Alergija – XXI a. rykšte vadinama liga, kurią galima pažaboti moderniais metodais

Alerginės ligos dažnai ir skambiai vadinamos šių dienų pasaulio rykšte. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė, klinikinė imunologė Živilė Korsakienė sako, kad toks vardas šiai ligų grupei suteikiamas pelnytai – skaičiuojama, kad iki 2050 m. alerginėmis ligomis sirgs net kas antras pasaulio gyventojas. Su gydytoja kalbamės ne tik apie alergijų paplitimą, bet ir būdus, kaip pasitelkus medicinos žinias ir technologijas, šiandien galima jas pažaboti.

Ar tiesa, kad pastaruosius dešimtmečius didėja alerginių ligų paplitimas? Kodėl taip nutinka?

Kelis pastaruosius dešimtmečius iš tiesų stebima alerginių ligų visame pasaulyje daugėjimo tendencija, ypač pažengusiose Vakarų valstybėse. Dėl to alerginės ligos neretai ir vadinamos modernaus pasaulio rykšte. Įtakos joms atsirasti turi keli faktoriai, vienas jų – genetinis. Yra atlikta studijų, kurių metu apskaičiuota, jog šeimoje, kurioje vienas iš tėvų serga alergine liga, tikimybė, kad alergiškas bus ir gimęs vaikas, yra triskart didesnė nei nealergiškų tėvų šeimoje, o jei šeimoje alerginėmis ligomis serga abu tėvai – ši tikimybė išauga net 5 kartus. Be genetinių veiksnių, manoma, kad įtakos turi ir pakitusi mūsų gyvenamoji aplinka – perdėtas sterilumas, perdirbtas maistas, užterštas oras ir daugybė kitų, kurie nebūtinai patys savaime yra alergijos sukėlėjai, bet gali būti veiksniai, paaštrinantys alergijos eigą.

Kaip yra iš tiesų – alergiški gimstame ar alergijų galime įgyti?

Prieš atsakant į šį klausimą svarbu atskirti dvi sąvokas – alergiją ir įsijautrinimą. Alergija – tai organizmo imuninės sistemos atsakas į tam tikrą alergeną ar konkrečius jo komponentus, pasireiškiantis ligos simptomais: sloga, kosuliu, dusuliu ir t. t. Įsijautrinimas – tai konkrečių antikūnų prieš konkrečius alergenus gaminimasis žmogaus organizme. Tokiam žmogui bet kada gali prasidėti alerginė liga: astma, alerginė sloga, akių pažeidimas. 

Alerginės ligos pradžią gali išprovokuoti nepalankūs aplinkos veiksniai: persirgta kvėpavimo takų infekcija, didelis aplinkos užterštumas, stresas. Pavyzdžiui, jei žmogus ilgus metus dirba ir gyvena aplinkoje, kurioje yra stiprūs, gleivines pažeidžiantys cheminiai ar fiziniai dirgikliai, jei patiria daug streso ir įtampos, o imuninė sistema gamina antikūnus prieš alergenus, tikimybė susirgti alergine liga yra didesnė – tai tiesiog kelių nepalankių, provokuojančių veiksnių visuma. Alerginei ligai būdingi tam tikri simptomai – tai priepuolinis, įkyrus čiaudulys, kosulys, akių ašarojimas. Tačiau šiais ar panašiais simptomais gali pasireikšti ir kitos ligos. Alergologas visada padės išsiaiškinti ir atskirti, kas tai – alergija ar susirgimo priežasčių reikia ieškoti kitur.   

Turbūt bene geriausiai žinomos – alergijos maistui. Kalbant apie jas, šiandien gausu rekomendacijų, kokio maisto reikėtų vengti, norint išvengti alergijos. Ar tiesa, kad atsisakę tam tikrų produktų iš tiesų išvengsime alerginių ligų?

Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo atliktas mokslinis tyrimas, kurio metu buvo tiriama alergija žemės riešutams ir jų produktams. Buvo siekiama išsiaiškinti, ar iš vaikų mitybos eliminavus šioje šalyje labai populiarius žemės riešutus, šie vaikai ateityje bus mažiau alergiški žemės riešutams. Tyrimo rezultatai buvo atvirkštiniai – daug dažniau alergija buvo nustatoma tiems vaikams, kurie šio produkto nevalgė, nei tiems, kurie valgė. Savo darbe taip pat dažnai sulaukiu vaikus auginančių mamų klausimų dėl įvairių produktų, pavyzdžiui, kiaušinių – ar jų neduodant iki tam tikro amžiaus mažinama alergijos rizika. Deja, neretai pasitvirtina minėto tyrimo rezultatai – vyresniame amžiuje ilgą laiką kiaušinių neragavę vaikai dažniau būna jiems alergiški. Taigi, drastiškas ir nepagrįstas vienų ar kitų produktų išbraukimas iš mitybos nesuteikia garantijos, kad vaikas ateityje netaps jiems alergiškas, netgi atvirkščiai.

Kitokia situacija yra, kai žinome ir tyrimais patvirtiname, jog esame alergiški konkrečiam produktui, pavyzdžiui, tiems patiems žemės riešutams, kiaušiniams, pienui, kviečiams, žuviai arba vėžiagyviams. Tokiu atveju šie produktai  gali sukelti itin stiprias alergines reakcijas, todėl saugiausias ir efektyviausias būdas jų išvengti  – visiškai eliminuoti šiuos produktus.

Ar alergines ligas galima išgydyti?

Remdamasi ilgamete darbo patirtimi galiu pasakyti, kad pažadas visiems ir visada išgydyti alerginę ligą – per drąsus. Medicinoje niekada nėra 100 procentų. O alergijos mechanizmas yra itin sudėtingas ir kompleksiškas, individualus kiekvienam žmogui. Mūsų darbas ir tikslas – pažaboti šią klastingą ligą, padaryti taip, kad žmogus galėtų gyventi visavertį gyvenimą, nekankinamas alergijos simptomų. Pasaulyje ir čia, Lietuvoje, taikome ne tik simptominį, bet ir etiologinį-priežastinį gydymą, todėl galime visiškai išgydyti alergiją, sumažinti simptominių vaistų vartojimą, tačiau toks gydymas yra ilgas procesas, trunkantis ne vienerius metus.

Papasakokite, kokios tos technologijos, metodai?

Pirmiausia svarbu žinoti, kokie alergenų šaltiniai provokuoja alergines reakcijas konkrečiu atveju. Šiuolaikiniai molekuliniai tyrimai leidžia mums itin smulkiai suskaidyti alergenus į jų komponentus, t. y. konkrečias baltymo molekules, į kuriuos alerginiais mechanizmais reaguoja organizmas. Pavyzdžiui, tirdami alergiją šunims šiandien jau galime išsiaiškinti, jog alergiją sukelia specifinis šuns patino prostatos baltymas, taigi teoriškai ir galbūt praktiškai net būdami alergiški šuns patino specifiniams alergenams galime sėkmingai auginti šuns patelę.

Tikslus alergenų komponentų nustatymas atveria galimybes geriau pažinti šią ligą, prognozuoti jos eigą, identifikuoti galimas rizikas. Kai kurie alergenai sukelia itin stiprias ir gyvybei pavojingas organizmo reakcijas, tokias kaip anafilaksinis šokas. Tai grėsminga būklė, į kurią reaguoti kartais turime vos kelias akimirkas. Žinodami, kad esame alergiški vienam iš tokių alergenų komponentų, galime iš anksto numatyti riziką ir tam pasiruošti, pavyzdžiui, rankinėje visada turėti adrenalino švirkštą.

Molekulinis alergologinis tyrimas yra itin svarbus renkantis vieną pažangiausių gydymo būdų – specifinę alergenų imunoterapiją.

Šis gydymo metodas paremtas organizmo „pripratinimu“ prie tam tikrų aplinkoje esančių alergenų.  Taikant šį metodą pacientui, pagal tam tikras schemas suleidžiami nedideli kiekiai tam tikro alergeno – taip  organizmas išmokomas „tolerancijos“, t. y. audringai nebereaguoti į aplinkos alergenus. Tai netrumpas, kelerius metus trunkantis, itin atsakingas gydymo procesas, kuriame labai svarbus paciento ir gydytojo bendradarbiavimas. Tačiau pastangos vertos rezultato – gydant šiuo metodu, galime reikšmingai sumažinti alergijos pasireiškimą, pastebimai pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę, užkirsti kelią sunkesnėms alerginėms ligoms, pavyzdžiui, alerginei astmai. Ne veltui šis gydymo metodas yra įtrauktas į tarptautines Amerikos, Europos alerginės slogos ir astmos gydymo gaires. Specifine alergenų imunoterapija šiandien gydoma daugelis alergijų, išskyrus maisto. Galbūt ateityje ir  tai bus įmanoma.

Nuo ko prasideda alergijos gydymas?

Kaip ir daugelio kitų ligų, nuo gydytojo konsultacijos. Gydytojo alergologo konsultacijos metu išsiaiškinami alergijos simptomai, juos provokuoti galintys veiksniai. Tuomet paskiriami reikalingi alergijų tyrimai, kurie padeda nustatyti šią ligą provokuojančius alergenus, atskirti kliniškai reikšmingus ir nereikšmingus. Tai labai svarbu – kartais žmogus gali būti įsijautrinęs vos vienam alergenui ir kentėti nuo itin stiprių alerginių reakcijų, o kartais matome įsijautrinimą daugybei įvairių alergenų, tačiau vos keletas iš jų yra pagrindiniai, galintys sukelti alergijos simptomus arba lemiantys blogesnę ligos eigą. Visa tai svarbu žinoti ir išsiaiškinus parinkti geriausią gydymo taktiką bei pateikti gyvenimo būdo rekomendacijas.

O ar galima alergijos tyrimus atlikti profilaktiškai?

Dažniausiai alergologiniai tyrimai atliekami tada, kai stebimi alerginėms ligoms būdingi simptomai, jie kartojasi tam tikrose situacijose ir galima pagrįstai įtarti alerginę ligą.

Reikia suprasti, kad, atliekant alergologinius tyrimus visiškai sveikam žmogui, gali būti tokia situacija, kad vis dėlto randame įsijautrinimą tam tikriems alergenams, tačiau žmogus nejaučia jokių alergijos simptomų. Vadinasi, jo organizmas kol kas puikiai toleruoja šiuos alergenus ir į juos audringai nereaguoja. Tačiau tai reiškia, kad toks žmogus turi didelę riziką kažkada susirgti viena iš alerginių ligų. Baigdama noriu akcentuoti, kad žmogui visuomet privalu pažinti savo alergijas, jas nuolat stebėti ir atsižvelgiant į pasireiškiančius klinikinius simptomus bei jų vystymąsi koreguoti gyvenimo būdą, prireikus parinkti konkrečiam žmogui tinkamiausius gydymo būdus.