Ir vėl angija: dar palaukti ar ryžtis operacijai?

Angina – viena iš dažniausių diagnozių, dėl kurios kreipiamasi į ausų, nosies, gerklės ligų gydytoją otorinolaringologą. Dažnai šią skausmingą infekciją pavyksta sėkmingai įveikti gydant antibiotikais,  tačiau ką daryti jei ji kartojasi ir 7 kartus per metus?

„Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja otorinolaringologė Inga Tamošaitienė pasakoja, kad tonzilės svarbios mūsų imuninei sistemai, tačiau kartais ir jos pačios tampa infekcijos židiniu. Ir nors chirurginis gydymas šiuolaikinėje otorinolaringologijoje jau nebėra vienintelis pasirinkimas, kartais operacija tampa būtinybe.

Kam reikalingos tonzilės?

„Tonzilės, kaip ir nosiaryklėje esantys adenoidai, yra mūsų imuninės sistemos dalis. Abu šie organai yra svarbūs, ypač vaikystėje, kai, susiduriant su vis naujomis infekcijomis, vystosi jauno žmogaus imunitetas. Deja, kartais jose susidaro infekcijos židinių. Tokiu atveju tonzilės ne tik nebesaugo organizmo, bet, atvirkščiai, tampa infekcijos namais“, – sako gydytoja I. Tamošaitienė.

Kai tonzilės iš imuniteto sargo virsta infekcijos židiniu

Aukšta 38–39 °C temperatūra, stiprus gerklės skausmas, kartais plintantis į ausis, padidėję skausmingi kaklo limfmazgiai, paraudusios, padidėjusios tonzilės, kartais su pūlingomis apnašomis – tai tipiniai ūmaus tonzilių uždegimo – tonzilito, požymiai. Šis gali būti tiek virusinis, tiek bakterinis, būtent pastarasis dar vadinamas angina.  

Tačiau kartais tonzilitas gali tapti lėtiniu, kuris dažniausiai siejamas su streptokokine infekcija tonzilėse. Paūmėjus lėtiniam tonzilitui, žmogus suserga angina, kuri gali kartotis tris ir daugiau kartų per metus. Tarp ligos paūmėjimų žmogus gali nejausti jokių simptomų arba gali pasireikšti neaiškios kilmės ilgai nepraeinantis nedidelis karščiavimas, nuovargis.

Pirmiausia išbandomos neinvazinės gydymo galimybės

Ligos pradžioje paprastai skiriamas konservatyvus gydymas antibiotikais, naudojama budraus laukimo ir stebėjimo taktika, žiūrima, kaip dažnai ir kokio sunkumo tonzilių infekcija. Prieš skiriant antibiotikus, siekiant nustatyti, ar tonzilito sukėlėjas yra streptokoko bakterija, atliekami laboratoriniai tyrimai. Tiesa, gydant virusinius tonzilitus, antibiotikai nėra efektyvūs.

Deja, kartais anginos epizodai linkę kartotis itin dažnai. Pasak I. Tamošaitienės tenka suikti ir tokių atvejų, pavyzdžiui, vaikų, kuriems angina kartojasi ir po 7 kartus per metus – vos spėja pasveikti, po kelių savaičių liga ir vėl paūmėja. Dėl to, tiek patys vaikai, tiek jų tėvai „iškrenta“ iš įprastos rutinos: vaikai praleidžia pamokas, ima atsilikti moksluose,  jaučiasi atskirti nuo savo bendraamžių, tėvai turi praleisti darbą.

„Vienų mažųjų pacientų tėvai kartais yra linkę palaukti, kol vaikas „išaugs“ anginą. Kiti ryžtasi operacijai, jei tonzilitai pradeda kartotis dažniau. Sprendžiant dėl operacinio gydymo, svarbu atsižvelgti į daugelį faktorių – klinikinius veiksnius,  medicinines indikacijas operaciniam gydymui, taip pat socialines aplinkybes,

 

tokias kaip vaiko aplinka, medicininės pagalbos prieinamumas, šeimos vertybės“, – sako otorinolaringologė I. Tamošaitienė.

Kai tonzilės kelia pavojų – operacija skiriama kuo greičiau

Deja, pasitaiko atvejų, kai tonzilių šalinimo operacija tampa būtinybe. Viena iš jų – kai išvešėję adenoidai ir tonzilės ima blokuoti kvėpavimo takus ir pasireiškia obstrukcinė miego apnėja.

„Tai būklė, kai miego metu užblokavus kvėpavimo takus žmogus laikinai nustoja kvėpuoti. Paprastai neužilgo žmogus vėl pradeda kvėpuoti, tačiau, sustojus kvėpavimui, smegenys ir širdis negauna reikiamo deguonies kiekio, o nuolat pasikartojantis deguonies badas gali rimtai sutrikdyti kognityvinį vystymąsi, padaryti žalos smegenų veiklai, kardiovaskulinei sistemai, bendrai žmogaus savijautai,“ – aiškina gydytoja otorinolaringologė.

Anot jos, vyresniame amžiuje obstrukcinės miego apnėjos priežastys dažniau siejamos su lėtine sloga, iškrypusia nosies pertvara, antsvoriu, minkštųjų audinių raumenų tonuso sumažėjimu, o vaikams kvėpavimą dažniausiai trikdo būtent tonzilių arba adenoidų hipertrofija. 

„Obstrukcinė miego apnėja yra viena iš absoliučių indikacijų, kai taikomas chirurginis gydymas vaikams nuo dvejų metukų. Knarkimas ar  kvėpavimo pertrūkiai miegant reiškia, kad viršutiniuose kvėpavimo takuose yra kliūtis, trukdanti laisvai kvėpuoti. Budriuoju metu tokie vaikai irgi dažniausiai kvėpuoja netaisyklingai, jų burnytė nuolat pravira, formuojasi netaisyklingas sąkandis,“ – atkreipia dėmesį I. Tamošaitienė.

Pastebėjus tokius simptomus, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju otorinolaringologu. Jei ištyrus vaikučio nosiaryklę ir burnaryklę randama tonzilių ar adenoidų hipertrofija – išvešėjimas, pirmo pasirinkimo gydymo būdas yra tonzilių ir / ar adenoidų chirurginis šalinimas.

Jei tonzilės yra sveikos, nepaveiktos streptokokinės infekcijos, operacijos metu stengiamasi išsaugoti dalį limfoidinio tonzilės audinio, kad jų funkcija būtų išsaugota. Šalinama tik ta tonzilių dalis, kuri blokuoja kvėpavimą.

Anot gydytojos, būna, kad po operacijos tėvai irgi dažnai išsigąsta, kai nebegirdi įprasto miegančio vaiko šnopavimo. Sugijus pooperacinėms žaizdelėms ir nuslūgus paburkimui, o kartais net ir tą pačią naktį po operacijos vaiko kvėpavimas tampa lygus, lengvas ir tylus.

Streptokokinė infekcija pasireiškia ne tik angina – gali sutrikdyti daugybės organų veiklą

„Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centre sukurti skirtingų specializacijų gydytojų bendradarbiavimu paremtas darbo principai, taip tik dar labiau sustiprinantys gydymo individualumą ir kompleksiškumą.  Pavyzdžiui, Otorinolaringologai dažnai dirba kartu su reumatologais, kardiologais ar endokrinologais, todėl nereikėtų nustebti, jei dėl neaiškių širdies permušimų kardiologas nukreips išsitirti pas otorinolaringologą.

„Nedaugelis žino, kad tonzilėse įsitaisiusi streptokokinė infekcija – ta pati, kuri sukelia anginos epizodus, gali provokuoti ir reumatines sąnarių ligas, širdies veiklos sutrikimus, skydliaukės ar inkstų funkcijų sutrikimus“, – teigia gydytoja Inga Tamošaitienė.

Ir nebūtinai žmogus turi dažnai sirgti angina. Streptokokinė infekcija gali tyliai daryti savo ardomąjį darbą, o ją atrasti padeda tik specialūs papildomi tyrimai. Jeigu randama lėtinė streptokoko infekciją tonzilėse, o žmogus serga sąnarių, širdies, skydliaukės ar inkstų ligomis, rekomenduojama šalinti tonziles kaip lėtinį infekcijos židinį.

Kaip atliekama tonzilektomija?

Tonzilektomija arba tonzilių šalinimo operacija yra planinė, 30–40 minučių trunkanti chirurginė procedūra, atliekama taikant bendrąją nejautrą. Operacijos metu žmogus turi būti sveikas, lėtinio tonzilito atveju liga turi būti nepaūmėjusi.

Po operacijos vieną naktį pacientas dar būna stebimas medicinos personalo. Kitą dieną operavęs gydytojas apžiūri pooperacines žaizdas, įvertina gijimą ir dažniausiai išleidžia į namus.  

„Gijimo periodas po tonzilių šalinimo operacijos yra gana skausmingas, todėl pacientams skiriami vaistai nuo skausmo. Labai svarbu po operacijos griežtai laikytis pooperacinių rekomendacijų ir nepažeisti gyjančių žaizdų. Tokie pažeidimai gali įvykti dėl fizinio krūvio, netgi valgant kietesnį maistą. Pirmas dvi savaites po operacijos pacientams skiriame minkšto, pertrinto maisto dietą, negalima valgyti aštrių patiekalų, gerti gazuotų, karštų gėrimų. Taip pat rekomenduojame vengti fizinio krūvio, nesikaitinti saulėje, nesilankyti pirtyse, saunose. Per porą savaičių operacijos vietos sugyja, ir pacientas gali palaipsniui grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo“, – sako gydytoja I. Tamošaitienė.