Skubi šeimos gydytojo konsultacija nuotoliu!
Atsisiųskite programėlę uhealth
Darbo laikas
Darbo laikas
Hila
V. Grybo g. 32A, Vilnius
I-V
7:00 - 20:00 val.
MRT tyrimai atliekami iki 21 val.
VI
8:00 - 15:00 val.
MRT tyrimai atliekami – 7.00-19.00 val.
VII
9:00 - 15:00 val.
Atliekami tik MRT tyrimai!
12.07 dirbsime iki 15 val.
12.08 MRT tyrimus atliksime nuo nuo 10 val.
12.23, 12.31 dirbsime iki 17 val.
12.24-26, 01.01 d. nedirbsime.
Nemokama automobilių stovėjimo aikštelė – pastato dešinėje.
Privažiuokite prie užkardos, luktelėkite, kol apsauga ją pakels, ir įvažiuokite į aikštelę.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Reabilitacijos ir sporto medicinos centras
Lvivo g. 101, Vilnius
I-V
8.00–20.00 val.
12.07 dirbsime iki 15 val.
12.23, 12.31 dirbsime iki 17 val.
12.24-26, 01.01 d. nedirbsime.
Mokama automobilių stovėjimo aikštelė (parkingas) - UNIPARK ir ParkTown.
Instrukcija kaip atsiskaityti už UNIPARK skaitykite ČIA.
Kineziterapijos užsiėmimui ir kai kuriems tyrimams prašome atvykti su sportine apranga.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Šeimos medicinos centras
Laisvės pr. 10A, Vilnius
I-V
8.00–20.00 val.
12.07 dirbsime iki 15 val.
12.23, 12.31 dirbsime iki 17 val.
12.24-26, 01.01 d. nedirbsime.
Nemokamas automobilio stovėjimas – rezervuotose vietose priešais įėjimą į centrą.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Visos mūsų centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Šeimos medicinos centras
Estų g. 1, Vilnius
JAU GREITAI!
Visos mūsų centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Nemokamas automobilio stovėjimas prekybos centro aikštelėje.
2016 05 03
Šiuolaikiniai gydymo metodai leidžia atsikvėpti: astma kontroliuojama
Alergija
4 min. skaitymo
Saulė Grybaitė
„Bronchinė astma yra liga visam gyvenimui, tačiau itin modernūs šiuolaikiniai gydymo metodai padeda išvengti su liga susijusių nepatogumų ir leidžia jaustis visaverčiu – dirbti, mokytis, netgi sportuoti“, – sako Vilniuje, V. Grybo gatvėje, įsikūrusio Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Alergologijos ir pulmonologijos centro vadovė, gydytoja alergologė-klinikinė imunologė, docentė ir medicinos mokslų daktarė Audra Blažienė.
– Gegužės 3-iąją pasaulyje minima Astmos diena. Pirmą kartą 1998-aisiais ji paskelbta Barselonoje. Kuo ši diena mums svarbi šiandien?
– Manoma, kad 2025 metais pasaulyje astma sirgs apie 400 milijonų žmonių. Taigi kalbėti apie šią ligą – prasminga. Turime supažindinti žmones su simptomais, komplikacijomis, gydymo būdais, kalbėti apie prevenciją, atkreipti dėmesį į aplinkos, kurioje gyvename, problemas, neigiamų įpročių žalą sveikatai. Ar žinojote, kad rūkančių mamų vaikai astma serga dažniau?
Astma – viena seniausiai medicinos istorijoje žinomų ir viena labiausiai paplitusių lėtinių ligų, todėl ypač norisi kalbėti apie šios ligos diagnostikos ir gydymo laimėjimus.
– Bronchinė astma yra viena labiausiai paplitusių ligų pasaulyje, apie ją prikurta įvairiausių mitų. Ar jums tenka jų išgirsti savo kabinete?
– Žmonės, baimindamiesi šiai ligai būdingų simptomų – dusulio, kosulio, švokštimo, švilpimo, sunkumo krūtinėje – prikuria galybę mitų: jei sergi, negali judėti, dirbti, esi pasmerktas. Tačiau šiandien visa tai nėra tiesa. Anksčiau gydytojai bijodavo ištarti pacientui astmos diagnozę, o dabar daug lengviau pasakyti, kokia liga užklupo. Gali užtikrintai kalbėti: šiuolaikiški gydymo metodai padės išvengti nepatogumų, jūsų gyvenimo kokybė nepasikeis.
– Turbūt kiekvienas turėtų žinoti, kokie simptomai pranašauja šią ligą?
– Ankstyvieji ligos pranašai – ilgai užsitęsusi sloga, įvairiausios alergijos ir oro trūkumo epizodai, kuriuos išprovokuoja fizinis krūvis. Vaikystėje atsiradusi alerginė sloga gali tapti astmos pranašu. Manoma, kad sergantieji tokia sloga 5 kartus dažniau suserga alergine bronchų astma. Tačiau iš tiesų ligos vystymąsi ir eigą numatyti sunku – esama pacientų, kuriems bronchų astma neišsivysto net jei jie visą gyvenimą serga alergine sloga. Ir vis dėlto medicinos vadovėliuose rasite įrašą, kad alerginė sloga yra alerginės bronchų astmos rizikos veiksnys, negydoma sloga gali turėti įtakos bronchų astmos vystymuisi.
– Todėl į slogą neturėtume numoti ranka? Nesakyti, kad gydoma ji praeina per septynias dienas, o negydoma – per savaitę?
– Jei slogą sukėlė virusas (infekcinė sloga), ji praeis, tačiau alerginė sloga – kas kita. Dažniausiai ji tęsiasi ne savaitę, ne dvi, o tampa nuolatinė ir vargina visus metus. Slogos eiga tai sunkėja, tai lengvėja, priklauso nuo to, kokioje aplinkoje žmogus būna, su kokiais alergenais susiduria. Numoti ranka į slogą – nevalia. Ir delsti jos negydant nereikėtų. Viršutiniuose kvėpavimo takuose prasidėjęs alerginis uždegimas gali išprovokuoti bronchų spazmus, o tuomet sunkus dusulio priepuolis gali baigtis mirtimi.
Pačiam vaistų griebtis irgi nereikėtų. Nesaikingas bronchus plečiančių vaistų vartojimas gali sukelti komplikacijų: nerimą, drebulį, širdies ritmo sutrikimus. Jei jaučiate, kad sloga užsitęsė, kad ji ne tokia, kai užsikrečiate virusu, ir retsykiais darosi sunku kvėpuoti, būtinai kreipkitės į gydytoją. Specialistas alergologas ir klinikinis imunologas tiksliai nustatys diagnozę. Kuo anksčiau bus pradėtas gydymas, tuo jis bus sėkmingesnis, tuo mažiau vaistų reikės vartoti.
– Pastaruoju metu vis dažniau kalbama, kad alergija – šių dienų rykštė. Vadinasi, bronchų astmos atvejų irgi daugėja?
– Ir pasaulio, ir Lietuvos statistika rodo, jog bronchų astmos, ypač alerginės bronchų astmos, atvejų daugėja. Tačiau gera naujiena – ši liga jau sėkmingai gydoma, o ligoninėje besigydančiųjų skaičius gerokai sumažėjęs. Bronchų astmą šiandien gydome ambulatorijos sąlygomis.
XX amžiaus pabaigoje įvyko tikra astmos gydymo revoliucija. Sukurti efektyvūs, ilgalaikio poveikio vaistai. Juos vartodamas ligonis gali gyventi įprastą gyvenimą – dirbti, mokytis, aktyviai judėti, netgi sportuoti. Kai kada aplinkiniai nė negali įtarti, kad šalia esantis žmogus serga bronchų astma.
Dabar ši liga dažniausiai gydoma inhaliuojamais gliukokortikoidais ir ilgalaikio poveikio bronchus plečiančiais vaistais. Jei ligos eiga lengva, pakanka mažų vaistų dozių, paūmėjus – skiriamos didesnės. Gydant sunkią astmą jau taikoma ir biologinė terapija.
– Medicinos diagnostikos ir gydymo centre taikomas ir dar vienas metodas, kurį galima pavadinti prevenciniu, – alergenų specifinė imunoterapija. Ar tai efektyvu?
– Alergenų specifinė imunoterapija – tai vienintelis gydymo būdas, kuriuo galima išgydyti alerginę slogą ir stipriai palengvinti alerginės astmos eigą. Šis būdas labai efektyvus gydant žiedadulkių, namų dulkių erkių, kačių ir šunų alergenų sukeltas alergines ligas. Metodo esmė – pacientui mažais kiekiais duodama alergeno, kol organizmas prie jo pripranta ir imuninė sistema nebereaguoja į alergeną. Imunoterapija atkuria imuninės sistemos balansą – sumažina imunoglobulino E gamybą. Nors tai ilgas kelias – gydymas užtrunka nuo 3 iki 5 metų, šiuo metu yra vienintelis, galintis sustiprinti organizmo imuninį atsaką į alergenus. Ir kuo anksčiau bus pradėtas gydymas, tuo geresnio efekto sulauksime.
Šių metų Pasaulinės astmos dienos šūkis sergantiesiems suteikia ypač daug vilčių. „Tu gali kontroliuoti astmą“, – skelbia gydytojai pasaulyje ir Lietuvoje. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Alergologijos ir pulmonologijos centro vadovė Audra Blažienė įsitikinusi, kad astmos diagnozė šiandien jau nebėra nuosprendis, laiku ją diagnozavus ir sulaukus profesionalios pagalbos, galima gyventi įprastą gyvenimą, dirbti ir neatsisakyti pomėgių.
Susiję straipsniai
2021 09 30
Alergija dulkių erkutėms: kaip jos išvengti?
2017 08 23
