Galvos svaigimas: dažniausios priežastys ir simptomai

Neretai pasitaiko, jog galva svaigsta staiga atsistojus ar kitaip pakeitus kūno padėtį – tai dažniausiai nekelia rimtų problemų. Tačiau jei galvos svaigimas ar pusiausvyros sutrikimas vargina nuolatos, tai gali signalizuoti apie rimtas sveikatos būkles, pvz., galimas vidines ausies, neurologines, širdies arba kitas terapines ligas. Apie tai, kas sukelia galvos svaigimą, kada kreiptis į gydytojus ir kokios yra gydymo galimybės, kalbamės su medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja otorinolaringologe, otoneurologe dr. Irina Arechvo.

Kokie yra galvos svaigimo tipai ir kuo jie skiriasi?

Galvos svaigimas – pojūtis, kai žmogui atrodo, kad jis ar aplinka juda ar sukasi – patenka į dažniausių simptomų dešimtuką.

Pasak otorinolaringologės dr. I. Arechvo, dažnai žmonės galvos svaigimu vadina skirtingus dalykus, pavyzdžiui, vieni įvardija, jog viskas aplinkui sukasi, kiti tikina, jog jaučia sukimąsi viduje: „Toks galvos svaigimas vadinamas tikruoju vestibuliniu arba vertigo sindromu. Tai sisteminis galvos svaigimas, dažnai lydimas pusiausvyros sutrikimo, pykinimo ar vėmimo.“

Kitas galvos svaigimo tipas – priešalpimo būsena, kai žmogus jaučia lengvą svaigulį, aptemimą akyse, silpnumą ir pojūtį, jog netrukus nualps. Tačiau, pasak gydytojos, šios būsenos atveju dažnai nėra tikro sukimosi pojūčio. Tai neretai susiję su kraujotakos problemomis, pvz., staigiu kraujospūdžio nukritimu, dehidratacija ir pan.

Žmogui svaigsta ar sukasi galva ir esant nestabilumo ar pusiausvyros sutrikimui, kai sunku stovėti arba vaikščioti, nes „mėto į šonus“. Tačiau nėra sukimosi pojūčio kaip vertigo atveju.

Galvos svaigimas gali būti ir psichogeninio pobūdžio. Otorinolaringologės teigimu, toks galvos svaigimas dažniausiai pasireiškia dėl nerimo, streso ar baimės, panikos priepuolių. Psichogeninis svaigimas dažnai neturi konkrečios fiziologinės priežasties ir dažniausiai susijęs su funkciniais galvos smegenų ląstelių (neuronų) pakitimais.

Lengvas galvos svaigimas: ar tai visada priežastis susirūpinti?

Lengvas galvos svaigimas dažniausiai yra trumpalaikis, lengvo nestabilumo pojūtis, kai, tarkim, einant truputį sumėto į šonus arba trumpai aptemsta akyse, staigiau pritūpus ar atsistojus. Lengvas galvos svaigimas gali būti susijęs su kraujospūdžio nukritimu, dehidratacija ar elektrolitų disbalansu, miego trūkumu, per dideliu kofeinu kiekiu ir pan.

„Mūsų vestibulinę sistemą sudaro vidinė ausis (labirintas), pusiausvyros nervai ir smegenų vestibuliniai centrai. Jei galvos svaigimas kyla iš vestibulinių takų, jis yra sukamojo pobūdžio, žmogui atrodo, kad jį pykina, galvos svaigulys yra lydimas vėmimo. Lengvo pobūdžio nestabilumas ir pusiausvyros sutrikimas yra nesukamojo pobūdžio (kai nėra pojūčio, kad sukasi aplinka). Tai dar vadinama ortostatiniu galvos svaigimu, kuris neturėtų kelti didelio susirūpinimo, tačiau visuomet verta pasikonsultuoti su gydytoju“, – patarė otoneurologė dr. I. Arechvo.

Kada kreiptis į gydytoją dėl galvos svaigimo?

Galvos svaigimas yra vienas dažniausių simptomų pasaulyje. Gydytoja otorinolaringologė atkreipė dėmesį, jog maždaug pusę galvos svaigimo atvejų lemia vestibulinio aparato sutrikimai, bet gali būti ir dėl vaistų poveikio, įvairių terapinių būklių ar širdies ritmo sutrikimų.

Į gydytoją patariama kreiptis, jei galvos svaigimas yra neįprastai stiprus, pasikartojantis arba lydimas kitų rimtų simptomų.

Taigi, medicininė pagalba būtina:

• Esant staigiam ir stipriam svaigimui. Pavyzdžiui, atsiranda pojūtis, kad negalite išlaikyti pusiausvyros ar stovėti. Tokie simptomai gali reikšti vidinės ausies sutrikimą arba rimtą neurologinę problemą.
• Jei svaigimą lydi galvos skausmas, rankų ar kojų silpnumas, sunkumas kalbėti ar regos sutrikimai. Šie simptomai gali būti insulto ar kitų neurologinių sutrikimų požymiai.
• Jei galvos svaigimas pasireiškia su pykinimu, vėmimu ar klausos sutrikimais, spengimu ausyse. Tai gali būti vidinės ausies problemų požymis.
• Jei galvos svaigimą lydi pakilusi temperatūra, stiprus galvos skausmas arba kaklo sustingimas.

„Jei žmogus pirmą kartą gyvenime patiria stiprų galvos svaigimą kartu su pykinimu ar vėmimu, patariu iškart kreiptis skubios pagalbos, ypač vyresnio amžiaus pacientams. Taip pat būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei galva sukasi kelias minutes ar valandas ir to nesate patyrę anksčiau“, – kalbėjo dr. I. Arechvo.

Kaip otorinolaringologai nustato pusiausvyros ir svaigulio sutrikimus? 

Medicinos diagnostikos ir gydymo centre „Hila“ atliekama išsami galvos svaigimo diagnostika, naudojant pažangiausius pasaulyje metodus ir technologijas, siekiant greitai ir efektyviai išsiaiškinti galvos svaigimo priežastis ir tiksliai diagnozuoti sutrikimą.

Pirmiausia surenkama išsami paciento anamnezė: gydytojas išklauso dažniausius nusiskundimus, sužino apie svaigimo pobūdį ir kt. Atliekamas bendras paciento fizinis tyrimas, vertinant pusiausvyrą, koordinaciją ir akių judesius, kurie gali padėti nustatyti galimas vestibulinės sistemos problemas.

Vienas pažangiausių tyrimų „Hila“ centre  – vaizdinis impulsinis galvos pasukimo testas (VHIT). Pasak otoneurologės dr. I. Arechvo, tai visiškai neskausmingas, inovatyvus tyrimo metodas, kurio metu vertinamas vestibulookulinis refleksas – vienas svarbiausių pusiausvyrai palaikyti.

VHIT tyrimo metu įvertinami paciento akių judesiai, reaguojant į staigius galvos pasukimus. Pacientui uždedami specialūs akiniai, kuriuose įmontuota aukšto dažnio kamera. Ji registruoja net mažiausius akių judesius. VHIT gali nustatyti net ir nedidelius vestibulinės sistemos sutrikimus, kurie gali būti nepastebėti atliekant kitus tyrimus.

„Visiems pacientams atliekami vadinamieji poziciniai testai. Pacientas paguldomas į „Dix-Hallpike“ poziciją atlošta galva. Šie testai naudojami, norint diagnozuoti gerybinį paroksizminį galvos svaigimą. Specialistas stebi, ar gulinčiam pacientui atsiranda nevalingi akių judesiai (pozicinis nistagmas), kurie yra šio sutrikimo požymiai“, – pasakojo gydytoja.

Dažniausios svaigimo priežastys ir sprendimai 

Galvos svaigimą gali sukelti daugybė veiksnių, pvz., vidinės ausies sutrikimai, neurologinės ir kraujotakos problemos. Svarbiausia gydytojo otoneurologo užduotis – nustatyti pagrindines galvos svaigimo priežastis ir paskirti efektyviausią gydymą.

Dr. I. Arechvo teigimu, viena dažniausių galvos svaigimo priežasčių yra gerybinis paroksizminis galvos svaigimas: „Jis atsiranda, kai mažos kalcio kristalų dalelytės (otokonijos), esančios vidinės ausies struktūroje, iš savo įprastinės vietos (prieangio) nukeliauja į labirinto pusratinius kanalus. Šie kristalai dirgina receptorius kanaluose, sukeldami netikrą smegenų suvokimą apie galvos judėjimą, todėl atsiranda galvos svaigimas.“ 

Esant šiam sutrikimui, pacientas dažnai jaučia trumpalaikį, bet stiprų sukimosi pojūtį (vertigo), kuris dažniausiai atsiranda staiga pakeitus galvos padėtį, pvz., atsigulus, atsisėdus, pasivertus lovoje, staiga pakėlus galvą ir pan.

Gerybinio paroksizminio galvos svaigimo diagnostika ir gydymas, anot otoneurologės, yra gana paprastas: pacientas paguldomas, galva šiek tiek atlošiama, atliekami tam tikri provokaciniai judesiai, nustatoma tiksli otokonijų vieta.

„Pacientui gulint tokioje padėtyje, stebime jo nevalingus akių judesius, naudodami specialius akinius. Paciento vidinėje ausyje pradeda judėti kristalai. Ausys siunčia impulsus smegenims, smegenys – akių raumenims. Šio testo metu matome, kurioje ausyje yra problema. Su pacientu atliekame specifinius manevrus ir grąžiname kristalus į vietą“, – paaiškino dr. I. Arechvo, „Hila“ centre turinti didžiausią klinikinę patirtį tiek diagnozuojant, tiek gydant įvairaus pobūdžio galvos svaigimą.

Moksliškai pagrįsta naujovė – „Virtualis“

Gydytoja atkreipė dėmesį, jog tiems pacientams, kurie skųsdavosi pusiausvyros, vienpusiu ar abipusiu vestibuliniu sutrikimu, kraujagyslių problemomis, su Parkinsono liga susijusiais pusiausvyros sutrikimais ir pan., anksčiau pagalba buvo gana ribota. Jiems buvo taikomas arba medikamentinis gydymas, arba fizinės reabilitacijos priemonės.

Tačiau šiuo metu vestibulinio aparato gydymui atsirado moksliškai pagrįsta naujovė „Virtualis“ – tai vestibulinė reabilitacija taikant sudėtingą judančią platformą, virtualios realybės akinius bei specifines kompiuterizuotas programas. „Virtualis“ sistema pradėta taikyti „Hila“ medicinos diagnostikos ir gydymo centre ir jame dirbantys specialistai yra lyderiai šioje srityje.

„Virtualis – tai kompleksinis daugumos galvos svaigimo priežasčių šalinimas. Reabilituoti galima daugumą pusiausvyros sutrikimų po insulto ir neurologinių ligų, esant jūrligei ir pan. Ši virtuali platforma treniruoja visą pusiausvyros sistemą, – pasakojo dr. I. Arechvo. – Mūsų pusiausvyros sistemą palaiko ne tik vestibulinė sistema (ausys), bet ir akys, propriorecepcinė sistema (gilieji receptoriai) ir smegenys, kurios yra pagrindinės impulsų koordinatorės. Pacientui taikant „Virtualis“ platformą, galima nustatyti, kurioje sistemoje yra didžiausias sutrikimas, tad treniruojama būtent ta sistema.“

Medicinos centro „Hila“ LOR gydytojai, otorinolaringologai glaudžiai bendradarbiauja su neurologais, radiologais, kardiologais, šeimos gydytojais, kineziterapeutais ir kitais gydytojais  specialistais. Toks darbas komandoje su reikalingais specialistais užtikrina geriausią paciento diagnostiką ir gydymą.

Nereikia laukti eilėse

Jei registruojatės gydytojo otorinolaringologo konsultacijai medicinos diagnostikos ir gydymo centre „Hila“, verta atminti, jog įprastai per vieną dieną atliekami visi reikalingi tyrimai bei paskiriamas gydymas, tad nereikia laukti eilėse.

Diagnostinių tyrimų ir chirurginių operacijų metu naudojama moderniausia įranga, su kuria dirba profesionali „Hila“ specialistų komanda, taikomi pažangūs gydymo metodai.