Akių gydytojai atsako į dažniausius klausimus apie glaukomą

Glaukoma – tai akių liga, ilgainiui pažeidžianti regos nervą ir tinklainės nervines ląsteles. Kaip atpažinti pirmuosius jos požymius, kokie šios klastingos ligos atsiradimo veiksniai, kaip vyksta glaukomos diagnostika ir gydymas – į šiuos ir kitus svarbius klausimus atsako medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ akių gydytoja Akvilė Skurkaitė-Milaknė.

Ką akių gydytojai norėtų, kad žinotumėte apie glaukomą?

Sergant glaukoma, pažeidžiamas regos nervas, siaurėja akiplotis, kuris, ligai progresuojant, vis labiau traukiasi. Šie pakitimai, pasak gydytojos oftalmologės, yra negrįžtami – ligą galima stabdyti toje stadijoje, kurioje aptinkama. Negydant glaukomos arba ją pastebėjus per vėlai, žmogui gali grėsti apakimas, tačiau, ligą pastebėjus laiku, ją galima stabdyti ir kontroliuoti. 

„Glaukoma dažniausiai yra įgyta liga, ja susirgti tikimybė didėja sulig amžiumi – tai viena pagrindinių aklumo priežasčių vyresniems nei 60 m. amžiaus žmonėms. Tačiau tai nereiškia, jog liga nebūdinga ir jaunesnio amžiaus asmenims. Retesniais atvejais glaukoma gali būti įgimta arba pasireiškianti jauname amžiuje. Taip pat labai svarbu yra genetika, t. y. jeigu sirgo tėvai ar kas nors iš giminaičių, nemaža tikimybė, kad ši liga ilgainiui pasireikš ir jums“, – pasakojo akių ligų gydytoja A. Skurkaitė-Milaknė.

Norint laiku pastebėti glaukomą, patariama periodiškai tikrintis akis, o ypač akispūdį. Todėl kiekvienam asmeniui, sulaukusiam 40 m., gydytojas oftalmologas rekomenduoja kartą per metus pasitikrinti akispūdį.

Jei šeimoje yra glaukomos atvejų, profilaktinę akių patikrą reikėtų pradėti anksčiau – jau nuo 30–35 m.

Oftalmologė atkreipė dėmesį, jog, esant pradinės stadijos glaukomai, dažniausiai jokie simptomai nejaučiami. Tačiau kai kuriuos pacientus, pavyzdžiui, sergančius uždaro kampo glaukoma, gali ištikti glaukomos priepuolis, kurio metu stipriai sukilus akispūdžiui, gali būti juntamas stiprus akių, galvos skausmas, gali pablogėti matymas (tarsi rūkas prieš akis). Jeigu pabudus ryte matymas būna pablogėjęs, matoma lyg per rūką – skubi registracija pas akių gydytoją ir savalaikė konsultacija gali padėti išvengti rimtų problemų.

Glaukomos rūšys ir jos atsiradimo veiksniai

Kaip sakė akių gydytoja A. Skurkaitė-Milaknė, dažniausiai pasitaiko pirminė atviro kampo glaukoma, kurios priežastys iš esmės nėra aiškios, bet svarbų faktorių atlieka genetika – svarbu prisiminti, kad sulig amžiumi rizika susirgti didėja.

„Glaukoma gali būti ir antrinė. Tai reiškia, kad akispūdis padidėja dėl konkrečių anatominių ar fiziologinių priežasčių, pvz., po akies traumos, sergant įvairiais akių uždegimais, vartojant steroidinius akių lašus, esant labai drumstai, burkstančiai kataraktai ir kt., – pasakojo akių gydytoja. – Taip pat būna (kiek rečiau) ir normalaus akispūdžio glaukoma. Tai reiškia, kad regos nervo pažeidimas vyksta net ir esant normaliam akispūdžiui (10–21 mmHg ribose). Tad šiuo atveju tik akių gydytojas, atlikęs tyrimus ir įvertinęs situaciją, gali paskirti reikiamą gydymą.

Akių ligų gydytoja paminėjo ir dar retesnę glaukomos rūšis. Tai – įgimta glaukoma. Jos atveju stebimi genetiškai nulemti pakitimai tam tikrose akies struktūrose. Ši ligos forma, anot oftalmologės, pasireiškia jau kūdikystėje ar jauname amžiuje, o pacientai įtariami sergantys, kadangi stebimos labai didelės akys, drumstos ragenos.

„Apskritai kai kurių ligų atveju yra didesnė tikimybė sirgti glaukoma – jei žmogui nustatyta didelė trumparegystė, arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, miego apnėja, Greivso liga, migrena. Verta žinoti, jog žemas kraujospūdis taip pat gali turėti neigiamos įtakos glaukomos eigai (ypač normalaus akispūdžio glaukomai)“, – paaiškino akių gydytoja A. Skurkaitė-Milaknė.

Oftalmologai apie glaukomos simptomus

Atviro kampo glaukoma (dažniausiai pasitaikanti ligos rūšis) ankstyvose stadijose nepasižymi jokiais simptomais, vėliau gali atsirasti periferijoje esantys akipločio defektai. Oftalmologės teigimu, jie atsiranda ne iš karto, dėl to žmonėms sunku pastebėti. Dar vėliau gali formuotis „tunelinis“ matymas.

Ūmi uždaro kampo glaukoma (glaukomos priepuolis), pasak specialistės, turi labai aiškius simptomus, tokius kaip stiprus akių, galvos skausmas, pykinimas (gali būti su vėmimu), neryškus matymas, akių paraudimas.

„Normalaus akispūdžio glaukoma iš pradžių taip pat yra besimptomė, vėliau gali atsirasti neryškus matymas, periferiniai akipločio defektai. Pigmentinės glaukomos atveju gali būti matomi atspindžiai aplink šviesas, neryškus matymas po fizinio krūvio“, – kalbėjo oftalmologė A. Skurkaitė-Milaknė.

Kaip vyksta glaukomos diagnostika?

Privatus oftalmologas medicinos diagnostikos ir gydymo centre „Hila“ konsultacijos metu visuomet atlieka išsamius akių tyrimus, siekdamas nustatyti glaukomą ir jos rūšį.

Kiekvienu atveju, pasak oftalmologės, svarbus regos aštrumo įvertinimas, akispūdžio matavimas (tonometrija), akipločio tyrimas (nustatoma, kiek plačiai akys mato, ar nėra pradinių defektų), OKT (optinė koherentinė tomografija) – tiksliai įvertinama regos nervo pažaida.

Taip pat čia atliekama oftalmobiomikroskopija – akių dugno apžiūra, vizualiai įvertinamas regos nervo diskas. Gonioskopijos metu nustatoma, ar glaukoma yra atviro, ar uždaro kampo.

„Svarbu suprasti, kad dažnai pirmą kartą atlikus šiuos visus tyrimus nebūna aišku, ar pacientas serga glaukoma, ar ne (ypač, jei pakitimai nežymūs). Tokiu atveju labai svarbu, kad akių gydytojas pakartotų tyrimus po 3–4 mėnesių ir įvertintų ligos dinamiką“, – sakė oftalmologė A. Skurkaitė-Milaknė.

Kokį gydymą skiria akių gydytojai?

Nustačius glaukomą, dažniausiai pacientui skiriamas medikamentinis gydymas ir pastaruoju metu vis labiau įsitvirtinantis lazerinis glaukomos gydymas.

Medikamentinis gydymas

Medikamentinis gydymas – tai akispūdį mažinantys lašai, tačiau norint, kad glaukomos gydymas būtų sėkmingas, kaip pabrėžė oftalmologė, labai svarbu laikytis gydymo režimo, t. y. lašai turi būti lašinami kasdien tuo pačiu laiku, kaip paskyrė gydytojas. Lašai lašinami visados, nebent akių gydytojas nusprendžia juos nutraukti, pakeisti.

Lazerinis gydymas

„Lazerinis gydymo būdas – selektyvi lazerinė trabekuloplastika (SLT) – lazeriu paveikiamas pigmentas, esantis priekiniame akies kameros kampe. Tokiu būdu pagerėja skysčio cirkuliacija. Ši procedūra gali būti taikoma kaip pirminis gydymo būdas vietoj lašų, taip pat kaip papildomas glaukomos gydymas, siekiant geresnio akispūdžio“, – teigė akių ligų gydytoja.

Operacinis gydymas

Operacinis glaukomos gydymas dažniausiai taikomas, kuomet lazerinis ir medikamentinis gydymo būdai neefektyvūs, o glaukoma stipriai progresuoja.

Oftalmologė atkreipė dėmesį į tai, jog svarbu suprasti, kad operacija matymo nepagerins – jos metu sukuriamas specifinis kanalas akies skysčiui nutekėti ir taip sumažinamas akių spaudimas.

Gyvenimas su glaukoma: ką svarbu žinoti?

Nustačius glaukomą, pacientams patariama reguliariai taikyti paskirtą gydymą bei nuolat lankytis pas gydytoją oftalmologą. Paprastai akių gydytojas skiria vizitus kas 3 mėnesius, tačiau kol parenkamas tinkamas gydymo būdas, gali tekti lankytis ir dažniau. 

„Visuomet svarbu sveika mityba, reguliuojamas arterinis kraujospūdis (tai lemia ir tinkamą regos nervo mitybą, aprūpinimą krauju) bei kitos gretutinės ligos. Jeigu vartojate kitus vaistus, jūsų gydytojas oftalmologas patars, kaip elgtis konkrečiu atveju. Noriu atkreipti dėmesį į tai, jog priešuždegiminius akių lašus su steroidais svarbu lašinti tik prižiūrint oftalmologui, kadangi jie dažnu atveju gali kelti akių spaudimą“, – paaiškino akių ligų gydytoja A. Skurkaitė-Milaknė.

Profilaktika ir akių gydytojų patarimai

Akių ligų gydytojai nuolat pabrėžia profilaktinių patikrų svarbą. Kiekvienam, sulaukusiam 40 metų, rekomenduojama kartą per metus apsilankyti pas oftalmologą ir pasitikrinti akispūdį. O jei šeimoje yra glaukomos atvejų, profilaktinius patikrinimus reikėtų pradėti ir anksčiau – nuo 30–35 m.

Siekiant sumažinti glaukomos riziką, tikslinga rūpintis savo sveikata – svarbu subalansuota mityba, kraujospūdžio reguliavimas, aktyvi fizinė veikla, būtina mažinti rūkymą, vengti alkoholio.

„Hila“– registracija pas akių gydytoją per kelias minutes!

„Hila“ medicinos centre dirba didelę darbo patirtį turintys akių ligų gydytojai, kurie profesionaliai konsultuoja, diagnozuoja ir paskiria reikiamą gydymą, kai kurie jų specializuojasi glaukomos gydyme ir yra pripažinti savo srities specialistai. Privatus oftalmologas įprastai jus priims greičiau, nereikės laukti ilgose eilėse, konsultacijai skiriama nuo  30 min. iki 1–2 val. – tiek, kiek reikia nuodugniai įvertinti akių būklę.

Oftalmologas Vilniuje „Hila“ centre, konsultuoja adresu V. Grybo g. 32.
Registracija pas gyd. Akvilę Skurkaitę-Milaknę internetu arba tel. +370 698 00 000