Keratokonusas – klastinga akių liga, šiandien sustabdoma moderniu metodu

Su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akių ligų gydytoju oftalmologu med. dr. Pauliumi Rudalevičiumi kalbamės apie vieną klastingiausių akių ligų – keratokonusą.

Keratokonusas pažeidžia akies rageną

Keratokonusas yra degeneracinė, neuždegiminė akių liga, kai akies paviršiuje esanti ragena pradeda savaime plonėti ir gaubtis, pamažu iš įprastos sferinės formos pereidama į kūginę. Keratokonusas – tai itin klastinga akių patologija, pažeidžianti akies rageną. Gera žinia, kad šiandien keratokonusas gali būti sėkmingai stabdomas moderniais gydymo metodais.

Skaitykite kokie yra pagrindiniai keratokonuso požymiai

Negydant kyla grėsmė prarasti gerą regėjimą

Dažniausiai keratokonusas nustatomas 20–30-aisiais gyvenimo metais, bet galima ir žymiai ankstesnė jo progresavimo pradžia. 

Kuo jaunesniame amžiuje prasideda ragenos pakitimai, tuo spartesnė ligos eiga. Jos progresavimas paprastai trunka maždaug iki 38 metų. Negydomas keratokonusas gali negrįžtamai pakenkti geram regėjimui. Labai apleistais ligos atvejais gali prireikti net ragenos persodinimo operacijos.

Kas lemia keratokonuso atsiradimą nėra žinoma

Nėra tiksliai žinoma, kas lemia keratokonuso atsiradimą. Keletas mokslinių studijų nurodo ryšį tarp dažno ir stipraus akių trynimo ir keratokonuso išsivystymo. Pasak gydytojo, natūralu, kad labai susilpnėjusią rageną trinant ar kitaip traumuojant, galima ją dar labiau pažeisti ir paspartinti keratokonuso progresavimą.

Keratokonusas gali atsirasti dėl pačių įvairiausių priežasčių. Labiausiai tikėtinos:

• nepalanki ekologinė aplinka dėl didelio užterštumo;
• endokrininės sistemos medžiagų apykaitos sutrikimai;
• akies traumos.

Svarbus ir paveldimumo faktorius – yra žinoma, kad 10 proc. ligos atvejų yra nulemti paveldėjimo, todėl žmonėms, kurių artimiems giminaičiams buvo diagnozuotas keratokonusas, privalu nuo paauglystės reguliariai tikrintis regos būklę ir atlikti specialius ragenos topografinius tyrimus.

Med. dr. Paulius Rudalevičius teigia, kad keratokonusas pasaulyje diagnozuojamas 500 iš 100 000 pacientų. Truputėlį dažniau ši liga nustatoma vyrams, bet iš esmės šis skirtumas tarp lyčių nereikšmingai mažas.

Oftalmologai pastebi, kad per pastarąjį dešimtmetį ženkliai padaugėjo keratokonuso atvejų. Viena vertus, tai galima paaiškinti išaugusiomis diagnostikos galimybėmis, kita vertus, tai signalizuoja apie tai, kad labai suprastėjo mūsų aplinkos ekologinė būklė.

Diagnozuojant lengva suklysti

Nereti atvejai, kai keratokonusas, ypač ankstyvosiose stadijose, dėl panašių simptomų palaikomas trumparegyste arba astigmatizmu. Susirgus keratokonusu, kūgio formą įgavusioje akies ragenoje šviesos spinduliai lūžta netolygiai, todėl sumažėja regos aštrumas (kaip ir esant trumparegystei), matymo kokybė dažnai keičiasi ir reikia laiko, kol vaizdas tinkamai sufokusuojamas (kaip esant astigmatizmui), net trumpai padirbėjus kompiuteriu, jaučiama įtampa ir akių nuovargis.

Pajutęs regėjimo susilpnėjimą dėl neva progresuojančios trumparegystės ir astigmatizmo, pacientas dažnai kreipiasi į optiką ir jam parenkami akiniai. Bet, praėjus kuriam laikui, žmogus pastebi, kad akiniai jau nebegelbsti. Tada juos keičia kitais, paskui ima nešioti kontaktinius lęšius. Matydamas tokią situaciją gydytojas oftalmologas gali pradėti įtarti keratokonusą.

Nustačius progresuojantį matymo blogėjimą ir topografinius keratokonusui būdingus ragenos pakitimus, jaunam, t. y. 16–30 metų, pacientui rekomenduojama atlikti ragenos sustiprino operaciją CROSS-LINKING metodu.

Pacientai, kuriems liga aptinkama 35–40-aisiais gyvenimo metais, stebimi, jiems atliekami ragenos tyrimai, bet labai didelė tikimybė, kad keratokonusas nebeprogresuos ar progresuos nežymiai.

Tiksliai nustatyti regos sutrikimą galima tik išsamiai ištyrus akies optinę sistemą šiuolaikine diagnostine įranga.

Keratokonuso požymiai:

• buvęs geras matymas į tolį pradeda blogėti sulaukus 20–25 metų;
• sunku parinkti gerai rodančius akinius ar kontaktinius lęšius;
• regos silpnėjimas progresuoja, t. y. progresuoja trumparegystė arba astigmatizmas;
• žiūrint į tolį, matomas neryškus vaizdas, panašiai kaip esant trumparegystei;
• ligai pažengus, silpna ragena gali įtrūkti, tada matymas staiga dar labiau pablogėja ir ragenos centre formuojasi balkšvas randas.

Keratokonusas abiejose akyse paprastai progresuoja nevienodai. Praktika rodo, kad iš pradžių labiau pažeidžiama kažkuri viena akis, bet po kurio laiko stipresniojoje akyje taip pat ima vystytis ragenos pakitimai. Kai liga progresuoja nevienodai, pacientui kartais sunku suprasti, kad matymas išties blogėja, nes prastą matymą viena akimi kurį laiką kompensuoja geresnis matymas kita.

Susirgusiems galima padėti keliais būdais

Gydytojas oftalmologas med. dr. Paulius Rudalevičius išskiria kelis būdus, kaip galima padėti pacientui keratokonuso atveju. Kokį būdą parinkti, lemia ligos išsivystymo stadija ir paciento amžius.

Pirmoji pagalba – akiniai. Jie padeda geriau matyti, bet jokiu būdu nestabdo ligos progresavimo ir yra tik laikina priemonė.

Kai akiniai nebegelbsti, paciento regėjimas gali būti koreguojamas kontaktiniais lęšiais. Iš pradžių parenkami minkšti, o kai liga pažengia – kieti lęšiai. Jų nešiojimas taip pat turi pliusų ir minusų. Žmogus mato gerai, bet lęšis nuolat spaudžia akį, ji negali visavertiškai kvėpuoti, neišvengiamos ragenos mikrotraumos, didėja jos infekcijos pavojus. Jei liga progresuoja sparčiai, lęšis ima nebesilaikyti ant akies ir tenka imtis dar vieno regos gelbėjimo būdo – persodinti donoro rageną.

Anksčiau manyta, kad ragenos transplantacija yra vienintelis keratokonuso gydymo būdas, operacijų atlikta nemažai. Tačiau pacientai ir gydytojai susiduria su tokiais keblumais kaip donorų stygius, donoro ir recipiento amžiaus neatitikimas, artimųjų prietaringumas ir nenoras aukoti mirusiojo ragenos, pooperacinio astigmatizmo ir kitų akių ligų galimybė. Taip pat visada išlieka pavojus, kad donoro audinys bus atmestas net ir po daugelio metų. Tuomet tenka dar kartą persodinti rageną. Nepaisant to, jei dėl keratokonuso ragena įplyšta ir sudrumstėja, transplantacija laikoma gana sėkmingu keratokonuso gydymo būdu.

Technologijoms žengiant pirmyn ir sparčiai tobulėjant įvairioms medicinos sritims, atrasti nauji būdai  keratokonusui gydyti. Vienas jų – intrarageniniai žiedai. Kaip ir kiekvienas gydymo metodas, ši chirurginė intervencija į rageną tinka ne visiems pacientams. Pagrindinė ir būtina sąlyga jai atlikti – pakankamas ragenos storis, nes priešingu atveju žiedas gali nesilaikyti. Procedūra yra grįžtamoji – įstatytas žiedas gali būti vėl išimtas. Deja, įstačius intrarageninį žiedą, paciento rega ne visada pagerėja iki optimalios.

Inovatyvūs metodai padeda išsaugoti regėjimą

Ragenos sustiprinimo operacija – patikimas būdas keratokonuso progresavimui sustabdyti ir apsaugoti rageną nuo plyšimo bei sudrumstėjimo.

Toks ragenos sustiprinimas, tarptautinėje praktikoje vadinamas CROSS-LINKING metodu, sėkmingai taikomas jau 15 metų. Jo tikslas – sustabdyti ragenos gaubimąsi ir plonėjimą, padidinti audinio stabilumą ir taip išsaugoti gerą regą. Tai pasaulyje pripažinta procedūra, kuri šiandien sėkmingai atliekama ir Lietuvoje, Medicinos diagnostikos ir gydymo centre.

Kiekvieno paciento atvejis yra individualus. Prieš nuspręsdamas, kokį gydymo būdą taikyti, gydytojas visada turi įvertinti paciento būklę. CROSS-LINKING metodui taikyti būtinas reikalavimas – paciento akies ragenos storis. Jis turi būti ne mažesnis kaip 400 mikronų.

Atliekant procedūrą specialiu lazeriu, nugarinamas pirmasis ragenos epitelio sluoksnis, ji impregnuojama riboflavino tirpalu ir kelias minutes apšvitinama individualiai parinkto intensyvumo UV spinduliais. Taip sukuriamos papildomos jungtys tarp kolageno skaidulų ir stabilizuojama ragenos struktūra. Ragena tampa stipresnė ir nebesigaubia.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centre turimos technologijos suteikia galimybę operuojant iš dalies ar net visiškai pašalinti dėl keratokonuso atsiradusią refrakcijos ydą. Taip operuojant atliekama individuali tausojanti regos lazerinė korekcija. Taikant šią metodiką, galima pasiekti geresnių matymo rezultatų ir kartu sustabdyti ligą.

Prieš procedūrą pacientui nereikia kaip nors ypatingai ruoštis. Ji užtrunka apie 30 minučių, po to skiriami antibiotiniai akių lašai, uždedamas gydomasis kontaktinis lęšis. Po kelių dienų jis nuimamas, keičiamas akių lašų naudojimo režimas.

Moderni lazerinė technologija palengvina gijimą

Pacientą, kuriam buvo atlikta ragenos sutvirtinimo operacija, gydytojai stebi 12 mėnesių. Anksčiau po šios operacijos 3–4 dienas būdavo jaučiamas akies skausmas. Šiuo metu naudojamas specialus lazeris, todėl ženkliai sumažėjo pooperacinis diskomfortas, pacientas pirmą parą po operacijos jaučia tik nežymų akies perštėjimą ar sausumą. Iš karto po procedūros matomas vaizdas lyg per rūką. Bet jau per pirmąsias kelias dienas po procedūros rega ženkliai pagerėja. Praėjus 4–5 dienoms, pacientas gali grįžti į darbą. Aišku, jis privalo tausoti savo akis: vengti dulkių, nepervargti.

Pasitaiko pacientų, kurie po operacijos nuogąstauja, kad rega labai nepagerėjo. Med. dr. Paulius Rudalevičius tokią paciento reakciją supranta, bet vadina nelogiška, jei operacija buvo atlikta esant pažengusiai keratokonuso stadijai. Matymo pagerėjimo galima tikėtis ragenos sustiprinimo CROSS-LINKING procedūrą atliekant  esant pirmai ar antrai ligos stadijai. Arba kai pakitimai nėra toli pažengę ir papildomai galima atlikti dalinę refrakcijos ydos korekciją. Pažengusios ligos operacijos tikslas – sustabdyti keratokonuso progresavimą. Jeigu per 12 stebėjimo mėnesių ligos progresavimo nėra, vadinasi, procedūra pasiteisino.

Medicina žengia į priekį, taigi ir keratokonusas nėra nuosprendis. Šiandien jau yra ne vienas būdas šiai ligai pažaboti ir suteikti galimybę gyventi visavertį gyvenimą, matyti visas jo spalvas. Svarbu atpažinti ligą ir laiku rasti sprendimą.