Sveikatos patarimai

Įsivaizduokite situaciją: atsikandus sultingo obuolio, staiga ima keistai perštėti burnoje. Kitaip tariant, pasireiškia alerginei reakcijai būdingi simptomai, nors nesate alergiškas obuoliams, tik beržų žiedadulkėms. Arba staiga, pietų metu valgant kiaulieną, pasijaučiate prastai – tarsi kažkur patalpoje būtų katė, kuriai esate alergiškas... Pasak „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos alergologės, klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, tai nėra tik keisti sutapimai – tai vadinama kryžmine alergija, kai organizmas klaidingai sureaguoja į panašius baltymus, esančius skirtinguose šaltiniuose.

Kiaušiniai – ne tik neatsiejamas Šv. Velykų stalo simbolis, bet ir šimtus kartų viso pasaulio apkalbėtas, peiktas ir vėl reabilituotas maisto produktas. Jei prieš gerą dešimtmetį kiaušinius linksniavome kaip kone cholesterolio šaltinį, tai šiandien jie aukštinami kaip tikras supermaistas. Tai kaipgi yra su tais kiaušiniais – gerai ar blogai jie mūsų organizmui, kiek kiaušinių galima suvalgyti per dieną, ir koks jų paruošimo būdas palankiausias sveikatai, klausiame „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gyvensenos medicinos specialistės Adrijos Amitos Kulvinskaitės.

Prasidėjusi nedideliu drebuliu ir vos juntamu judesių sukaustymu, ilgainiui Parkinsono liga išsivysto į sunkesnes stadijas, kai pradeda trikti pusiausvyra, o judesiai tampa riboti ir lėti. Šia liga suserga vis jaunesni, dar darbingo amžiaus žmonės, o per pastaruosius 25 metus jos paplitimas pasaulyje padvigubėjo. Nors kol kas Parkinsono liga dar nėra pagydoma, ją galima pristabdyti ir ilgiau išlaikyti kokybišką gyvenimą.

Jei pastebėjote vis daugiau plaukų ant pagalvės, šukų ar drabužių, o gal ėmė mažėti plaukų apimtis, verta susirūpinti. Plaukų slinkimas – viena dažniausių problemų, dėl kurios žmonės kreipiasi į šeimos gydytojus. Nors dažnai laikomas kosmetine problema, iš tiesų plaukų slin-kimas gali būti svarbus organizmo siunčiamas signalas apie sveikatos sutrikimus. Apie tai, kokios priežastys gali lemti padidėjusį plaukų slinkimą ir ką daryti pastebėjus šiuos poky-čius, kalbamės su „Hila“ Šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Agne Šimoniene.

Iš spintos traukiant lengvesnius ir trumpesnius drabužius bei pamažu ruošiant kūną artėjančiam vasaros sezonui, į akis krinta melsvi smulkių kraujagyslių „voratinkliai“, plonomis gijomis išsiraizgę po kojų oda. „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kraujagyslių chirurgas med. dr. Arminas Skrebūnas sako – tai telangiektazijos, arba paprastai tariant – odos kapiliarų išsiplėtimas, neretai ryškiau pastebimas būtent po žiemos, kai oda būna šviesesnė, išblukus praėjusios sezono įdegiui. Kodėl atsiranda šie neestetiškai atrodantys „voratinkliai“ ir ar įmanoma jų atsikratyti?

Pastaraisiais metais mokslininkai vis dažniau kalba apie tai, kad žarnynas yra vienas svar-biausių imuninės sistemos organų. Žarnyno mikrobiota – trilijonų mikroorganizmų bendruo-menė – vaidina pagrindinį vaidmenį reguliuojant imuninės sistemos veiklą, daro įtaką bend-ram organizmo atsparumui ligoms ir net emocinei būsenai. Pasak „Hila“ Šeimos medicinos centro šeimos gydytojos Jūratės Grigės, mikrobiotos sveikata prasideda dar prieš gimimą ir ją veikia daugybė veiksnių – nuo mitybos iki gyvenimo būdo.

Nugaros traumos – menkas juokas. Net ir patys drąsiausieji susižeidę bijo sau pakenkti, tad dažnai kuo greičiau gula į lovą. Belieka išgerti nuskausminamųjų, ilsėtis ir laukti? „Hila“ Reabilitacijos ir sporto medicinos centro sporto medicinos gydytojas Mykolas Butvila sako, kad susitraumavus poilsis išties naudingas, tačiau pernelyg ilgai užsigulėti nereikėtų, o vaistus svarbu naudoti itin saikingai.

Galvos svaigimas, įtartinas pilvo skausmas ar spaudimas krūtinėje – tai tik keletas iš simptomų, dėl kurių konsultuojantis gydytojas jums gali skirti atlikti kompiuterinės tomografijos, dažniausiai tiesiog sutrumpintai KT vadinamą, tyrimą. Dažnam šis primena tarsi sceną iš fantastinio filmo, mat visą kūną ar jo dalį daugybe sluoksnių nuskaito net iki kelių šimtų preciziškai sukalibruotų itin jautrių daviklių eilučių, į specialisto stebimą ekraną perduodančių tarsi plonais sluoksniais raikytą organizmo sistemų vaizdą.

Išgirdęs paraginimą skaudant gerklei paskanauti ledų, dažnas vis dar nustemba – juk tai šaltis. Taip – nusišypso „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro ausų, nosies, gerklės (LOR) ligų gydytoja Inga Tamošaitienė ir priduria, kad šaltis veikia kaip natūralus anestetikas. O dar įdomiau, kad šiandien jis sėkmingai pasitelkiamas daugelyje medicinos sričių, tarp jų ir otorinolaringologijoje, kurioje efektyviai taikomas gydyti lėtinę slogą ir gerklės skausmą.

Ši akių liga gali ilgą laiką vystytis neparodydama jokių simptomų – ja sergančiam neskauda, matymas dar ilgą laiką išlieka gana geras, tačiau nepaisant to – tai viena dažniausių apakimo priežasčių visame pasaulyje tarp vyresnių nei 40 metų žmonių. Tai – glaukoma, kurios Pasaulinę dieną minime šiandien, kovo 12-ąją. Kokia tai akių liga bei kaip ją aptikti dar ankstyvoje stadijoje, klausiame Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ akių ligų gydytojos Dovilės Jakštienės.

Gyvename pasaulyje, kuriame triukšmas tapo neišvengiama kasdienybės dalimi. Transporto spūstys, statybų aikštelės, koncertai, renginiai ir net nuolatinis muzikos klausymasis per ausines – visa tai nuo-lat veikia mūsų ausis. O kaip triukšmas veikia mūsų klausos aparatą? Ar ilgalaikis triukšmo poveikis gali lemti negrįžtamus klausos pokyčius ir įmanoma juos atstatyti?

Apie tai kalbamės su „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja otorinolaringologe Dalia Giedraitiene, kuri akcentuoja, kad triukšmo poveikio problema yra kur kas rimtesnė nei daugelis įsi-vaizduoja.