Ar gali būti alergiškas šaltam vandeniui ar net žiemai?

Alergija

4 min. skaitymo

Kol vieni neria į šaltą upę ar rytą pradeda nuo maudynių lediniame kubile, kitiems ir stiklinė šalto vandens vos per kelias minutes gali sukelti netikėtą organzimo reakciją. Net ir patys to nežinodami kai kurie žmonės yra alergiški šalčiui.

Nors visuomenėje pasigirsta abejonių dėl tokios būklės egzistavimo, Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja alergologė, klinikinė imunologė Živilė Korsakienė sako, kad medicinoje tai vadinama šalčio dilgėline ir taip, ši būklė tikrai egzistuoja, nors ir dažnai supainiojama su kita odos liga.

Dūsta nuo šalto oro ar kūną išberia pūkšlėmis

Pasak Ž. Korsakienės, nesunku įspėti, kas provokuoja šalčio dilgėlinės simptomus. Ir nors daugeliui šis pavadinimas gali asocijuotis su atšiauriomis žiemomis, kurios mūsų platumas aplanko vis rečiau, iš tiesų paskatinti simptomų atsiradimą gali ir maudynės šaltame vandenyje, ir net šaltas gėrimas su ledukais.

Gydytoja alergologė Živilė Korsakienė

„Dažniau susiduriama su lokalia alergine reakcija, kuri staiga kyla kontakto su šalčiu vietoje. Oda parausta, atsiranda pūkšlės, kurias niežti, dilgčioja, jos didėja. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti angioedema – t. y. odos tinimas. Dažniausiai tokios reakcijos stebimos atviriausiose šalčiui kūno vietose, pavyzdžiui, rankose ar veide,“ – pasakoja gydytoja ir priduria, kad iš kitų, dažniau sutinkamų odos alerginių reakcijų šalčio dilgėlinę išskiria tai, kad bėrimas randasi jau per kelias minutes ir trunka kelias valandas, o šiam pranykus nelieka jokių ženklų.

Kur kas sudėtingesnės ir pavojingesnės situacijos ištinka susidūrus su sistemine alergine reakcija. „Sisteminės šalčio dilgėlinės reakcijos randasi po ilgesnio ir intensyvesnio kontakto su šalčiu ir yra grėsmingesnės. Pasitaiko ir tokių situacijų, kai žmogus kvėpuoja šaltu oru ir ima dusti, nes pradeda tinti jo kvėpavimo takai arba pamiršęs ar nežinodamas, kad yra alergiškas šalčiui išsimaudo šaltame vandenyje – ežere ar jūroje, ir visą kūną nusėja pūkšlėmis. Tokiose situacijoje gali ištikti net anafilaksinė reakcija, iškilti pavojus gyvybei,“ – atkreipia dėmesį gydytoja alergologė.

Supainiojama su egzema

Pasak gydytojos, šalčio dilgėlinė neretai supainiojama su kita taip pat žiemos metu paūmėjančia odos liga dermatitu – egzema.

„Tai sausos odos fone atsirandantis odos uždegimas, kuris sukelia raudimą, niežėjimą, odos skilinėjimą, pleiskanojimą, o simptomai gali trukti dienas, savaites ar net ilgiau,“ – pastebi Ž. Korsakienė.

Neretai tam įtakos turi šaltas, sausas oras, ypač namuose, kai įjungiamas šildymas, ar lauke, kai visa drėgmė sustingsta į ledą ir pučia atšiaurūs vėjai. Dėl tokių diskomfortą keliančių veiksnių visumos, dažniausiai nukenčia veidas ir plaštakų oda, ypač kai lauke būnama be pirštinių. Pagrindinis skirtumas tarp egzemos ir šalčio dilgėlinės, jog pastarosios bėrimas trumpalaikis ir nepaliekantis žymių, kai egzema gali kamuoti kur kas ilgiau.

Diagnozuoti padeda pažangūs tyrimai

Paklausta apie šalčio dilgėlinės paplitimą, gydytoja alergologė sako, kad pasauliniu mastu tai nusakyti gana sunku, nes, pavyzdžiui, šiltose klimatinėse zonose gyvenantys žmonės gali nugyventi visą gyvenimą ir niekada nesužinoti, jog buvo alergiški šalčiui.

Lietuvoje šalčio dilgėlinės atvejų ženkliai padaugėja žiemos sezonu. Kai kurie tyrimai rodo, kad su ja dažniau susiduria moterys. Taip pat didesnę riziką patiria sergantys atopiniu dermatitu ar kitų tipų dilgėline.

Gydytoja Ž. Korsakienė šypsosi, kad bene paprasčiausias būdas diagnozuoti alergiją šalčiui – keletą minučių prie odos paviršiaus prispausti leduką ir stebėti lokaliai atsirandančią reakciją, tačiau šiandien naudojami kur kas pažangesni tyrimų metodai.

„Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centre šalčio dilgėlinė šiandien diagnozuojama naudojant vadinamąjį TempTestą. Jo metu prie odos paviršiaus, įprastai dilbio vidinės pusės, keletui minučių priglaudžiamas specialus aplikatorius, kuris gali būti atšaldomas iki skirtingos temperatūros. Tyrimo metu gydytojas stebi ne tik atsirandančią alerginę reakciją, bet ir gali vertinti odos jautrumo laipsnį ir vadinamąjį šalčio slenkstį – temperatūrą, kurioje pradeda reikštis alergijos simptomai. Tyrimas taip pat padeda vertinti ne tik šalčio, bet ir šilumos dilgėlinę.

Gydymui svarbi edukacija

Pasak gydytojos alergologės, klinikinės imunologės Ž. Korsakienės, medikamentinis šalčio dilgėlinės gydymas ribotas, todėl svarbų vaidmenį vaidina edukacija.

„Žmogus, sergantis šalčio dilgėline turi būti gerai edukuotas – žinoti, kaip elgtis, ištikus tokiai būklei, kokios galimos pasekmės ir kaip jas valdyti. Gydytojai alergologai ir klinikiniai imunologai visuomet nuosekliai aptaria galimas grėsmes ir priemones, kurių turi imtis pats pacientas. Taip pat svarbu, edukuoti ir artimiausius žmones, ką daryti, jei ištiktų grėsminga situacija – anafilaksinis šokas, gerklų edema. Šiai būklei suvaldyti išrašomi antihistamininiai vaistai, o jei yra polinkis / rizikos vystytis sisteminėms reakcijoms, anafilaksijai – skiriamas specialus epinefrino autoinjektorius,“ – sako gydytoja.

Anot Ž. Korsakienės ne mažiau svarbu tinkamas pasiruošimas ir prevencija. Žiemą reikėtų pasirūpinti šilta apranga, einant į lauką spaudžiant šalčiui ar pučiant žvarbiam vėjui, nepamiršti pirštinių, kepurės, šaliko, kuriuo prireikus būtų galime prisidengti veidą: burną, nosį, nes per kvėpavimo takus įkvepiamas šaltas oras. Rekomenduojama vengti šaltų gėrimų ir maisto produktų, laikytis atsargumo planuojant maudytis vėsesniame vandenyje.

Gera žinia, pasak gydytojos, kad dažnai šalčio dilgėlinė būna laikina būklė ir apie 50 proc. atvejų remisija ar simptomų palengvėjimas įvyksta per 5–6 metus.