Alergologė apie kryžmines alergijas – arba kodėl alergiški beržams nevalgo obuolių?

Alergija

4 min. skaitymo

Įsivaizduokite situaciją: atsikandus sultingo obuolio, staiga ima keistai perštėti burnoje. Kitaip tariant, pasireiškia alerginei reakcijai būdingi simptomai, nors nesate alergiškas obuoliams, tik beržų žiedadulkėms. Arba staiga, pietų metu valgant kiaulieną, pasijaučiate prastai – tarsi kažkur patalpoje būtų katė, kuriai esate alergiškas... Pasak „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos alergologės, klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, tai nėra tik keisti sutapimai – tai vadinama kryžmine alergija, kai organizmas klaidingai sureaguoja į panašius baltymus, esančius skirtinguose šaltiniuose.

Kas yra kryžminės alergijos?

Alergijos epizodus išprovokuoja vadinamieji alergenai – specifinės medžiagos, į kurias sureaguoja alergiško žmogaus imuninė sistema.

Alergenai yra baltymai, kurie nėra vientisa medžiaga – jie susideda iš vadinamųjų alergenų komponentų. Vieni jų, pasak gydytojos alergologės, yra pagrindiniai, į kuriuos reaguoja daugiau nei 50 proc. alergiškų žmonių, kiti – minoriniai, mažieji, į kuriuos reaguoja mažiau nei pusė.

Hila gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Neringa Stirbienė

„Kryžminės alerginės reakcijos atsiranda tada, kai skirtinguose alergeno šaltiniuose yra struktūriškai panašūs komponentai. Imuninė sistema juos atpažįsta kaip tą patį antigeną. Pavyzdžiui, jau minėto beržo žiedadulkių komponentas Bet v 1 yra struktūriškai panašus į baltymus, esančius obuoliuose, persikuose ar lazdyno riešutuose, todėl žmogus, kuris yra alergiškas beržui, gali patirti niežėjimą ar graužimą burnoje, suvalgęs šiuos vaisius ar riešutus“, – paaiškina alergologė N. Stirbienė.

Vis dėlto, gydytoja ramina, kad ne kiekvienas alergiškas žmogus patirs kryžmines alergines reakcijas. Pasak jos, tai priklauso nuo individualaus organizmo įsijautrinimo. Kodėl vienų žmonių organizmas įsijautrina tam tikriems komponentams, kitų – ne, vis dar nėra iki galo aišku, tačiau nustačius įsijautrinimą konkretiems komponentams,

galima tiksliau įvertinti tokius dalykus kaip, ar žmogui gresia patirti sunkią alerginę reakciją, arba, kokia tikimybė, jog alergija išaugs ar išliks, ar galima taikyti specifinę imunoterapiją ir kokia ji būtų veiksmingiausia individualiu atveju.

Netikėtos sąsajos: nuo žiedadulkių iki vėžiagyvių

Kryžminės alerginės reakcijos tuo ir įdomios, kad gali sukelti simptomus, susidūrus su iš pažiūros visai vienas į kitą nepanašiais veiksniais. Gydytoja alergologė, klinikinė imunologė pateikia keletą esminių kryžminių rekacijų pavyzdžių.

„Alergija, kurią sukelia beržiniai augalai, dažnai lemia kryžmines reakcijas į obuolius, taip pat morkas, kaulavaisius ar lazdyno riešutus. Kitas dažnas alergenas Lietuvoje – kietis arba pelynas. Jo žiedadulkėms įsijautrinusių žmonių organizmas gali sureaguoti į salierus, morkas, taip pat pomidorus, įvairius prieskonius“, – vardina N. Stirbienė.

Tarp mažiau tikėtinų atvejų gydytoja išskiria ir alergiją katėms bei dulkių erkėms. Katėms alergiškų žmonių organizmas gali sureaguoti į kiaulieną, dulkių erkutėms – į vėžiagyvius.

Anot gydytojos, kryžminės alerginės reakcijos gali pasireikšti ir tarp maisto produktų. Pavyzdžiui, jei žmogus alergijas karvės pienui, tikėtina, kad bus jautrus ir kitų gyvūnų pienui, kartais ir net jautienai. O alergija kiaušiniams gali reikšti ir jautrumą vištienai.

Kaip suprasti – nauja alergija ar kryžminė reakcija?

Pasak gydytojos, tai dažnas ir alergiškiems žmonėms itin aktualus klausimas.

„Kryžminės reakcijos dažniausiai sukelia burnos alergijos simptomus, tokius kaip niežulys, deginimas burnoje, suvalgius žalią vaisių ar daržovę. Kartais gali pasireikšti ir sunkesnės reakcijos ir tuomet be išsamių tyrimų atskirti tampa sunku, – sako gydytoja ir atkreipia dėmesį, jog įprasti alerginiai tyrimai tokiais atvejais ne visada padeda, – Įprastiniai tyrimai nustato IgE ne prieš konkretų alergeno komponentą, o prieš visą alergeną. Todėl jie negali specifiškai identifikuoti kryžminių reakcijų“.

Alergenų komponentų tyrimas ALEX2 – tikslus alergijų žemėlapis

Siekiant itin tiksliai nustatyti organizmo įsijautrinimą specifiniams alergenų komponentams, kas gali lemti kryžminių alerginių reakcijų atsiradimą, „Hila“ centre atliekamas išsamus alergenų išplėstinis alergenų ir jų komponentų tyrimas ALEX2, vadinamoji makrogardelė.

Šis tyrimas atliekamas iš kraujo mėginio. Jo metu nustatomas ne tik organizmo įsijautrinimas visam alergenui, bet ir jo komponentams. Tai leidžia atskirti įsijautrinimą pagrindiniams alergenams nuo kryžminių reakcijų, įvertinti reakcijų sunkumo riziką, vaikams – tikimybę alergiją „išaugti“ bei parinkti tinkamiausia alergeną gydymui specifine alergenų imunoterapiją, kurios metu imuninė sistema palaipsniui išmokoma nebereaguoti į simptomus sukeliantį alergeną.

Atlikus tyrimą, pacientui suteikiama išsami analizė apie jo organizmo įsijautrinimą ir jo klinikines reikšmes. Kadangi informacijos būna daug, visada naudinga gautus rezultatus aptarti su gydytoju alergologu, kuris padės objektyviai įvertinti tyrimo parodyto įsijautrinimo svarbą, paaiškins gautus rezultatus ir, prireikus skirs tinkamą gydymą.

Kada naudinga atlikti ALEX2 alergenų ir alergenų komponentų tyrimą?

ALEX2 alergenų ir jų komponentų tyrimas rekomenduojamas šiais atvejais:

jei įtariama alergija keliems alergenams;
jei pasireiškia kryžminės reakcijos;
jei patirtos sunkios ar anafilaksinės reakcijos;
jei svarstoma dėl specifinės imunoterapijos.

Šis tyrimas nereikalauja specifinio pasirengimo. Prieš jį nereikia nutraukti vartojami vaistų nuo alergijos. Tiesa, patyrusiems anafilaksinę reakciją, tyrimą rekomenduojama atlikti ne anksčiau kaip po 4–6 savaičių, nes tuo metu IgE gali būti sunaudoti, ir tyrimas gali būti netikslus.