Ką verta žinoti apie alerginį kontaktinį dermatitą

Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademija prognozuoja, kad 2030 m. kas antras europietis sirgs viena ar kita alergine liga. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro alergologė ir klinikinė imunologė Kotryna Linauskienė kasdien susiduria su kontaktinio dermatito atvejais, kurį dažniausiai sukelia kasdienio vartojimo buities produktai, kosmetika, medikamentai ir chemijos pramonės gaminiai. 

Kas yra alerginis kontaktinis dermatitas? Ar sunku jį atpažinti?

Alerginis kontaktinis dermatitas yra lėtinė uždegiminė odos reakcija į nuolatinį ar kartotinį kontaktą su alergizuojančia medžiaga. Ši liga gerokai pablogina gyvenimo kokybę, o dažnai net ir sutrikdo žmogaus darbingumą. Pacientai dažniausiai kreipiasi dėl plaštakų ir veido srities bėrimų, kurie yra lėtiniai ar linkę atsinaujinti. Alerginiu kontaktiniu dermatitu susirgusius asmenis vargina niežulys, paraudimas, pažeistų vietų patinimas, papulių, dėmių, pūslelių atsiradimas. Pažeistas odos plotas paprastai atsiranda kontakto su įvairiomis cheminėmis medžiagomis vietoje.

Kaip diagnozuojama, ar kontaktinis dermatitas yra alerginis, ar jį sukėlė kiti veiksniai?

Kontaktinis dermatitas gali būti dviejų rūšių: apie 80 proc. atvejų priskiriama iritaciniam kontaktiniam dermatitui, kai tiesioginį odos pažeidimą sukelia sąlytis su dirginančiu cheminiu arba fiziniu veiksniu. Tai – vietinės toksinės reakcijos rezultatas. Labai dažnai jis pasireiškia kaip profesinė liga – gydytojams, kirpėjoms, maisto, statybų pramonės ir kitų profesijų atstovams, kurie kasdien susiduria su dezinfektantais, rūgštimis, šarmais ar tirpikliais. Kūdikiams taip pat dažnai pasitaiko kontaktinis dermatitas mūvint sauskelnes, tačiau tėveliai neturėtų labai jaudintis, nes tai vietinė odos reakcija, kuri nereiškia alergijos.

Kitus 20 proc. sudaro alerginis kontaktinis dermatitas. Tai – lėtinė padidėjusio jautrumo reakcija, kuri atsiranda odai liečiantis su cheminėmis medžiagomis, kurios anksčiau jau buvo įjautrinę organizmą. Alerginiam kontaktiniam dermatitui būdingos ir kryžminės reakcijos – jautrumas panašios cheminės struktūros medžiagoms.

Ligai diagnozuoti labai svarbi anamnezė, tai yra informacija, kurią tiriamasis pateikia tikslingai atsakydamas į gydytojo užduodamus klausimus, susijusius su kasdiene veikla, hobiu, rankdarbiais ar profesine veikla. Įvertinus simptomus ir įtarus alerginį kontaktinį dermatitą, atliekami diagnostiniai tyrimai.

Alerginis kontaktinis dermatitas gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms. Liga dažniau nustatoma moterims. Vaikai taip pat gali sirgti alerginiu kontaktiniu dermatitu. Dažniausias kontaktinis alergenas – nikelis. Kūdikius tirti dėl alerginio kontaktinio dermatito cheminėms medžiagoms nėra prasmės, nes įsijautrinti reikia laiko.

Kaip diagnozuojamas alergenas? Ar gali jų būti ne vienas?

Alergenams nustatyti naudojami odos lopo mėginiai – vienintelis patikimas ir saugus tyrimo metodas alerginiam kontaktiniam dermatitui nustatyti. Atitinkamos koncentracijos alergenai sudedami į specialias kameras, kurios užklijuojamos ant paciento nugaros. Reakcija į provokacinius mėginius vertinama po 48 val., 72 val. ir 7 dienų. Gali būti, kad žmogus alergiškas ne vienam alergenui, todėl svarbu atlikti išsamų ir kokybišką tyrimą. Odos lopo mėginių yra labai daug, tačiau dažniausiai pacientai yra tiriami su Europos bazinės serijos alergenų rinkiniu, kurį sudaro dažniausiai Europoje nustatomi alerginį kontaktinį dermatitą sukeliantys alergenai. Gydytojas alergologas-imunologas, įvertinęs paciento nusiskundimus, gali rekomenduoti atlikti odos lopo mėginius su kosmetikos, kirpėjų, metalų, akrilatų, stomatologine ar kitomis diagnostinėmis serijomis. Beje, tyrimo rezultatus gali iškreipti uždegiminės infekcinės ligos, medikamentų vartojimas, netgi stiprus įdegis. Dėl etinių priežasčių odos lopo mėginiai nėštumo metu neatliekami.

Alerginio kontaktinio dermatito gydymas

Pagrindinis alerginio kontaktinio dermatito gydymas – pašalinti iš aplinkos alergeną. Jei įmanoma, rekomenduojama naudoti specialias darbo apsaugos priemones. Imunoterapija, kuri sėkmingai taikoma nuo IgE priklausomoms alerginėms reakcijoms, alerginiam kontaktiniam dermatitui nėra taikoma, nes tai lėtinė, nuo T limfocitų priklausanti alerginė reakcija.

Taip pat labai svarbu atkurti kontaktinio dermatito pažeistos odos barjerinę funkciją. Įvertinus simptomus, kiekvienam pacientui individualiai skiriamas specifinis gydymas (emolientais, vietiniais gliukokortikoidų preparatais ar kt.).

Kokie yra kontaktiniam dermatitui būdingi pagrindiniai alergenai?

Alerginio kontaktinio dermatito priežastis gali būti tiek gamtos, tiek civilizacijos pažangos sukurti produktai. Dažniausi alergenai yra metalai, konservantai ir kvapiosios medžiagos.

Metalai: auskarai, laikrodis, netgi šaukštas gali sukelti alerginį dermatitą

Vieni pagrindinių alergenų yra metalai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad auskarų vėrimas jauname amžiuje padidina alerginio kontaktinio dermatito riziką. Taip pat dažnas bižuterinių papuošalų naudojimas gali sąlygoti įsijautrinimą metalams. Alerginę reakciją gali sukelti ir taurieji metalai, pvz., auksas, tačiau dažniausiai alergizuoja nikelis, kobaltas ir chromas. Nikeliui alergiški net 30 proc. žmonių. Šis metalas plačiai naudojamas bižuterijos, laikrodžių, indų, virtuvės reikmenų, protezų gamyboje. Netgi sagos ar užtrauktukai, kuriuose yra nikelio, gali įjautrinti organizmą. Paprastai po kontakto pasireiškia vietinė reakcija – niežulys, eritema, pleiskanojimas, o esant labai įjautrintam organizmui, gali iškilti pūslių. Nikeliui alergiški žmonės dažnai taip pat reaguoja ir į kobaltą. Įkvėpus kobalto dulkių, gali išsivystyti kobalto astma, kuri pasireiškia dusuliu, kosuliu, švokštimu. Atliekant diagnostinį tyrimą, taip pat tiriama reakcija į plačiai metalo, dažų, kailių apdorojimo pramonėje naudojamą metalą chromą.

Pavojai slypi ir kasdienėse kosmetikos, higienos priemonėse

Dažnai susiduriame su kontaktinėmis alergijomis, kurias sąlygoja kosmetikos priemonių naudojimas. Kremuose, dekoratyvinėje kosmetikoje gausu konservantų. Nuo 2005 m. kosmetikos ir higienos gaminiams leista naudoti metilizotiazoninoną ir metilchlorizotiazolinoną, konservantus, kurie iki tol buvo naudojami tik chemijos pramonėje, klijams, dažams ir tirpikliams gaminti. Nors šių konservantų kiekis atitinka ES normas ir laikomas nepavojingu, vis dėlto to pakanka įjautrinti organizmą ir sukelti alerginį kontaktinį dermatitą. Todėl reikia stebėti organizmo reakciją ir, kilus įtarimui, nebenaudoti tų priemonių. Natūrali kosmetika taip pat nėra panacėja, nes joje irgi yra cheminių medžiagų, molekulių, o augalinėje kosmetikoje gausu augalinių alergenų, kurie taip pat gali sukelti alergines organizmo reakcijas (tiriama specialia augalų standartizuota serija).

Kvapiosios medžiagos, naudojamos siekiant suteikti gaminiui malonų kvapą, irgi gali sukelti alergines reakcijas. Kvapiųjų medžiagų apstu buitinės chemijos produktuose, žaisluose, avalynėje, netgi automobilių alyvoje. Norint išvengti šių alergenų, derėtų rinktis produktus be kvapiųjų medžiagų.

Nuo seno žinomas alerginis ir kancerogeninis formaldehido poveikis. Ši medžiaga nebenaudojama higienos, kosmetikos pramonėje, tačiau jos vis dar daug mūsų aplinkoje, pvz., baldų, statybinių medžiagų pramonėje, tabako dūmuose, automobilių išmetamosiose dujose.