Sveikatos patarimai

Nuo pat paauglystės, kai merginos įprastai pasimatuoja pirmąją liemenėlę iki pat me-nopauzės, o kartais ir dar ilgiau, moters krūtų audinys nuolat kinta. Reaguodamas į hormoninį foną, organizmo pokyčius ar net vartojamus vaistus, jis sukelia ir neįprastų pojūčių. Kaip keičiasi moters krūtys skirtinguose gyvenimo tarpsniuose ir kaip žinoti, kada jose jaučiami neįprasti pojūčiai tėra natūralus atsakas į hormonų svyravimus, o kada signalizuoja galimą ligą, klausiame „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos radiologės med. dr. Laimos Grinytės.

Pasaulio sveikatos organizacijos statistika skelbia, kad galvos skausmą patiria maždaug 40 proc. gyventojų. Dažnas su šiuo skausmu susigyvena ir lengvai atpažįsta kūno siunčiamus signalus, išmoksta sau padėti. Visgi į ūmų bei stiprų galvos skausmą nederėtų žvelgti pro pirštus. „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas neurologas Jokūbas Fišas įvardija, koks galvos skausmas yra ypač pavojingas bei kaip sau padėti.

Skausmingos mėnesinės ir (ar) ovuliacija, varginantis pilvo pūtimas, nuovargis ir depresyvios mintys – tai tik keletas simptomų, kuriuos, anot statistikos, tenka patirti kone kas dešimtai pasaulio moteriai. Būtent toks skaičius moterų susiduria su endometrioze – nepiktybine, tačiau kaip reikiant varginti galinčia ir neretai skausminga lėtine ginekologine liga. Kas lemia jos atsiradimą, kaip ją atpažinti ir ar pastojus endometriozė gali išnykti savaime, klausiame Hila Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos akušerės-ginekologės Evelinos Boreikaitės.

Remiantis Europos sąjungos mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų statistika, Lietuva pasigirti negali. Jau ne vienerius metus patenkame tarp pirmaujančių šalių, kuriose mirtingumas nuo šių sveikatos sutrikimų yra didžiausias tarp valstybių narių. Ir nors prevenciniai širdies ir kraujagyslių ligų tyrimai ir savalaikis jų atlikimas turi didelę reikšmę, pasak „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gyvensenos medicinos specialistės Adrijos Amitos Kulvinskaitės, ne viskas priklauso nuo medikų. Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos valdyme bene pagrindinį vaidmenį vaidina paties žmogaus įsitraukimas ir tai, kiek jis linkęs koreguoti savo gyvensenos įpročius vardan geresnės sveikatos.

Hemorojus – viena dažniausių ir kartu nemaloniausių ligų, apie kurią daugelis vis dar nelinkę garsiai kalbėti, tačiau išvydę kraują klozete kone bėgte skuodžia pagalbos. Vis dėlto, kraujavimas – tik vienas iš hemorojaus simptomų ir dažnai būdingas jau pažengusiai ligai. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojas pilvo chirurgas med. dr. Simonas Ūselis sako, kad dažnai pirmieji hemorojaus požymiai būna kur kas subtilesni, kartais ir nepastebimi.

Jau šį sekmadienį su šeimomis sėsime prie vaišėmis nukrauto Šv. Velykų stalo. Svarbią vietą jame tradiciškai užims kiaušiniai bei jų patiekalai, dažnai su majonezu ar panašiais riebiais padažais. Hila | Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gyvensenos medicinos specialistė Adrija Amita Kulvinskaitė sako, kad ir šventinį stalą galime praturtinti sveikatai palankesniais, bet ne mažiau gardžiais patiekalais. Artėjant šventiniam savaitgaliui ji dalijasi asmeniniais Velykų stalo receptais.

Įsivaizduokite situaciją: atsikandus sultingo obuolio, staiga ima keistai perštėti burnoje. Kitaip tariant, pasireiškia alerginei reakcijai būdingi simptomai, nors nesate alergiškas obuoliams, tik beržų žiedadulkėms. Arba staiga, pietų metu valgant kiaulieną, pasijaučiate prastai – tarsi kažkur patalpoje būtų katė, kuriai esate alergiškas... Pasak „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos alergologės, klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, tai nėra tik keisti sutapimai – tai vadinama kryžmine alergija, kai organizmas klaidingai sureaguoja į panašius baltymus, esančius skirtinguose šaltiniuose.

Kiaušiniai – ne tik neatsiejamas Šv. Velykų stalo simbolis, bet ir šimtus kartų viso pasaulio apkalbėtas, peiktas ir vėl reabilituotas maisto produktas. Jei prieš gerą dešimtmetį kiaušinius linksniavome kaip kone cholesterolio šaltinį, tai šiandien jie aukštinami kaip tikras supermaistas. Tai kaipgi yra su tais kiaušiniais – gerai ar blogai jie mūsų organizmui, kiek kiaušinių galima suvalgyti per dieną, ir koks jų paruošimo būdas palankiausias sveikatai, klausiame „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gyvensenos medicinos specialistės Adrijos Amitos Kulvinskaitės.

Prasidėjusi nedideliu drebuliu ir vos juntamu judesių sukaustymu, ilgainiui Parkinsono liga išsivysto į sunkesnes stadijas, kai pradeda trikti pusiausvyra, o judesiai tampa riboti ir lėti. Šia liga suserga vis jaunesni, dar darbingo amžiaus žmonės, o per pastaruosius 25 metus jos paplitimas pasaulyje padvigubėjo. Nors kol kas Parkinsono liga dar nėra pagydoma, ją galima pristabdyti ir ilgiau išlaikyti kokybišką gyvenimą.

Jei pastebėjote vis daugiau plaukų ant pagalvės, šukų ar drabužių, o gal ėmė mažėti plaukų apimtis, verta susirūpinti. Plaukų slinkimas – viena dažniausių problemų, dėl kurios žmonės kreipiasi į šeimos gydytojus. Nors dažnai laikomas kosmetine problema, iš tiesų plaukų slin-kimas gali būti svarbus organizmo siunčiamas signalas apie sveikatos sutrikimus. Apie tai, kokios priežastys gali lemti padidėjusį plaukų slinkimą ir ką daryti pastebėjus šiuos poky-čius, kalbamės su „Hila“ Šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Agne Šimoniene.

Iš spintos traukiant lengvesnius ir trumpesnius drabužius bei pamažu ruošiant kūną artėjančiam vasaros sezonui, į akis krinta melsvi smulkių kraujagyslių „voratinkliai“, plonomis gijomis išsiraizgę po kojų oda. „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kraujagyslių chirurgas med. dr. Arminas Skrebūnas sako – tai telangiektazijos, arba paprastai tariant – odos kapiliarų išsiplėtimas, neretai ryškiau pastebimas būtent po žiemos, kai oda būna šviesesnė, išblukus praėjusios sezono įdegiui. Kodėl atsiranda šie neestetiškai atrodantys „voratinkliai“ ir ar įmanoma jų atsikratyti?