Sveikatos patarimai

Neretai pasitaiko, jog galva svaigsta staiga atsistojus ar kitaip pakeitus kūno padėtį – tai dažniausiai nekelia rimtų problemų. Tačiau jei galvos svaigimas ar pusiausvyros sutrikimas vargina nuolatos, tai gali signalizuoti apie rimtas sveikatos būkles, pvz., galimas vidines ausies, neurologines, širdies arba kitas terapines ligas. Apie tai, kas sukelia galvos svaigimą, kada kreiptis į gydytojus ir kokios yra gydymo galimybės, kalbamės su medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja otorinolaringologe, otoneurologe dr. Irina Arechvo.

Miestai nušvinta tūkstančiais žybsinčių lempučių, o ausyse skamba šventiniai hitai – daugeliui artėjančių švenčių laukimas kelia džiugesį tamsiais gruodžio vakarais, tačiau ne visiems. „Įsivaizduokite hipotetinę situaciją. Prieš jus – Lina. Kiekvienais metais ji organizuoja Kalėdas savo šeimai. Stengiasi, kad viskas būtų tobula: namai – idealiai sutvarkyti, maistas – nepriekaištingas, dovanos – kruopščiai apgalvotos ir įpakuotos. Lina jaučia, jei kažkas nepavyks tobulai, ji nuvils šeimą. Šį spaudimą Lina jaučia ne pirmus metus, todėl gruodį pradeda patirti stresą, prastai miega, tampa irzli ir pavargusi, o Kalėdų rytą jaučiasi išsekusi. Nors iš šono viskas atrodo tobula, Lina nebejaučia džiaugsmo – šventės jai tapo sunkiu darbu“, – pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ psichologė-psichoterapeutė Gintarė Dailydė. Su ja artėjančių švenčių kontekste kalbamės apie perdegimą ir kaip šis susijęs su vadinamąja tūkstantmečio karta.

Maždaug 17 proc. moterų ir 16 proc. vyrų kenčia nuo nenumaldomo noro šlapintis, arba kitaip – turi dirglią šlapimo pūslę. Dažniausiai šis sutrikimas gydomas vaistais, tačiau jei tai neefektyvu, išgelbėti gali botulino injekcijos. Šis gydymas Vakarų, Skandinavijos šalyse labai vertinamas, tuo metu Lietuvoje dar tik skinasi kelią, sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja urologė Jonė Verikaitė.

Interaktyvūs robotai, lipnūs „šlykštukai“ (angl. slime), plastiko šoviniais šaudantys pistoletai, vaikiški SPA ir kosmetikos rinkiniai – tai tik keletas pastarųjų metų madingiausių dovanų idėjų vaikams. Tačiau ar visos jos tikrai tinkamos, o svarbiausia – saugios jūsų atžaloms? Įsibėgėjant šventiniam dovanų maratonui, kalbamės su Vilniaus Laisvės pr. įsikūrusio „Hila“ šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Jūrate Grige. Ji dalijasi įžvalgomis ir patarimais, ką būtina žinoti tėvams, ieškantiems, kuo per šias Kalėdas pradžiuginti mažuosius.

Tulžies pūslės operacija sergantiems tulžies pūslės akmenlige dažnai kelia nerimą, ypač dėl iki šiol paplitusio mito, jog pašalinus šį organą teks visam gyvenimui griežtai riboti mitybą ar ugdytis kitus, ne visada patogius, įpročius. Vis dėlto Medicinos diagnostikos ir gydymo centre „Hila“ konsultuojantis bei operuojantis abdominalinės chirurgijos gydytojas dr. Simonas Ūselis pranešime žiniasklaidai ramina: dėl šiuolaikinės medicinos galimybių po tulžies pūslės operacijos greitai atsigaunama, o jokių ilgalaikių apribojimų nėra.

Sulig laikrodžiams mušant Naujuosius daugiau nei 100 tūkst. vairuotojų gresia į 2025-uosius kulniuoti pėsčiomis. Toks skaičius, remiantis dabartiniais statistikos duomenimis, dar nėra atnaujinę vairuotojų sveikatos pažymėjimų galiojimo, dėl ko jiems bus automatiškai stabdoma teisė vairuoti. Nors daugeliui tai atrodo tik bereikalingas formalumas, Vilniaus Laisvės pr. „Hila“ Šeimos medicinos centre konsultuojanti šeimos gydytoja Daiva Berškienė sako, kad dėl tokių „sveikuolių“ vėliau kyla itin pavojingos avarijos, kurios gali baigtis ir sunkiais sužalojimais.

Užklupus skausmui, natūralu įtarti, kad pažeidimas ir yra ten, kur skauda. Tačiau, pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojos neurochirurgės Onos Laptevos, besispecializuojančios skausmo gydymo srityje, žmogaus nervų sistema tuo ir įdomi, kad tikroji skausmo priežastis slypi nebūtinai ten, kur skauda. Būna, kad žmogus kamuojasi dėl besitęsiančio rankos ar kojos skausmo, trukdančio ne tik dirbti, bet ir miegoti, o gydyti reikia stuburą.

Skaičiuojama, kad 1 iš 10 moterų savo gimdoje turi polipų – nepiktybinių gimdos gleivinės išaugų, įsiterpusių į gimdos ertmę. Ir nors polipai yra nepiktybiniai ir ne visais atvejais sukelia pastebimus sveikatos sutrikimus, pasak gydytojo akušerio ginekologo Povilo Varnelio, šie dariniai nėra tokie nekalti – kai kurios moterys dėl jų negali pastoti ar sėkmingai išnešioti kūdikio, o ypač budrios turėtų būti tos, kurių šeimoje būta krūties ar gimdos vėžio atvejų.

Trūksta jėgų, atmintį gaubia rūkas, o naktį nepavyksta gerai pailsėti – tai tik keli iš dažnų simptomų, dar kurį laiką primenančių apie užsikrėtimą koronavirusu. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ šeimos gydytoja Daiva Berškienė sako, kad pasitaiko atvejų, kai pacientai infekcija serga lengvai, tačiau nemalonūs simptomai, dar kitaip vadinami ilguoju kovidu, vis tiek kankina dar kurį laiką.

Deginantis rėmuo, skausmas ar pykinimas pavalgius – tai tik dalis simptomų, kurių vedami žmonės kreipiasi į virškinimo trakto ligų gydytojus. Tačiau vien nujausdamas, kad gali tekti išsamiau tirti skrandį, gana dažnas vizitą pas šios srities specialistą vis atidėlioja. Pasak „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojo gastroenterologo, endoskopuotojo Roberto Bunduros, pacientus vis dar sulaiko pasenusios baimės, kurių šaknys neretai slypi tėvų ar net senelių pasakojimuose, tačiau šiuolaikiniai tyrimai ne tik gerokai inovatyvesni, bet ir puikiai pritaikyti net itin jautriems.

Katarakta – tai akies lęšiuko drumstėjimas, kai šviesa natūraliai negali patekti į akies tinklainę, todėl pablogėja matymas. Ši liga dažniausiai išsivysto vyresniame amžiuje – nuo 60–70 metų, bet pasitaiko retų atvejų, kai katarakta nustatoma ir vos įžengus į penktą dešimtį. Apie tai, kas būdinga šiai akių ligai, koks yra kataraktos gydymas ir ką svarbu žinoti apie pačią operaciją, pasakoja medicinos ir diagnostikos centro „Hila“ akių ligų gydytojas, oftalmologas Vaidas Kilius.