Kaip atsikratyti priklausomybės nuo akinių?

Šaltinis: Lietuvos rytas

Turiu tik dvi akis, bet man reikia net trijų porų akinių. Su vienais skaitau knygą, kitus užsidedu, kai reikia dirbti su dokumentais ir kompiuteriu, treti reikalingi vairuojant. Kartais kuriuos nors akinius pamirštu, o tuomet prasideda bėdos.

Panašūs vyresnio amžiaus žmonių skundai akių ligų gydytojams – ne naujiena. Kai pasiekus amžiaus vidurį regėjimas ima keistis, nosį akiniais pabalnoja net ir tie, kurie iki tol matė puikiai.

Dar didesnis vargas tiems, kurie yra toliaregiai arba trumparegiai.

Ar įmanoma apsieiti be akinių? Akių ligų gydytojai mikrochirurgai Paulius Rudalevičius ir Aidas Kirtiklis sako, kad taip. Puikų regėjimą sugrąžina operacija, kurios metu akių lęšiukai pakeičiami dirbtiniais. Apie tai – pokalbis su gydytoju  P.Rudalevičium.

– Kokias funkcijas atlieka akių lęšiukai?

– Akies lęšiukas yra optinės sistemos dalis. Ši sistema sufokusuoja šviesą ant tinklainės,  nervinėmis skaidulomis informacija pasiekia smegenų centrus, o juose susiformuoja vaizdas.

Akies lęšiukas ypatingas tuo, kad gali keisti akies optinės sistemos laužiamąją galią – jis ne tik praleidžia į akį šviesą, bet ir papildomai ją fokusuoja. Kai žmogus žiūri į tolį, vidutiniu nuotoliu ar į knygą, visais atstumais jis mato gerai todėl, kad lęšiukas atlieka savo darbą – optinėje sistemoje pakeičia laužiamąją galią.

– Kodėl ima keistis vyresnio amžiaus žmonių regėjimas?

– Bėgant metams lęšiukas tampa standesnis, nebe toks judrus. Kaip standėja sąnariai, sausgyslės, taip ir lęšiukas. Tai ne liga – tai normalus fiziologinis procesas, kurį medikai vadinama presbiopija.

Regėjimo pokyčius žmogus ima jausti maždaug nuo 45 metų  - atsiranda diskomfortas žiūrint į arti esančius objektus. Iš pradžių jis bando atitolinti daiktus, po to ima nebeįskaityti to, kas parašyta smulkiomis raidėmis. Vyrams tampa sunku nusiskusti, nes jie blogai mato savo veidą iš arti, moterims - pasidažyti.

Kai reikia dirbti, žmogus užsideda akinius. Kas trejus ketverius metus prireikia naujos, stipresnių akinių poros, nes fiziologiniai procesai vyksta ir toliau, lęšiukas darosi vis standesnis.

Itin daug keblumų patiria toliaregiai. Jeigu iki tol jie blogai matė arti esančius objektus, dėl presbiopijos atsiranda sutrikimų ir žiūrint į tolį. Atsiranda dvi, o kartais ir trys poros akinių: vieni skaityti, antri – vairuoti, treti reikalingi, kad žmogus gerai matytų vidutiniu nuotoliu.

Šie žmonės tampa visiškai priklausomi nuo akinių. Jeigu jie nori visuomet gerai matyti, turi nešiotis visus akinius.

Galima įsigyti akinius su progresiniais lęšiais, kurie skirti žiūrėjimui iš arti ir į tolį. Tačiau kai kurie žmonės prie jų nepripranta, sunkiai toleruoja. Kitas dalykas – šiuos akinius, kurie yra brangūs, tenka kas keletą metų keisti, nes fiziologiniai procesai nestovi vietoje.

Toliaregių, kuriems prasidėjo presbiopija, yra daug -  jie sudaro apie 35 procentus visų gyventojų.

Trumparegiams presbiopija taip pat sukelia problemų. Jie ir toliau nemato į tolį, tačiau akiniai ima kliudyti, kai jie nori paskaityti knygą ar laikraštį. Nusiėmę akinius jie gerai mato tekstą, bet pakėlę akis nuo knygos nemato tolėliau esančių objektų.

Ši problema neatsiranda per dieną, bet ji pamažu apsunkina gyvenimą.

– Ką siūlo šiuolaikinė oftalmologija?

– Yra galimybė pakeisti lęšiukus. Daugiažidinius lęšius Lietuvoje mes implantuojame jau daugiau nei penkerius metus, ir mūsų praktika rodo:  90 procentų pacientų tampa nepriklausomi nuo akinių.  Nepaisant jų amžiaus ar to, koks prastas regėjimas buvo prieš operaciją. Dešimtadalis  pacientų naudoja akinius kažkokiam konkrečiam darbui. 

Mus džiugina, kai iš paciento išgirstame, kad jis tapo nepriklausomas nuo akinių – parduotuvėje gali perskaityti čekį ar prekės užrašus, dirba darbą, kuriam reikia gero regėjimo iš arti, skaito knygą.

Keletas pacientų po tokios operacijos aktyviai sportuoja. Teko operuoti fotografą – dabar jis puikiai mato be akinių net ir esant specifiniam apšvietimui, šešėliams. Tarp pacientų yra ir gydytojų chirurgų, kurie dabar atlieka operacijas žiūrėdami pro mikroskopą – tai rodo, kad įsodinti lęšiai  puikiai veikia.

Yra ir medžiotojų – jie džiaugiasi gerai matantys ne tik kasdien, bet ir naktinėje medžioklėje, kai reikia dinamiško regėjimo, tenka žiūrėti pro optinius prietaisus.

– Ar implantavus lęšius žmogaus regėjimas daugiau nebesikeičia?

– Implantuoto lęšio savybės nesikeičia, operacijos rezultatai ilgalaikiai, žmogaus regėjimo pojūčiai išlieka tokie pat visą laiką.

Bet reikia atminti – už regėjimą atsakinga ne tik akies optinė sistema, kurią sureguliuojame implantavę dirbtinį lęšį. Regos funkcijas gali pakeisti daugybė veiksnių – pavyzdžiui, akies trauma, tinklainės ligos, glaukoma, insultas, kuris pažeidžia galvos smegenų vietas, atsakingas už regėjimą.

– Ar šie lęšiai tinka visiems?

– Yra pacientų, kuriems šių lęšių neimplantuojame dėl įvairių akies ligų, traumų ar pažeidimų.

Nepritartume ir jauno žmogaus operacijai, jeigu jis yra trumparegis, nešioja akinius su minus 2 dioptrijomis, o iki presbiopijos jam – keli dešimtmečiai. Jeigu jis nori matyti be akinių, jam siūlyčiau regėjimo problemą spręsti kitaip.

Nesame linkę operuoti ir presbiopijos paliestų pacientų, kurie turi nerealių lūkesčių, tikisi matyti taip, kaip jaunystėje. Todėl daug kalbamės, aiškinamės, ar žmogus neturi lūkesčių, kurių mes negalėsime pateisinti.

Svarbu, kad pacientas turėtų kantrybės –  prie implantuotų lęšių tenka priprasti, kaip ir prie naujų akinių.  Kol žmogaus smegenys prisitaiko prie lęšių, gali  praeiti kelios savaitės ar keli mėnesiai.

Svarbu, kad pacientas suprastų, kam ryžtasi, tuo labiau, kad šie lęšiai implantuojami visam gyvenimui.

Yra dar viena pacientų grupė, kuriai šie lęšiai palengvintų gyvenimą – tai žmonės, kuriems be presbiopijos, vystosi liga, dėl kurios drumsčiasi akies lęšiukas. Tai katarakta. Akiniai nepadeda, todėl jie mato kaip pro nešvarų stiklo langą. Tokiais atvejais lęšiukas keičiamas dirbtiniu.

Įprastai katarakta sergantiems pacientams implantuojamas standartinis vieno židinio lęšis, su kuriuo pacientas gerai mato tam tikru fiksuotu atstumu. Norėdamas matyti ir kitais atstumais, jis turi užsidėti akinius.

O implantavus daugiažidinį lęšį galima vienu kartu išspręsti visas problemas – pašalinti kataraktą ir pagerinti regėjimą visais atstumais.

– Ar galima lęšių atmetimo reakcija?

– Jie pagaminti iš medžiagos, kurią labai gerai toleruoja žmogaus organizmas. Man asmeniškai neteko matyti atmetimo reakcijos.

– Kokiomis savybėmis pasižymi pažangūs lęšiai?

–  Šiandien galime implantuoti lęšius, kurie turi savybių, kokių neturėjo prieš 15-20 metų. Juose yra apsauginiai filtrai, kurie saugo tinklainę nuo ultravioletinių spindulių. Taip pat naujausi lęšiai turi savybę prisitaikyti prie apšvietimo sąlygų – jie pagerina matymą prieblandoje.

Šiuo metu taikome lęšius, kurie ne tik atkuria gerą regėjimą įvairiais atstumais, bet ir koreguoja rageninį astigmatizmą, todėl pacientui nebereikia akinių su cilindriniais stiklais.

– Ar egzistuoja amžiaus ribos, kai pacientams pasakote „ne“?

– Žmonės  labai skiriasi. Kartais 85 metų pacientas atrodo ir jaučiasi jaunesnis už 60-metį – vairuoja, keliauja, nardo. Akies būklė irgi labai skirtinga.  Mes su pacientu kalbame ne tik apie operaciją, bet ir apie jo gyvenimo planą.  Jeigu žmogus nori gyventi aktyviai, jam reikia gero regėjimo, amžiaus ribų operacijai nėra.