Skubi šeimos gydytojo konsultacija nuotoliu!
Atsisiųskite programėlę uhealth
Darbo laikas
Darbo laikas
Hila
V. Grybo g. 32A, Vilnius
I-V
7:00 - 20:00 val.
MRT tyrimai atliekami iki 21 val.
VI
8:00 - 15:00 val.
MRT tyrimai atliekami – 7.00-19.00 val.
VII
9:00 - 15:00 val.
Atliekami tik MRT tyrimai!
12.23, 12.31 dirbsime iki 17 val.
12.24-26, 01.01 d. nedirbsime.
Nemokama automobilių stovėjimo aikštelė – pastato dešinėje.
Privažiuokite prie užkardos, luktelėkite, kol apsauga ją pakels, ir įvažiuokite į aikštelę.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Reabilitacijos ir sporto medicinos centras
Lvivo g. 101, Vilnius
I-V
8.00–20.00 val.
12.23, 12.31 dirbsime iki 17 val.
12.24-26, 01.01 d. nedirbsime.
Mokama automobilių stovėjimo aikštelė (parkingas) - UNIPARK ir ParkTown.
Instrukcija kaip atsiskaityti už UNIPARK skaitykite ČIA.
Kineziterapijos užsiėmimui ir kai kuriems tyrimams prašome atvykti su sportine apranga.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Šeimos medicinos centras
Laisvės pr. 10A, Vilnius
I-V
8.00–20.00 val.
12.23, 12.31 dirbsime iki 17 val.
12.24-26, 01.01 d. nedirbsime.
Nemokamas automobilio stovėjimas – rezervuotose vietose priešais įėjimą į centrą.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Visos mūsų centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Šeimos medicinos centras
Estų g. 1, Vilnius
JAU GREITAI!
Visos mūsų centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Nemokamas automobilio stovėjimas prekybos centro aikštelėje.
2016 10 13
Kaip užkirsti kelią apakimui: 5 mitai ir faktai apie kataraktą
Akių ligos
3 min. skaitymo
20 milijonų. Tiek kataraktos – aklumą sukeliančios ligos – operacijų pasaulyje atliekama per metus.
Šiandien, spalio 13-ąją – Pasaulinę regėjimo dieną, puiki proga pasirūpinti artimiausiais žmonėmis, paskatinti ir paraginti pasitikrinti akis. Nors plačiau kalbėsime apie kataraktą, kviečiame atkreipti dėmesį ir į kitas akių ligas, vyresniame amžiuje galinčias nulemti aklumą: glaukomą, amžinę geltonosios dėmės degeneraciją, net diabetą, kurio viena baisiausių komplikacijų – aklumas.
Turbūt pakaks tik keliais žodžiais priminti, kad katarakta – viena dažniausių regos pablogėjimo priežasčių vyresniame amžiuje. Susirgus katarakta, drumstėja akies lęšiukas, todėl suprastėja rega viena ar abiem akimis. Žmogus mato kaip per rūką, dvejinasi daiktai, pamažu nyksta spalvos, matomi daiktai įgauna gelsvą atspalvį, pasidaro sunku vairuoti automobilį tamsiu paros metu. Laikui bėgant, rega vis blogėja, tenka dažnai keisti akinius ar kontaktinius lęšius. Taip savo akių sveikata nepasirūpinęs žmogus galiausiai tegali skirti šviesą nuo tamsos.
Problema tikrai nemaža, nemaloni, bet išsprendžiama. Visame pasaulyje pripažintas vienintelis efektyvus kataraktos gydymas – chirurginis. Atliekant operaciją, drumstas lęšiukas ultragarsu suskaldomas ir išsiurbiamas, o į jo vietą įstatomas dirbtinis.
Jei pacientas neserga kitomis ligomis (pavyzdžiui, glaukoma, amžine geltonosios dėmės degeneracija, cukralige, kurios pažeidžia akies tinklainę), galima tikėtis puikių operacijos rezultatų. Net 95 proc. operuotų pacientų atgauna regėjimą nuo 50 iki 100 proc.
Gyvename moderniame pasaulyje, bet netrūksta neįtikėtinų mitų apie kataraktos priežastis ir gydymą. Kartu su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoju oftalmologu mikrochirurgu med. dr. Pauliumi Rudalevičiumi paneigsime mitus apie kataraktą ir jos gydymą.
5 dažniausi mitai apie kataraktą
1 mitas: akių lašai gali sustabdyti kataraktos vystymąsi ir ją išgydyti.
Faktai: nėra patvirtinta, kad yra tokie akių lašai, kurie galėtų sustabdyti kataraktos vystymąsi ar ją išgydyti. Kataraktos formavimasis yra natūrali organizmo senėjimo pasekmė.
2 mitas: kataraktos priežastis gali būti nuolatinis ir per didelis krūvis akims.
Faktai: kataraktos atsiradimas nepriklauso nuo įtempto, ilgai trunkančio ar preciziško darbo. Tiesiog dirbant regėjimo įtampos reikalaujantį darbą, kataraktą, tiksliau – jos sukeliamus nepatogumus, žmogus pastebi greičiau. Vienas greičiausiai pastebimų kataraktos požymių – atliekant tuos pačius įprastus darbus, ilgainiui reikia vis ryškesnės ir intensyvesnės šviesos darbo vietoje.
3 mitas: katarakta išsivysto tik seniems žmonėms.
Faktai: daugeliu atvejų katarakta pradeda vystytis vyresniems nei 60 m. žmonėms. Tačiau ji gali atsirasti ir gerokai jaunesniems. Pasitaiko, kad kataraktą jaunesniame amžiuje sukelia chroninės ligos, akių traumos, kai kurie vaistai. Katarakta gali būti ir įgimta! Kartais ji susiformuoja kūdikiui dar negimus. Tai įvyksta dėl medžiagų apykaitos sutrikimų arba gimdos infekcijų, radiacijos, steroidinių preparatų, alkoholio ir kitų kenksmingų medžiagų vartojimo nėštumo metu.
Suaugusieji kataraktos riziką didina rūkydami, vartodami steroidus. Kartais ligą provokuoja tam tikrų mineralų ir vitaminų trūkumas, ultravioletiniai spinduliai, kai kurios ligos: jau minėtas cukrinis diabetas, miotoninė distrofija ir kt. Šiomis ligomis, deja, serga ne tik senjorai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad moterims kataraktos rizika yra didesnė nei vyrams.
4 mitas: kataraktos operacija yra pavojinga, o atsigauti po jos prireikia kelių mėnesių.
Faktai: kataraktos operacija yra viena saugiausių ir preciziškiausiai atliekamų medicinos procedūrų. Sėkmės atvejai, kaip jau minėjome, čia siekia daugiau nei 95 proc. Suprantama, kad kiekviena chirurginė operacija, kad ir kokia būtų, turi rizikos procentą. Prieš atliekant procedūrą apie tai visuomet pravartu pasitarti su akių gydytoju.
Po operacijos pacientas tris savaites turi vengti lankstytis ir kilnoti sunkius daiktus, trinti, spausti akis.
Prie įprastinės veiklos galima grįžti kitą dieną po operacijos, kai nuimamas tvarstis. Dauguma pacientų regėjimo pagerėjimą pastebi iš karto po operacijos, kai nuo akies nuimamas tvarstis, kai kuriems regėjimas gerėja pamažu per keletą savaičių.
5 mitas: nereikia skubėti operuoti kataraktos, ji turi „subręsti“.
Faktai: vienam žmogui katarakta išsivysto per kelis mėnesius, kitam procesas trunka keletą metų. Retais atvejais liga gali sustoti ankstyvoje vystymosi stadijoje. Tokiais atvejais regėjimas silpsta pamažu. Tačiau jei katarakta progresuoja, o regėjimas vis prastėja, operacijos geriau neatidėlioti. Pasiryžti jai geriausia tada, kai dėl kataraktos pradeda blogėti gyvenimo kokybė.
Daugiau informacijos apie akių ligų diagnostiką ir gydymą
Susiję video
