Pavasarinė alerginė sloga. Gydytoja alergologė papasakojo, kaip gali padėti per pandemiją dėvimos apsauginės veido kaukės

Kenčiantys nuo alergijos kasmet pavasario laukia ne tik su džiaugsmu, bet ir su nerimu. Už lango sprogstant pirmiesiems žiedams, paūmėja alerginė sloga. Apie alerginę slogą ir jos komplikacijas, kaip padėti suvaldyti pavasarinės alergijos simptomus ir kuo naudingos alergiškiems žmonėms gali būti pandemijos laikotarpiu dėvimos kaukės, kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologe ir klinikine imunologe Neringa Stirbiene.

Alerginė reakcija – organizmo gynyba nuo erzinančių dirgiklių 

Pasak gydytojos N. Stirbienės, alerginė reakcija – tai padidėjęs imuninės sistemos atsakas į mūsų aplinkoje esančius dirgiklius, į kuriuos nealergiškų žmonių organizmas įprastai nereaguoja, pavyzdžiui, žiedadulkes, namų dulkių erkutes, naminių gyvūnų kailį ar kitus alergenus. Kilus alerginei reakcijai, organizme aktyvuojamos specifinės imuninės ląstelės, gaminančios biologiškai aktyvias medžiagas, kurioms prisijungus prie atitinkamų receptorių atsiranda alergijai būdinti simptomai, kaip antai sloga, nosies paburkimas, čiaudulys, akių perštėjimas. 

„Kitaip nei pavasario laikotarpiu dažnai infekcinei slogai, alerginei slogai nebūdingas karščiavimas, galvos ar raumenų skausmas. Vis dėlto labai sunkios alerginės slogos atveju gali būti juntamas ir uoslės ar skonio pojūčių susilpnėjimas, kuriuos dažniausiai sukelia didelis nosies gleivinės paburkimas. Alerginei slogai taip pat labiau būdingas čiaudulys, akių paraudimas ir / ar perštėjimas, sunkesniais atvejais gali pasireikšti ir dusulio priepuoliai“, – pasakoja gydytoja alergologė.

Žiedadulkėms alergiški žmonės dažniau patiria kryžmines alergines reakcijas

Kai kurie šaltiniai teigia, kad būtent įvairių augalų žiedadulkėms alergiški žmonės patiria didesnę kryžminių alerginių reakcijų riziką, kai alergijos simptomus išprovokuoja ne tik pačios žiedadulkės, bet ir tam tikri maisto produktai.

Pasak gydytojos N. Stirbienės, kryžminės alerginės reakcijos kyla dėl to, kad tiek alergiją sukeliantiems augalams, tiek tam tikriems maisto produktams būdingi savo struktūra identiški alergenų komponentai, kuriems ir yra įsijautrinęs organizmas ir kuriuos atpažinusi reaguoja imuninė sistema.

„Bene plačiausiai stebimos kryžminės alerginės reakcijos pasitaiko tarp beržinių augalų žiedadulkėms alergiškų žmonių, kuriems alergijos simptomai gali pasireikšti vartojant tokius maisto produktus kaip obuoliai, morkos, lazdyno, žemės riešutai. Vartodami šiuos produktus tokie žmonės gali jausti, kad graužia burną, kutena burnos, gerklės gleivinę. Kartais pasitaiko atvejų, kai žiedadulkėms alergiškas žmogus negali, pavyzdžiui, skusti bulvių, nes tuomet atsiranda nosies paburkimas, akių perštėjimas, odos alerginės reakcijos. Tai nėra sveikatai pavojingos būklės, tačiau sukelia nemalonų diskomfortą. Beje, tokios reakcijos gali pasitaikyti ne tik įprastu žydėjimo laikotarpiu, bet ir bet kuriuo kitu metų laiku. Tiesa, įdomu tai, kad šie alergenų komponentai įprastai suyra aukštoje temperatūroje, todėl minėtus produktus galima saugiai vartoti termiškai apdorotus ir tai nesukelia alerginės reakcijos“, – pasakoja gydytoja alergologė N. Stirbienė. 

Alergologė atkreipia dėmesį, kad kryžminės reakcijos gali išsivystyti ne tik įsijautrinus beržinių augalų žiedadulkėms, bet ir žoliniams augalams, pelynams. Tokiais atvejais žmogus gali jausti burnos alergijos simptomus vartodamas tam tikrų rūšių prieskonius, citrusinius vaisius. Tiesa, gydytoja ramina, kad ne visi žiedadulkėms ar žolėms alergiški žmonės būtinai jaus kryžmines alergines reakcijas. Anot jos, tai priklauso nuo individualaus organizmo ir imuninės sistemos. 

Gydytoja pasakoja, kad šiandien atliekami tyrimai leidžia itin tiksliai nustatyti konkrečius alergenų komponentus, kuriems yra įsijautrinęs organizmas, prognozuoti galimų kryžminių reakcijų tikimybę. Pasitaiko atvejų, kai atlikus alergenų komponentų tyrimą dėl maisto alergijos į gydytoją kreipęsis pacientas sužino, kad tikroji jo alergijos priežastis yra, pavyzdžiui, žiedadulkės.

Sumažinti alergijos simptomus padeda ir alerginių ligų diagnostika

Dažnam dėl alerginės slogos kenčiančiam žmogui pavasaris asocijuojasi su pilnomis kišenėmis nosinaičių ir antialerginiais vaistais. Deja, toli gražu ne kiekvienas tiksliai žino, kokių konkrečiai augalų žiedadulkės sukelia nemalonius simptomus. Gydytoja alergologė N. Stirbienė sako, kad suvaldyti pavasarinės alergijos simptomus padeda ir alergijų diagnostika.

„Atlikus alerginius tyrimus ir tiksliau nustačius konkrečius alergijos sukėlėjus, jau galima atitinkamai stebėti augalų žydėjimo laikotarpius, pagal tai planuoti atvirame ore ar gamtoje praleidžiamą laiką. Šiandien netgi galima atsisiųsti specialių programėlių ir stebėti skirtingų augalų žydėjimo laikotarpius, kada ore yra didžiausia jų žiedadulkių koncentracija. Tai leidžia patogiau planuoti kasdienį gyvenimą, sužinoti, kada reikėtų mažiau laiko praleisti lauke ar į kelionę pasiimti alergijos simptomus slopinančių vaistų“, – pasakoja N. Stirbienė.

Pasak jos, alergijos diagnostika prasideda nuo išsamios anamnezės rinkimo – paciento išsakomų skundų, kada šie būna intensyviausi, kiek laiko trunka. Vien tai leidžia gydytojui nuspėti, koks gali būti alergijos sukėlėjas ir kokių tolesnių tyrimų gali prireikti diagnozei nustatyti.

„Gali būti atliekami odos mėginio tyrimai – tai greitas ir neskausmingas būdas išsiaiškinti alergijos sukėlėją, nes rezultatus galime sužinoti jau po keliolikos minučių. Kitais atvejais gali būti atliekami kraujo tyrimai, itin išsamiai diagnostikai – iš kraujo mėginio atliekamas alergenų komponentų tyrimas“, – sako gydytoja alergologė ir atkreipia dėmesį, kad, atliekant odos mėginius, pacientas turi bent savaitę nevartoti antialerginių vaistų, jei atliekami kraujo tyrimai, šie medikamentai neturi įtakos tyrimo rezultatams.

Dėl pandemijos nešiojamos apsauginės veido kaukės gali palengvinti alergiškų žmonių kasdienybę

Kalbant apie alerginių ligų gydymą, pasak gydytojos, jis susideda iš kelių etapų. Pirmasis etapas – alergenų vengimas. Deja, alergijos žiedadulkėms atveju tai sunkiai įgyvendinamas uždavinys, mat intensyvaus žydėjimo laikotarpiu žiedadulkės tiesiog sklando ore, o vėjas jas gali išnešioti net kelių dešimčių kilometrų spinduliu. Tiesa, ir tokiu atveju yra tam tikrų priemonių, pavyzdžiui, kambarius patartina vėdinti po lietaus ar naktį, jau galima įsigyti ir specialių langų tinklelių, sulaikančių žiedadulkes. Beje, šiuo laikotarpiu gali būti naudingos ir apsauginės veido kaukės, kurios veikia kaip apsauginis barjeras ir neleidžia žiedadulkėms patekti į kvėpavimo takus. 

Dar praeitą pavasarį pastebėta, kad dėl pandemijos dėvimų kaukių sumažėjo arba palengvėjo ir pavasarinės alerginės reakcijos. Šiek tiek sumažinti žiedadulkių patekimą į akis padeda ir akiniai – tiek įprasti, nešiojami dėl regėjimo, tiek saugantys nuo saulės spindulių. Jie taip pat veikia kaip tam tikras apsauginis barjeras.

Simptominis ir priežastinis alergijos gydymas

Be alergenų vengimo taktikos, pasak gydytojos, alergijai suvaldyti pasitelkiamas tiek simptominis, tiek priežastinis gydymas. „Simptominio gydymo atveju skiriami alergijos simptomus malšinantys medikamentai. Tai gali būti geriamosios tabletės, specialūs purškalai į nosį, esant dusulio priepuoliams, alerginei astmai – inhaliatoriai. Ilgalaikėje perspektyvoje šiandien taikomas ir gydymas imunoterapija, kuris padeda ne tik sumažinti alergijos simptomus, bet ir veikia pačią alergijos priežastį. Paprastai tariant, šis gydymo būdas paremtas organizmo pripratinimu prie tam tikrų alergenų, išmokant jį labiau toleruoti alergines reakcijas sukeliančius alergenus ir nebereaguoti į juos taip jautriai“, – pasakoja N. Stirbienė.

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad jei simptominis gydymas padeda greitai suvaldyti patiriamus simptomus, tai palengvėjimas yra trumpalaikis, trunkantis tol, kol vartojami vaistai arba iš aplinkos pašalinami alergijos paūmėjimą sukėlę veiksniai, pavyzdžiui, baigiasi žydėjimo laikotarpis. Gydymas imunoterapija, nors ir trunka palyginti ilgai, taikomas norint pasiekti ilgalaikių rezultatų, t. y. pasiekti, kad pats organizmas taip jautriai nebereaguotų į alergenus ilgalaikėje perspektyvoje. Priklausomai nuo organizmo įsijautrinimo laipsnio, imuninės sistemos, pavyksta tiek ženkliai sušvelninti alergijos simptomus, tiek visiškai jų atsikratyti ilgesniam laikui. O tai reiškia, kad žmogaus nebekankina tokie ūmūs alergijos simptomai, jam reikia kur kas mažiau antialerginių vaistų, nebereikia vengti tam tikros aplinkos ar aplinkybių, gerėja gyvenimo kokybė.

„Tiesa, šis gydymas trunka gana ilgai, iki kelerių metų. Alergijos žiedadulkėms atveju gydymas pradedamas dar rudenį, o organizmas prie alergenų tolerancijos pratinamas palaipsniui. Tai gali būti tiek po liežuviu lašinami preparatai, tiek suleidžiami vaistai, priklausomai nuo su gydytoju aptartos ir pasirinktos taktikos. Nors šis būdas nėra toks greitas, yra žmonių, kuriems tai vienintelė išeitis išsivaduoti nuo itin ūmių alerginių reakcijų“, – sako N. Stirbienė.