2020 01 29
Kai akiniai jau nepadeda, vienintelis kelias – operacija: ką būtina apie ją žinoti
Akių ligos
10 min. skaitymo
Akis – tarytum mažas optikos prietaisas, leidžiantis mums matyti, tačiau tą patį vaizdą skirtingi žmonės gali matyti skirtingai. Vieniems sunku įžiūrėti toli esančius objektus, kitiems vaizdas liejasi skaitant knygą, kitus blaško regėjimo lauke atsirandančios dėmės ar rūkas, kurio nemato kiti – visa tai lemia regėjimo ydos ir ligos. Apie tai, ką svarbiausia žinoti nusilpus regėjimui, kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Oftalmologijos centro vadovu med. dr. Pauliumi Rudalevičiumi.
Su regėjimo ydomis susiduria net ir tie, kurie visą gyvenimą matė gerai
Nors kiekvienas norėtų turėti gerą regėjimą, dažnam mūsų be korekcijos priemonių tai tiesiog neįmanoma. P. Rudalevičius pastebi, jog ir gamtoje niekada nebūna viskas idealu ir standartiška. Kalbant apie regėjimą, dažniausiai sutinkamos regėjimo ydos – trumparegystė, toliaregystė ir astigmatizmas. Jos reiškia, jog akies dydis ir forma nėra tokia, kokia turėtų būti.
„Trumparegystės atveju, akis yra šiek tiek ilgesnė. Nors mes kalbame apie milimetro dalį ar 1–3 milimetrus, to pakanka, kad šviesa nenueitų ten, kur reikia. Priešais tokią akį dedame minusinį stiklą, fokusuojame vaizdą toliau ir matymas pagerėja. Toliaregė akis yra trumpesnė, jai reikalingi pliusiniai stiklai. O astigmatizmas – ypatinga, nestandartinė ragenos forma, kuomet jos paviršius yra labiau išgaubtas. Praėjusi pro tą išgaubimą, šviesa nukreipiama kažkur į šoną, ne ant tinklainės. Prieš tokią akį dedame stiklą su cilindrais“, – aiškina P. Rudalevičius.
Tiesa, galima sutikti ir įvairių regėjimo ydų kombinacijų, kuomet viena akis trumparegė, kita – toliaregė. Viena akis gali matyti blogai į tolį, kita – ir į tolį, ir iš arti, o trumparegystę ir toliaregystę tuo pačiu gali lydėti ir astigmatizmas. Tokioms akims tenka derinti skirtingus stiklus, kuriuos, kaip pastebi P. Rudalevičius, pacientai gali labai sunkiai toleruoti.
Sulaukus vyresnio amžiaus ir nusilpus regėjimui, galima pamanyti, jog tai – kokios nors akių ligos ženklas, tačiau gydytojas paaiškina, jog tokia būklė yra natūrali, o amžinė presbiopija – yda, būdinga net ir tiems, kurių regėjimas visą gyvenimą buvęs aštrus.
„Turbūt esate pastebėję, jog su metais tie, kurie visą gyvenimą puikiai matė ir niekada neturėjo su akimis jokių bėdų, pradeda matyti blogiau iš arti. Tai mes vadiname presbiopija – tai yra amžiniai lęšiuko pakitimai akies viduje, kai lęšiukas nesugeba tinkamai judėti ir akomoduoti šviesos srauto iš arti. Tai patiria kiekvienas žmogus, nesvarbu, ar jis trumparegis, ar toliaregis, ar astigmatikas. Tam reikalingi papildomi akiniai skaitymui, o pacientai dažnai galvoja, kad tai nutinka dėl kažkokios ligos. Taip nėra – presbiopiją su metais pajaučia kiekvienas žmogus“, – teigia P. Rudalevičius.
Akiniai – paprasčiausia išeitis, tačiau ji tinka ne visiems
Šiandien regėjimo ydoms taikomi trys skirtingi korekcijos būdai. Paprasčiausia regėjimo ydų korekcija akių ligų gydytojas įvardija akinius, kuomet priešais akį uždedamas pliusinis, minusinis ar cilindrinis stiklas. Tokiu pačiu principu regėjimo ydos koreguojamos ir kontaktiniais lęšiais, kuomet ant ragenos uždedama minusinė arba pliusinė plėvelė. Trečias korekcijos būdas – lazerinė korekcija. Nors akies ilgio pakeisti negalima, lazerinė korekcija leidžia pakeisti išorinio ragenos lęšio formą.
Vis dėlto, renkantis sau tinkamiausią korekcijos priemonę, svarbu žinoti kiekvienos iš jų galimybes individualiu atveju: gali būti, jog kai kurios priemonės jums paprasčiausiai netiks. Akiniai gali būti nepatogūs žmonėms, turintiems stiprią regėjimo ydą, jautrios akys gali netoleruoti lęšių, o akių ištyrimas svarstantiems apie operaciją gali parodyti, jog norimo regėjimo atkurti nepavyks.
Su kokiomis problemomis gali susidurti žmonės, nešiojantys akinius? P. Rudalevičius pastebi, jog matymo kokybė su akiniais dažnai nukenčia tiems, kurie turi, pavyzdžiui, aukštesnio laipsnio trumparegystę. Minusiniai stiklai matomą vaizdą stipriai sumažina ir matymo kokybė dėl to nėra optimali.. Be to, turint didelį astigmatizmą, tenka skirti didelį cilindrinį stiklą, kuris vaizdą dar labiau suspaudžia ir iškraipo, pacientams gana sudėtinga prisitaikyti prie tokių vaizdų.
„Jei paklausi paciento, kaip jam sekėsi prisitaikyti prie cilindrinių stiklų, jis paminės, kad jam buvo sunku arba jis negalėjo prisitaikyti. Jis sako – aš sėdžiu, viskas gerai, bet atsistoju, tai atrodo, kad mane į šonus mėto, kad žemė užlūžta. Jam tas vaizdas yra kaip per butelį. Nors mūsų smegenys plastiškos ir prie tokio vaizdo per porą savaičių prisitaiko, kai kurie prie to niekaip negali prisitaikyti“, – aiškina akių ligų gydytojas.
Kontaktinius lęšius sėkmingai pranešioti visą gyvenimą gali ne visi
Kontaktiniai lęšiai taip pat tinkami ne visiems. Nors dažnai pacientai be jokių nusiskundimų lęšius nešioja visą gyvenimą, kai kurių pacientų jautrumo slenkstis neleidžia kontaktinių lęšių nešioti ilgiau nei 3–4 valandas, nes akyse jie jaučia dirginimą.
„Kai mirksime, kontaktinis lęšis čiuožia akies paviršiumi. Sakykime, tai yra pastovi mechaninė akies trauma. Vieni tą traumą toleruoja puikiai – pasižiūrėję į akį, matome peraugusias kraujagysles ir randus ragenoje, atsiradusius nuo pastovaus brūžinimo, tačiau pacientas to nejaučia ir mato gerai. Kitas pacientas, jautresnis, pamirksi pusę dienos ir viskas, nebegali nešioti lęšių“, – lygina P. Rudalevičius.
Kol nenaudojami, kontaktiniai lęšiai laikomi specialiame tirpale – dezinfektante, kuris nuplauna nešvarumus ir apsaugo nuo infekcijų patekimo ant akies paviršiaus. Akių ligų gydytojas pastebi, kad ilgainiui dalis dezinfektanto patenka ant akies ir gali iššaukti toksinę reakciją, kuomet akis tirpalų nebetoleruoja.
„Pacientai, kurie vargsta dėl sunkiai pritaikomų akinių, nebevargsta su kontaktiniais lęšiais, nes jie leidžia sukurti integralią optiką, kurioje vaizdas nesumažinamas ir nepadidinamas. Bet atsiranda kitas niuansas – ne visi juos toleruoja“, – problemą įžvelgia jis.
Svarstyti apie lazerinę korekciją galima tik po išsamaus akių tyrimo
Kalbėdamas apie lazerinės korekcijos galimybes, P. Rudalevičius akcentuoja, jog dar prieš svarstant šią galimybę, reikėtų išsiaiškinti, ar ji apskritai galima – anot jo, neretai po apžiūros paaiškėja, kad lazerinės korekcijos negalima daryti dėl įvairių priežasčių. Visos rizikos pasveriamos akių tyrimo – anamnezės – metu, kuris leidžia tiksliai numatyti operacijos galimybes. Tyrimo metu vertinama ragenos būklė ir įsitikinama, ar jos storis pakankamas operacijai, mat jos metu ragena yra ploninama. Taip pat stebima, ar nėra užmaskuotų ligų, kurios, atlikus operaciją, galėtų progresuoti.
Tyrimo metu galima įvertinti ir tai, kokį maksimalų regėjimą žada lazerinė korekcija kiekvienu individualiu atveju. Kaip aiškina akių ligų gydytojas, rezultatas priklauso ne tik nuo to, kaip gerai atliekama operacija, o nuo paties paciento akių būklės.
„Yra tokių akių, kurios po operacijos gali mėnulyje kraterius matyti, aiškiai matyti žvaigždes, bet ne dėl to, jog jiems atlikta ypatinga korekcija, o tiesiog paciento akies galimybės yra tokios. Jo tinklainė labai stipri, jo nervinių skaidulų regos nerve yra daugiau, procesai smegenų žievėje yra stipresni, galingesni. Mes jau prieš operaciją matome, kad toks pacientas ypatingai gerai matys. Tačiau yra pacientų, kurie vargiai matys 7–8 eilutę po operacijos. Jie niekad nematė 100 proc. ir lazerinė korekcija jiems to nesuteiks. Visa tai išsiaiškinam tik tirdami“, – sako P. Rudalevičius.
Kaip aiškina akių ligų gydytojas, šiandien pasaulyje taikomi du pagrindiniai skirtingi lazerinės korekcijos metodai. Vienas jų vadinamas „LASIK“ – tokios operacijos metu ragenoje atliekamas pjūvis, ragena išsluoksniuojama ir nugarinamos dioptrijos. Po tokios operacijos regėjimas atsistato greitai: po jos akį peršti 4–5 valandas, po kurių iškart sugrįžta matymas. Pavyzdžiui, ryte prieš operaciją pacientas ateina su 8 dioptirjų stiprumo minusiniais akiniai,, o vakare ar kitą rytą jau galimi vairuoti automobilį be jokių akinių..
„Yra šiek tiek diskomforto LASIK operacijos metu, nes mes turime paliesti akį, suformuoti pjūvį. Kai baigia veikti mūsų operaciniai nuskausminamieji lašai, atsiranda pooperacinis diskomfortas, bet jis greitai praeina. 4–5 valandas atrodo, kad kažkas į akis smėlio pripylė, nieko negali daryti. Viskas praeina ir matymas iškart atsiranda. i“, – aiškina P. Rudalevičius.
Antras lazerinės korekcijos metodas – bepjūvis. Tokios operacijos metu, neatliekant jokio pjūvio, specialiu instrumentu pašalinamos akies paviršiuje esančios epitelio ląstelės, po to nugarinamos dioptrijos. Priklausomai nuo to, kokiu būdu pašalinamos epitelio ląstelės, keičiasi šios operacijos pavadinimas.
Kaip vieną iš naujausių metodų P. Rudalevičius išskiria „Smart Surf“ – lazeris epitelio ląsteles geba pašalinti pats, tad gydytojams to daryti nereikia. Operacija atliekama tiksliau, greičiau ir labiau tausojant rageną, o tai gydytojas vadina dideliu šuoliu medicinoje.
„Senesni metodai PRK, LASEK eilę metų pripažinti ir duoda puikius rezultatus, tačiau po operacijos akį peršti, skauda 4–5 dienas. Pacientas yra nedarbingas ir turi tas dienas praleisti namuose, o apie gerą matymą turbūt net neina kalba. Yra šiek tiek matymo, bet jis – pro ašaras. Baigiantis 4–5 paroms, epitelis užgyja, atsiranda pradinis matymas, skausmas praeina ir pradeda viskas po truputį gerėti. Tas gerėjimas gali užtrukti mėnesį, pusantro.
Naujos technologijos atveju, pacientai pooperaciniu laikotarpiu nejaučia tokio diskomforto, skausmo, tik pirmą, antrą dienomis kartais juntamas nežymus trumpalaikis paperštėjimas, kuris ties antra diena baigiasi. Iškart yra matymas – jis nėra 110 proc., siekia 4–5 eilutę ir šiek tiek svyruoja, bet tas svyravimas trunka savaitę, o pacientas jau savaitės bėgyje gali vairuoti automobilį“, – aiškina P. Rudalevičius.
Technologijos leidžia numatyti rezultatus iš anksto ir operuoti saugiau
Dar vienas refrakcijos ydos korekcijos būdas – akies viduje esančio lęšiuko keitimas nauju. Senas lęšiukas pašalinamas, o jo vietoje implantuojamas tam tikrų dioptrijų lęšis, individualiai parenkamas kiekvienai akiai.
Esant, pavyzdžiui, aukšto laipsnio trumparegystei, kai lazerinė korekcija netinkama, regėjimą gali sukoreguoti lęšiuko keitimas. Vėlgi, ne visiems pacientams tai yra tinkama, o tai gali parodyti tik atliekami tyrimai.
Vis dėlto, pacientams, kuriems sunku pritaikyti akinius ir kurie nebetoleruoja kontaktinių lęšių, operacija dažnai lieka vienintele galimybe gerai matyti ir jaustis geriau. Tačiau P. Rudalevičius pastebi, jog operacijos dar vis baiminamasi, nors ji atliekama jau 30 metų, o operacijos rezultatus iš anksto galima tiksliai numatyti apžiūros metu.
„Pacientas sako: aš atėjau operuotis, bet bijau. Mes atliekame reikiamus tyrimus, įvertiname tyrimų duomenis ir jei matome kad operuoti saugu - padrąsiname, kad nėra ko bijot: su akiniais jūs jau žinote, kaip yra, kontaktinius lęšius irgi išbandėte ir gana dažnai pacientai yra patyrę ragenos uždegimą keratitą.. pacientams paaiškiname kad mes keratito turūt bijotume labiau nei lazerinės korkcijos.., Keratitas praeina, bet kartais palieka ragenoje randus ir pacientas visam laikui mato kaip pro rūką.–– perspėja akių ligų gydytojas.
Anot P. Rudalevičiaus, kai kuriais atvejais po operacijos gali netikti standartiniai akių lašai – dėl alergijos, netoleravimo, nuo lašų pakilusio akispūdžio. Tačiau tai nėra bėda, nes gali būti skiriami kiti lašai. Akių ligų gydytojas pastebi, kad pacientai, kurių akys dar prieš operaciją būdavo sausos, kurį laiką gali justi tai dar labiau, tačiau ši problema taip pat išsprendžiama paskiriant specialius akių lašus.
„Negalime kategoriškai teigti, kad jokių operacijos komplikacijų negali būti. Jų procentas artimas nuliui, bet gydytojai, kurie atlieka šias operacijas, yra pasiruošę galimas komplikacijas laiku sustabdyti. Šiai dienai technologijos iš esmės nėra pasikeitusios, tačiau gydytojams pasidarė lengviau. Jie dažniau žino, kada operacijos geriau nedaryti, dažniau pacientams sakome neskubėti, atidėti arba visai nedaryti, nei kad galėjome prieš 10–15 metų. Šiandien yra galimybės viską atlikti saugiau“, – teigia P. Rudalevičius.