Gydytoja įspėja garsios muzikos ir ausinių mėgėjus – tai gali sukelti negrįžtamus pokyčius

Gyvename pasaulyje, kuriame triukšmas tapo neišvengiama kasdienybės dalimi. Transporto spūstys, statybų aikštelės, koncertai, renginiai ir net nuolatinis muzikos klausymasis per ausines – visa tai nuolat veikia mūsų ausis. O kaip triukšmas veikia mūsų klausos aparatą? Ar ilgalaikis triukšmo poveikis gali lemti negrįžtamus klausos pokyčius ir įmanoma juos atstatyti?

Apie tai kalbamės su „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja otorinolaringologe Dalia Giedraitiene, kuri akcentuoja, kad triukšmo poveikio problema yra kur kas rimtesnė nei daugelis įsivaizduoja.

Ar garsios muzikos mėgėjams iš tiesų gresia apkursti?

Paklausta, ar tiesa, jog garsios muzikos mėgėjai rizikuoja vieną dieną prarasti klausą, ausų, nosies, gerklės (LOR) gydytoja pateikia griežtą atsakymą: ilgalaikis garsios muzikos klausymasis – tiek per ausines, tiek dalyvaujant triukšminguose koncertuose – gali negrįžtamai pakenkti klausai. Net jei šiandien žmogus dar nepastebi jokių sutrikimų, anot gydytojos, žala gali būti kaupiamoji ir pasireikšti vėliau.

Ji atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinės ausinės gali pasiekti net 120 dB garsumą – tai prilygsta garsui roko koncerte.

„Klausydamiesi tokio stiprumo garsų, žmonės gali pažeisti savo klausą per kelias sekundes. Net jei garso lygis nėra toks ekstremalus, ilgalaikis ausinių naudojimas be pertraukų ir per didelis garsumas taip pat gali sukelti pažeidimus. Saugus garso lygis turėtų būti apie 65–85 dB, o geriausia laikytis „60/60 taisyklės“ – klausytis muzikos ne garsiau nei 60 proc. maksimalaus garsumo ir ne ilgiau kaip 60 minučių per dieną,“ – pabrėžia ausų, nosies, gerklės (LOR) ligų gydytoja.

Prie klausos sutrikimų veda ir darbas triukšmingoje aplinkoje

Ar kada susimąstėte, kodėl triukšmingoje aplinkoje dirbantiems žmonėms rekomenduojama dėvėti triukšmą sulaikančias ausines? Nuolatinis žemės ūkio technikos ar transporto burzgimas, statybų gaudesys, net garsiai grojanti muzika – kitaip tariant, triukšminga aplinka – joje dirbantiems žmonėms gali sukelti profesinį neurosensorinį prikurtimą. Ir iš tiesų, triukšmingoje aplinkoje dirbantys žmonės pastebi, kad bėgant laikui jų klausa palaipsniui silpsta.

„Dauguma iš pradžių skundžiasi spengimu ausyse ar sunkumu suprasti kalbą triukšmingoje aplinkoje. Tai pirmieji klausos pažeidimo simptomai, kurie gali progresuoti iki abipusio negrįžtamo prikurtimo. Tokie žmonės ilgainiui ima sunkiau girdėti aukštesnius dažnius, ypač 4 kHz diapazone, o ilgainiui pažeidimas apima ir kalbos suvokimui svarbius dažnius, “ – aiškina gydytoja.

Moksliniai tyrimai rodo, kad jei triukšmo lygis darbo aplinkoje viršija 80–85 dB ir poveikis trunka ilgiau nei penkerius metus, didėja klausos sutrikimų tikimybė. Pasak otorinolaringologės, triukšmo poveikis pažeidžia klausos receptorius – pirmiausia išsivysto biocheminiai sutrikimai, vėliau ląstelės išsenka ir nebereaguoja į garso dirgiklius, prasideda jų degeneracija.

Patirti klausos susilpnėjimą rizikuoja ir nekontroliuojantys aukšto kraujospūdžio

Ne tik triukšmas, bet ir įvairios ligos gali lemti klausos pablogėjimą ar net kurtumą. Pasak gydytojos D. Giedraitienės, kai kurios lėtinės ligos ir kiti sveikatos sutrikimai daro tiesioginę įtaką klausos organams:

• Bakterinės ir virusinės infekcijos, pavyzdžiui: gripas, kiaulytė, COVID-19, Laimo liga, sifilis, gali sukelti vidinės ausies uždegimą ar pažeisti klausos nervą.
• Cukrinis diabetas. Dėl smulkiųjų kraujagyslių pažeidimo 90 proc. diabetu sergančių pacientų patiria klausos sutrikimus, kurie progresuoja kartu su liga.
• Hipertenzija taip pat trikdo kraujotaką vidinėje ausyje ir gali sukelti klausos silpnėjimą.
• Autoimuninės ligos, tokios kaip sisteminė raudonoji vilkligė ar vaskulitai gali pakenkti klausos nervui ir sukelti neurosensorinį prikurtimą.
• Galvos traumos, pavyzdžiui, stiprūs smūgiai gali sukelti ausies būgnelio plyšimą, klausos kauliukų pažeidimus ar net klausos nervo plyšimą, dėl ko gali išsivystyti visiškas kurtumas.

Moderni diagnostika – galimybė išvengti rimtų pasekmių

Specialistė pabrėžia, kad ankstyvas klausos sutrikimų nustatymas yra lemiamas veiksnys, siekiant išsaugoti klausą. Anot jos, labai svarbu, kad žmonės nelauktų, kol problema taps akivaizdi. Šiuolaikinė diagnostika leidžia nustatyti klausos sutrikimus dar ankstyvoje stadijoje, todėl žmonės turėtų nedvejodami kreiptis į gydytojus, vos pastebėję pirmuosius klausos sutrikimų požymius, tarp kurių ir padažnėjęs televizoriaus garsinimas, sunkumai aiškiai girdėti triukšmingoje aplinkoje, taip pat jau minėtas spengimas ausyse.

Klausos sutrikimus tiria ir gydo gydytojai otorinolaringologai. Pirmiausia specialistas įvertina paciento ausies landą, būgnelį, užausinę sritį. Vėliau gydytojas atlieka objektyvius klausos tyrimus, pavyzdžiui:

• Toninė audiometrija nustato jautrumo ribas skirtingiems garso dažniams ir padeda išsiaiškinti, kokio tipo klausos sutrikimas yra išsivystęs.
• Akustinė impedansometrija padeda įvertinti vidurinės ausies veiklą, būgnelio judrumą ir klausos kauliukų grandinės būklę.
• Galvos smegenų kamieno klausos sukeltųjų potencialų (Bera) tyrimas – tai objektyvus tyrimas, padedantis įvertinti klausos nervo veiklą ir nustatyti centrinės nervų sistemos sutrikimus, galinčius paveikti klausą. Šį tyrimą atlieka gydytojas neurologas.

Ar įmanoma atkurti pažeistą klausą?

Pasak gydytojos, klausos atkūrimas priklauso nuo to, ar pažeidimas yra ūminis, ar lėtinis. Ūminis klausos praradimas dažnai prasideda staiga – žmogus pastebi, kad viena ar abi ausys ima ūžti, staiga prastėja klausa. Tokiu atveju svarbiausia nedelsti ir kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Laiku pradėtas gydymas gali padėti visiškai atkurti klausą.

Ūminio klausos praradimo atveju dažniausiai skiriama gliukokortikoidų terapija, kuri padeda sumažinti uždegimą ir atkurti klausos funkciją. Gali būti naudojamos hiperbarinės deguonies terapijos arba specialios intratimpaninės metilprednizolono injekcijos į ausį.

Lėtinis klausos praradimas yra visai kita situacija – jis vystosi palaipsniui ir dažniausiai yra negrįžtamas. Tokiais atvejais klausos atkūrimas nebėra įmanomas, tačiau galima taikyti kompensacines priemones, kurios padeda geriau girdėti.

„Kai kuriais atvejais prireikia chirurginio gydymo – atliekama būgnelio plastika, klausos kauliukų rekonstrukcija ar kitos operacijos, galinčios pagerinti garso perdavimą. Jei nustatytas didelio laipsnio klausos praradimas ir įprasti klausos aparatai nepadeda, gali būti implantuojamas kochlearinis implantas – specialus elektroninis prietaisas, kuris stimuliuoja klausos nervą ir leidžia žmogui girdėti. Klausos aparatai dažniausiai naudojami esant vidutinio ar didelio laipsnio klausos praradimui, kai natūrali klausa yra susilpnėjusi, bet dar nėra visiškai prarasta“, – kalbėjo gydytoja otorinolaringologė.

Medicinos pažanga nuolat suteikia naujų vilčių. Kaip sako gydytoja D. Giedraitienė, šiuo metu pasaulyje atliekama daug mokslinių tyrimų, siekiant regeneruoti vidinės ausies sensorines ląsteles: „Tyrinėjami gama sekretazių inhibitoriai, genų terapija, kurie ateityje galbūt leis ne tik sustabdyti klausos praradimą, bet ir jį atkurti“.

Triukšmo higiena – kaip sumažinti neigiamą jo poveikį?

Kad išvengtume klausos sutrikimų, būtina imtis prevencinių priemonių. Gydytoja pataria darbo aplinkoje naudoti klausos apsaugos priemones, pavyzdžiui: ausų kištukus, ausines. Taip pat patariama vengti ilgų pokalbių telefonu, mat mobilieji telefonai skleidžia elektromagnetines bangas, kurios gali paveikti klausos nervą.

Rekomenduojama vengti ilgalaikio ausinių naudojimo, riboti garsumą bei nuolat stebėti savo sveikatos būklę: kontroliuoti kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje. Ir, žinoma, nepamiršti reguliariai tikrintis savo klausą – kuo anksčiau nustatomi sutrikimai, tuo didesnė tikimybė juos koreguoti ar sulėtinti progresavimą.

„Klausos praradimas dažnai prasideda nepastebimai, todėl labai svarbu rūpintis savo klausa nuo mažens ir reguliariai ją tikrinti,“– apibendrina gydytoja otorinolaringologė D. Giedraitienė.