kiti retesni simptomai:

  • rūgšties refliuksas;
  • nerimas, dirglumas;
  • elgesio sutrikimai;
  • vidurių užkietėjimas;
  • tinimai;
  • svorio netekimas, prieaugis be priežasties.

Ryškūs celiakijos sukelti simptomai dažniausiai pasitaiko 2–4 metų vaikams. Kuo vaikas vyresnis, tuo ligos simptomai mažiau ryškūs, tad verta išsitirti kuo anksčiau, vos pastebėjus celiakijai būdingus simptomus.

Tarp suaugusių pacientų tik 13 proc. būna tipiškų celiakijos simptomų. Vis dažniau susiduriama su netipiškais arba paslėptais celiakijos atvejais. Tai reiškia, kad celiakija gali likti nenustatyta ilgus metus ir tyliai griauti Jūsų sveikatą.

Sergant celiakija, imuninės sistemos reakcija į gliuteną pažeidžia plonąjį žarnyną, endokrininę, nervų sistemas, kepenis, organizmas blogiau įsisavina maistines medžiagas.

Celiakijai būdingi šie sveikatos sutrikimai ir ligos:

  • stiprūs bėrimai išoriniuose galūnių paviršiuose (dermatitis herpetiformis);
  • vitaminų ir mineralų stoka;
  • geležies deficito anemija;
  • nepaaiškinamai mažas ūgis;
  • uždelstas lytinis brendimas;
  • infertiliškumas (lytinis nesubrendimas);
  • pasikartojantys persileidimai;
  • osteoporozė;
  • baltymų nepasisavinimas;
  • pasikartojantis aftozinis stomatitas (burnos gleivinės uždegimas);
  • dirgliosios žarnos sindromas;
  • padidėjęs transaminazių (kepenų fermentų) aktyvumas;
  • dantų emalio hipoplazija;
  • tiroiditas;
  • cukrinis diabetas;
  • depresija;
  • periferinė neuropatija;
  • ataksija (koordinacijos sutrikimas);
  • epilepsija;
  • migrena.

Negydoma liga komplikuojasi ir pasireiškia vyresniame amžiuje. Užleistą ligą vis sunkiau gydyti, kartojasi nuolatiniai žarnyno uždegimai, nebepadeda dieta. Besivystanti liga komplikuojasi į opinį jejunitą (plonojo žarnyno uždegimą), žarnyno limfomą (limforetikulinio audinio naviką), žarnyno adenokarcinomą (liaukinio epitelio vėžį).

  • Tyrimų rezultatai bus parengti per 1–2 val.
    Juos galėsite atsiimti registratūroje arba Jums pageidaujant atsiųsime el. paštu.
  • Dėl tyrimų interpretacijos kreipkitės į laboratoriją tel. +370 5 247 64 17

Dažniausiai užduodami klausimai

Celiakijos atveju labai svarbu kompleksinis ištyrimas – kraujyje gali būti randama tiek vienos, tiek kelių rūšių specifinių antikūnų, pažeidžiančių plonosios žarnos gleivinę. Esant teigiamiems antikūnų tyrimams ir klinikiniams simptomams, galutiniam celiakijos diagnozės patvirtinimui gali būti atliekama plonojo žarnyno gaurelių biopsija ir genetiniai tyrimai.

Reikėtų kreiptis į gydytoją gastroenterologą, kuris, įvertinęs Jūsų tyrimų rezultatus, ligos simptomus, atlikęs papildomus tyrimus, patvirtins arba atmes celiakijos diagnozę. Pas šios specializacijos gydytojus galite registruotis mūsų Centre. Konsultacijos kaina ČIA.

Pagrindinis celiakijos gydymas – begliuteninė dieta. Celiakija – neišgydoma, todėl sergantysis visą gyvenimą turi griežtai laikytis begliuteninės dietos, t. y. nevalgyti kviečių, rugių, miežių, jų gaminių ir išvestinių rūšių kultūrų, pvz., kvietrugių.

Šis gydymas yra labai veiksmingas. Laikantis dietos dažniausiai atsikuria plonosios žarnos gleivinė ir organizmas pradeda įsisavinti maisto medžiagas, o svarbiausia – išnyksta daugelis nemalonių šios ligos simptomų.

Sergant celiakija rekomenduojama vengti visų javų produktų – kviečių, rugių, speltos, miežių, manų, „bulgur“ kruopų. Patariama atidžiai skaityti etiketes, nes šių produktų yra daugelyje perdirbtų gaminių.

Abiejų negalavimų simptomai yra labai panašūs, o gydymas tas pats, t. y. dieta be gliuteno. Celiakija ir gliuteno netoleravimas turi skirtumų.

Celiakija yra autoimuninė liga. Turintiems polinkį sirgti celiakija asmenims gliutenas sukelia antikūnų prieš plonojo žarnyno gleivinę gamybą. Dėl to žarnyne vyksta uždegimas, nyksta žarnų gaureliai ir sutrinka žarnyno funkcija, blogėja maisto medžiagų ir vitaminų pasisavinimas. 
Celiakijai nustatyti atliekami kraujo tyrimai prieš specifinius antikūnus. Taip pat galima atlikti genetinio polinkio celiakijai tyrimą. Jei tyrimų rezultatai teigiami, diagnozei patvirtinti gali būti skiriama plonojo žarnyno biopsija.

Gliuteno netoleravimas – neigiama organizmo reakcija į gliuteną nedalyvaujant antikūnams: šiuo atveju nėra pažeidžiamas plonasis žarnynas, todėl atliekant jo biopsiją bei įprastus kraujo tyrimus celiakijai nustatyti rezultatai būna neigiami. 
Specifinių tyrimų gliuteno netoleravimui nustatyti kol kas nėra. Vienintelis būdas tai padaryti – keletą savaičių laikytis dietos be gliuteno ir stebėti, ar yra pagerėjimas. Daugelis pasijunta ženkliai geriau jau po 2–3 savaičių nevartodami maisto produktų, turinčių gliuteno.

Mediateka

Neatidėliokite svarbių sprendimų, rūpinkitės savimi!

Registruokitės konsultacijai

Rūpestis ir dėmesys – geriausia dovana!

Padovanokite artimiesiems sveikatos patikrinimą ar kitą Hila paslaugą. Galite pasirinkti iš rekomenduojamų programų arba dovanoti čekį norimai pinigų sumai.

Nepraleiskite mūsų naujienų ir akcijų

Gydytojų patarimai ir specialios akcijos tik prenumeratoriams