2015 10 26
Investicija į akių šviesą
Akių ligos
3 min. skaitymo
„Išmečiau akinius. Net nenoriu į jų pusę pažiūrėti“, – sako kaunietė buhalterė Danutė Šimanauskienė. Nors po operacijos, per kurią Medicinos diagnostikos ir gydymo centre jai buvo implantuoti dirbtiniai daugiažidiniai lęšiai, praėjo keli mėnesiai, moteris negali atsidžiaugti matomomis vėl ryškiomis pasaulio spalvomis.
„Pirmosiomis dienomis po operacijos vis ieškodavau akinių, bet pakeldavau akis ir pamatydavau ryškų vaizdą. Tai neįtikėtinas jausmas“, – sako ponia Danutė. Daug laiko prie kompiuterio praleidžianti moteris pasakoja, kad regėjimas ėmė blogėti prieš dešimt metų: „Darbe įžiūrėdavau ir mažiausius skaičius, o išėjusi į gatvę pradėjau jausti, jog vaizdas liejasi“. Jai atrodė, kad akys pavargsta dėl įtampos dirbant kompiuteriu. Apie gresiančią ligą net nepagalvojo.
Kai poniai Danutei pradėjo lietis ir vaizdas televizoriaus ekrane, ji apsilankė pas akių gydytoją ir įsigijo akinius, tačiau regėjimas vis blogėjo. „Reikėjo ko nors imtis, – prisimena tą siaubingą laiką, kai atrodė, jog akys silpsta kasdien. – Apsilankiau pas oftalmologą. Gydytojas nuramino – vyresniame amžiuje taip būna. Manęs toks nuraminimas nepaguodė. Nejau tikrai negalima nieko padaryti?!“
Grįžusi iš gydytojo moteris pradėjo domėtis moderniomis regėjimo korekcijos galimybėmis: „Daug skaičiau apie regėjimo korekciją lazeriu, netgi parašiau keletą laiškų į medicinos klinikas, – prisipažįsta ji, – tačiau iš visų gavau vienodą atsakymą – vyresniame amžiuje tokias korekcijas daryti netikslinga.“
Nepaprastas moters užsispyrimas nugalėjo. Ji kreipėsi į Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoją oftalmologą Paulių Rudalevičių. „Pasitikėjau šio medicinos centro gydytojais, jie man diagnozavo riešo ligą, sėkmingai operavo, – pasakoja ji. – Šį kartą gydytojas irgi nenuvylė. Jis suteikė viltį: išeitis – daugiažidinio lęšiuko implantavimas.“
Grįžusi iš gydytojo ponia Danutė perskaitė daug informacijos apie modernias akies lęšiuko implantavimo technologijas, išsiaiškino, kaip šio gydytojo darbą vertina buvę pacientai. „Apie daktarą Rudalevičių išgirdau vien tik gerus žodžius, – šypsosi ponia Danutė. – Taigi apsisprendžiau. Juk vieną kartą, žmogau, gyveni. Vyrai keičia automobilius, o mums, moterims, reikia į save investuoti. Aš investavau į akių šviesą. Kuris iš mūsų žinome, kiek skirta gyventi? Geriau tiek, kiek skirta, nugyvenkime patogiai ir oriai.“
Po operacijos Medicinos diagnostikos ir gydymo centre ponia Danutė praleido dvi dienas. „Priežiūra buvo aukščiausio lygio, – sako ji. – Po nejautros greitai atsigavau, kiekvieną minutę jaučiau medikų rūpestį.“
Dar po savaitės moteriai buvo atlikta ir antros akies operacija. „Iš pradžių reikėjo mokytis iš naujo gyventi su visiškai pasikeitusiu regėjimu. Akinių nenešioju, puikiai matau gatvėje, parduotuvėje kartais reikia rasti tinkamą apšvietimą, kad perskaityčiau, kas parašyta etiketėse, vėl vairuoju automobilį be akinių. Mano gyvenimo kokybė labai stipriai pasikeitė“, – sako akių lęšiukų implantacijai pasiryžusi Danutė Šimanauskienė.
Akių mikrochirurgo, med. dr. P. Rudalevičiaus komentaras
Įprastai žmogus iš įvairių atstumų mato gerai, bet bėgant metams lęšiukas tampa standesnis, nebe toks judrus, todėl imame jausti neigiamus regėjimo pokyčius. Šį fiziologinį procesą medikai vadina presbiopija. Itin daug keblumų patiria toliaregiai – blogai matę arti esančius objektus dėl presbiopijos pradeda blogai matyti ir žiūrėdami į tolį. Naudojamos dvi, o kartais ir trys poros akinių: vieni – skaitymui, antri – vairavimui, treti reikalingi, kad žmogus gerai matytų vidutiniu nuotoliu.
Nenorintiems arba negalintiems nešioti akinių gali būti implantuojamas daugiažidininis intraokulinis lęšiukas. Pažangiomis technologijomis pagaminamas specialus, individualią akį atitinkantis lęšis, kuriame yra skirtingo optinio stiprumo zonos. Jos šviesos spindulius ant tinklainės sufokusuoja iš skirtingo nuotolio. Taip atkuriamas matymas iš įvairių atstumų ir pacientai tampa mažiau priklausomi nuo akinių.