Gydytojas oftalmologas paaiškina, kodėl svarbu neatidėlioti kataraktos operacijos

Katarakta – tai akies lęšiuko drumstėjimas, kai šviesa natūraliai negali patekti į akies tinklainę, todėl pablogėja matymas. Ši liga dažniausiai išsivysto vyresniame amžiuje – nuo 60–70 metų, bet pasitaiko retų atvejų, kai katarakta nustatoma ir vos įžengus į penktą dešimtį. Apie tai, kas būdinga šiai akių ligai, koks yra kataraktos gydymas ir ką svarbu žinoti apie pačią operaciją, pasakoja medicinos ir diagnostikos centro „Hila“ akių ligų gydytojas, oftalmologas Vaidas Kilius.

Akies lęšiukas yra atsakingas už vaizdo fokusavimą, tačiau sulig amžiumi jo fokusavimo galimybės silpsta ir jis neišvengiamai drumstėja (kiekvienam – skirtingu intensyvumu ir greičiu). Tai vadinama senatvine katarakta. Tačiau katarakta gali išsivystyti ir jauname amžiuje, tarkim, vos sulaukus keturiasdešimties – dažniausiai sergantiems kitomis ligomis (pvz., cukriniu diabetu) ar po buvusių sužeidimų. Tokia katarakta vadinama komplikuota.

Kataraktos simptomai

Išskiriami tokie pagrindiniai kataraktos požymiai (gali būti visi iš karto arba po vieną):

• neryškus matymas, tarsi per rūką,
• dvejinimasis akyse,
• akis ima dirginti bet kokia šviesa,
• išblukusios spalvos,
• prastas matymas prieblandoje,
• tampa sunku vairuoti automobilį, skaityti (nebegelbsti akiniai).

Specialistai įspėja – net ir pastebėjus pirmuosius regėjimo pablogėjimo požymius ar panaršius informacijos internete, nepatartina savarankiškai diagnozuoti sau ligos. Tikslią diagnozę gali nustatyti tik akių gydytojas, atlikęs reikalingus tyrimus.

Kokie veiksniai lemia kataraktos atsiradimą?

Pasak akių gydytojo V. Kiliaus, katarakta nėra paveldima, kaip neretai manoma, t. y. jei jūsų mama / tėtis sirgo šia liga, nebūtinai ji bus ir jums diagnozuota: „Akies lęšiukas – subtili struktūra, joje žmogui senstant kaupiasi senosios ląstelės. Kai jų prisikaupia itin daug, išsivysto katarakta.“

Akies lęšiuko drumstėjimui įtakos gali turėti šie veiksniai:

• amžius – bene svarbiausias šios ligos veiksnys,
• ultravioletiniai ir infraraudonieji spinduliai,
• jonizuojanti radiacija,
• kai kurios ligos,
• vartojami vaistai,
• traumos,
• rūkymas,
• alkoholio vartojimas.

Ką būtina žinoti apie kataraktos operaciją?

Visame pasaulyje kataraktos gydymas yra tik chirurginis. Tačiau pačioje ligos pradžioje pacientui gali būti skiriami specialūs preparatai, pavyzdžiui, kalio jodido lašai, vitaminai su liuteinu ar zeaksantinu, kurie, kaip manoma, sulėtina kataraktos vystymąsi. 

Pacientas kurį laiką stebimas, tačiau vis tiek ateina metas, kai reikalinga kataraktos operacija. Kaip pastebi akių gydytojas V. Kilius, kai kurie pacientai linkę delsti ir atidėlioti operaciją: „Uždelsus kataraktos gydymą, operacija gali būti gerokai sudėtingesnė. Be to, dėl burkstančio, storėjančio lęšiuko gali išsivystyti glaukoma.“

Kataraktos operacija paprastai trunka iki pusvalandžio, taikant vietinę nejautrą. Jos metu sudrumstėjęs lęšiukas ultragarsu suskaldomas, išsiurbiamas, o į jo vietą įstatomas dirbtinis.

Dar prieš kataraktos operaciją oftalmologas su pacientu aptaria lęšiukų pasirinkimą, kuris „Hila“ centre yra kone didžiausias visoje Lietuvoje, tai reiškia, kad pacientas turi galimybę rinktis individualiai jam tinkamiausią lęšiuką.
Iš nestandartinių, modernių akies lęšiukų pacientas gali rinktis:

• Pigiausias – vandeniui atsparus, minkštas asferinis Alcon AcrySoft lęšiukas.
• Monofokalinius asferinius su geltonu filtru. Su jais pacientas po operacijos gerai matys į tolį, tačiau skaitymui bus reikalingi akiniai (lęšiuko kaina – 200 eurų).
• Koreguojančius astigmatizmą. Astigmatizmas – refrakcijos yda, atsirandanti dėl netaisyklingos ragenos formos. Implantavus šiuos lęšiukus, ši problema išnyksta (lęšiuko kaina – 400 eurų).
• Su jais pacientas po operacijos gerai matys tiek tolį, tiek iš arti. Tačiau šie lęšiukai, anot gydytojo, yra gerokai brangesni ir ne visiems tinka (multifokalinio lęšiuko kaina siekia nuo 900 iki 1 200 eurų).

Kitą dieną po kataraktos operacijos pacientas atvyksta į pakartotinę apžiūrą ir, jei viskas gerai, išlydimas namo. Kataraktos operacija daugeliui yra tikras stebuklas, mat ilgą laiką matę lyg pro rūką vos po pusvalandžio trukusios operacijos pacientai kitą dieną pradeda matyti ryškias spalvas. Pagal statistiką, dauguma žmonių po kataraktos operacijos atgauna 50–100 proc. regėjimo.

Kataraktos operacijos komplikacijos

Nors kataraktos chirurgija yra viena saugiausių akių operacijų, akių ligų gydytojas, mikrochirurgas V. Kilius atkreipė dėmesį, jog kai kuriais atvejais gali pasitaikyti kataraktos operacijos komplikacijų. Tai įvyksta gana retai – vidutiniškai 0,5–1 proc. visų ligos atvejų.

Operacijos komplikacijų gali pasitaikyti, jei pacientas turi gretutinių ligų, pvz., glaukomą, tinklainės degeneraciją ir kt., arba jei katarakta yra itin pažengusi.

Bene dažniausia kataraktos operacijos komplikacija yra užpakalinės kapsulės plyšimas arba akies lęšiuko raiščių nutrūkimas. Taip gali nutikti, jei yra buvusi akies trauma, sergama kai kuriomis gretutinėmis ligomis ar yra tam tikra kataraktos forma. 

„Jei pacientas serga glaukoma, po kataraktos operacijos akispūdis gali dar labiau padidėti. Bet būna ir priešingai – ši operacija gali teigiamai paveikti glaukomą. Mat, pašalinus drumstą lęšiuką, akyje atsiveria kanalai, kuriais nuteka skystis, dėl to pagerėja glaukomos gijimas. Taigi, tai labai priklauso nuo individualios situacijos“, – paaiškino akių gydytojas.

Taip pat galimos kataraktos operacijos komplikacijos – tam tikri tinklainės pakitimai ar visos akies uždegimas. Tačiau jos itin retos.

„Hila“ centre patyrusi akių ligų gydytojų komanda kasmet atlieka per 1500 kataraktos operacijų, neretai operuoja akis ir tiems pacientams, kurie nesulaukė reikiamos pagalbos kitose klinikose. Išsaugotas regėjimas ypač sudėtingais atvejais – džiaugsmas ir gydytojui, ir pacientui.

Antrinė katarakta

Jei po kataraktos operacijos praėjus keliems mėnesiams pacientas pajunta panašius simptomus, kurie buvo iki operacijos, tokiu atveju kalbama apie antrinę kataraktą. To priežastis – akies lęšiuko maišelio drumstėjimas.

Pasak oftalmologo V. Kiliaus, ši problema lengvai išsprendžiama moderniu lazeriu – padaroma nedidelė anga kapsulės maišelio užpakalinėje sienelėje ir paciento matymas vėl tampa ryškus.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centre „Hila“ naudojami naujausios kartos modernūs oftalmologiniai lazeriai PASCAL („Topcon“) ir „VISULAS YAG III Combi“ (ZEISS), kuriais įvairias akių ligas gydo bei koreguoja vieni geriausių gydytojų oftalmologų Lietuvoje.

Katarakta be rūpesčių

Jei jums nustatyta katarakta ir svarstote, kur atlikti operaciją nelaukiant eilėje, medicinos ir diagnostikos centras „Hila“, įsikūręs Vilniuje, organizuoja pacientų keliones iš Šiaulių, Panevėžio, Telšių, Mažeikių, Klaipėdos, Raseinių, Tauragės, Plungės, Kelmės, Ukmergės ir kitų miestų.

Pacientui tereikia pasiimti asmens dokumentus. Nebūtinas jus lydintis asmuo, nereikia rūpintis ir jokiomis higienos priemonėmis – viskuo, nuo vaistų po operacijos iki šlepečių, pasirūpina „Hila“ komanda. Ji ne tik organizuoja autobusą iš jūsų miesto į gydymo centrą, bet ir palydi iki kabinetų, kur tą pačią dieną akių gydytojas jus apžiūri, atlieka reikalingus tyrimus bei operaciją. Po kataraktos operacijos galite ilsėtis 4* viešbutyje su maitinimu.

Kitą dieną po operacijos gydytojas jus apžiūri, išrašo reikalingų vaistų receptą, informuoja, kaip elgtis po operacijos, ir išlydi namo (autobusas parveš jus ten pat, iš kur ir paėmė).