2024 12 16
Skubi šeimos gydytojo konsultacija nuotoliu!
Atsisiųskite programėlę uhealth
Darbo laikas
Darbo laikas
Hila
V. Grybo g. 32A, Vilnius
I-V
7:00 - 20:00 val.
MRT tyrimai atliekami iki 21 val.
VI
8:00 - 15:00 val.
MRT tyrimai atliekami – 7.00-19.00 val.
VII
9:00 - 15:00 val.
Atliekami tik MRT tyrimai!
12.23, 12.31 dirbsime iki 17 val.
12.24-26, 01.01 d. nedirbsime.
Nemokama automobilių stovėjimo aikštelė – pastato dešinėje.
Privažiuokite prie užkardos, luktelėkite, kol apsauga ją pakels, ir įvažiuokite į aikštelę.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Reabilitacijos ir sporto medicinos centras
Lvivo g. 101, Vilnius
I-V
8.00–20.00 val.
12.23, 12.31 dirbsime iki 17 val.
12.24-26, 01.01 d. nedirbsime.
Mokama automobilių stovėjimo aikštelė (parkingas) - UNIPARK ir ParkTown.
Instrukcija kaip atsiskaityti už UNIPARK skaitykite ČIA.
Kineziterapijos užsiėmimui ir kai kuriems tyrimams prašome atvykti su sportine apranga.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Šeimos medicinos centras
Laisvės pr. 10A, Vilnius
I-V
8.00–20.00 val.
12.23, 12.31 dirbsime iki 17 val.
12.24-26, 01.01 d. nedirbsime.
Nemokamas automobilio stovėjimas – rezervuotose vietose priešais įėjimą į centrą.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Visos mūsų centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Šeimos medicinos centras
Estų g. 1, Vilnius
JAU GREITAI!
Visos mūsų centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Nemokamas automobilio stovėjimas prekybos centro aikštelėje.
2020 07 15
Gydytojas otorinolaringologas Ignas Karnas: kaip gerklės vėžys susijęs pasikeitusiu seksualiniu gyvenimu?
Ausų, nosies, gerklės (LOR) ligos
5 min. skaitymo
Žmonių gyvenimas per pastaruosius keletą dešimtmečių smarkiai pakito. Pasikeitė darbo įpročiai, gyvenamoji aplinka, pomėgiai, požiūris į šeimą ar santuoką. Po truputį keičiasi ir seksualiniai įpročiai. Tačiau kartais įvairūs pasikeitimai atneša tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių.
Pastaraisiais metais pastebimas smarkiai išaugęs galvos ir kaklo vėžio susirgimų skaičius, susijęs su žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija. Nors dažniausiai manoma, jog šios lokalizacijos vėžį sukelia tabako arba alkoholio vartojimas, visgi ryškūs pokyčiai, į kuriuos turėtume atkreipti dėmesį, vyksta ir šioje srityje. Apie tai kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoju otorinolaringologu, galvos ir kaklo chirurgu onkologu Ignu Karnu.
Kas yra žmogaus papilomos virusas?
Žmogaus papilomos virusas, arba ŽPV, yra virusinė, dažniausiai lėtinė liga, kai šios infekcijos sukėlėjas išlieka latentinėje fazėje. Visgi, veikiant įvairiems rizikos veiksniams, jis gali suaktyvėti ir sukelti mūsų organizme kliniškai įvairių pažeidimų, ikivėžinių ar vėžinių ligų. Kaip teigia Centro gydytojas Ignas Karnas, yra daugiau nei šimtas skirtingų žmogaus papilomos virusų rūšių, kurie skiriasi tarpusavyje – dažniausiai sukelia odos ir gleivinių navikus (papilomas).
Pasak gydytojo, jie perduodami kontaktiniu būdu – oda į odą, o maždaug 40 šio viruso tipų gali būti perduodami lytiniu būdu. Kaip pavojingiausi išskiriami ŽPV 16 ir 18 viruso tipai: „Odos ir gleivinių epitelio ląstelės dauginasi itin dažnai, o dėl viruso poveikio didėja tikimybė, jog dalijantis ląstelėms įvyks klaida – mutacija. Dažniausia lokalizacija, susijusi su ŽPV virusu, yra burnaryklė, kitoms galvos ir kaklo sritims virusas turi mažesnį poveikį. Užsienio literatūroje nurodoma, jog apie 10 proc. vyrų ir 3,6 proc. moterų burnoje yra žmogaus papilomos virusas“, – teigia gydytojas I. Karnas.
Dažniausiai tai yra jaunų žmonių liga
Tradiciškai manoma, jog burnaryklės ir gerklų vėžio rizikos veiksniai yra alkoholis ir tabakas. Jie žmogaus organizmą veikia kancerogeniškai, todėl tam, kad išsivystytų vėžinės ligos, turi praeiti nemažai laiko. Dėl šios priežasties didelė dalis ligų pasireiškia vyresniame amžiuje (50–70 metų), kai jau įgytas tam tikras „stažas“.
Kaip pastebi gydytojas I. Karnas, „žmogaus papilomos virusas yra lytiniu būdu plintanti infekcija, todėl natūralu, jog tai dažniausiai paliečia jaunus žmones, kurie gyvena aktyvų lytinį gyvenimą. Yra nurodoma, jog virusas gali sukelti genetinių pakitimų ląstelėse per maždaug metus, todėl susergama greičiau“.
Gydytojas pastebi, jog remiantis atliktais tyrimais, vertinančiais ŽPV sukelto burnaryklės vėžio riziką, buvo nustatyta, jog žmonėms, kurie per gyvenimą turėjo 6 ir daugiau lytinių partnerių, rizika susirgti padidėja net penkis kartus. „Visgi ŽPV yra virusas, kuris perduodamas lytiniu būdu, šiuo atveju – oraliniu. Laisvesnis gyvenimo būdas, žmonės turi daugiau lytinių santykių ir lytinių partnerių. ŽPV sukeltas burnaryklės ar gerklų vėžys yra visiškai nauja problema onkologijoje, kuri išryškėjo per pastaruosius du dešimtmečius“, – teigia I. Karnas.
Vieną problemą keičia kita
Kaip pastebi gydytojas I. Karnas, Lietuvoje atsiranda vis daugiau jaunų žmonių, sergančių šio tipo vėžiu, – anksčiau tokių jaunų pacientų beveik nebūdavo, dabar tai jau nestebinanti praktika. Kaip bebūtų, Lietuvoje vyraujančia šio vėžio atsiradimo priežastimi vis dar išlieka alkoholis ir rūkymas.
Tačiau jei pasižvalgytume kiek plačiau, pamatytume, kad, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose apie 70 proc. burnaryklės vėžio atvejų yra susiję būtent su žmogaus papilomos virusu. Ši tendencija pastebima daugelyje išsivysčiusių Vakarų valstybių – alkoholio ir tabako vartojimas pastaruoju metu mažėja, tuo tarpu kita problema – žmogaus papilomos virusas – tampa pagrindiniu burnaryklės vėžio atsiradimo veiksniu. Pasak gydytojo, labai tikėtina, kad gana greitai su tuo susidursime ir Lietuvoje.
Kada reikėtų sunerimti ir į ką svarbu atkreipti dėmesį?
Jei gerklės skausmas nepraeina 2–3 savaites, atsirado negyjanti žaizdelė burnoje ar ryklėje, sunkiau ryti, jaučiamas užkimimas, nepraeinantis ausies skausmas arba atsirado darinys kakle – pats metas sunerimti. Visa tai signalizuoja, jog reikėtų suskubti kreiptis į gydytoją.
Kaip pastebi gydytojas I. Karnas. „pradžioje svarbiausia specialisto – gydytojo otorinolaringologo apžiūra, nes visas šias sritis mes galime apžiūrėti – įvertinti gleivinę, matomus pakitimus. Naudojame fibroendoskopiją – lanksčiu zondu su kamera apžiūrime sunkiai prieinamas vietas. Kilus įtarimui, atliekame biopsiją – audinius siunčiame ištirti, tada nustatoma diagnozė, sąsaja su ŽPV“. Tačiau gydymas visada būna paprastesnis, jei liga pastebima pradinėse stadijose.
Visgi gera žinia ta, jog ši liga gali būti išgydoma, o siekiant geriausių rezultatų pasitelkiami skirtingi metodai. „Bendrai gydant galvos ir kaklo vėžį galimas chirurginis gydymas, radioterapija, chemoterapija ir biologinė terapija – visi šie metodai parenkami individualiai, atsižvelgus į konkrečią klinikinę situaciją. Nedideli navikai gana nesunkiai gali būti pašalinti chirurgiškai. Patobulėjus chirurginei technikai ir atsiradus galimybei rekonstruoti audinius – po naviko pašalinimo susidariusį defektą uždengti audiniais iš kitų kūno vietų, taip atkuriant vientisumą ir funkciją – turime galimybę išoperuoti ir didelius navikus, kurių gydymo galimybės anksčiau buvo ribotos“, – teigia gydytojas otorinolaringologas I. Karnas.
Labai svarbu prevencija
Nors ši tema gana sudėtinga, galime išskirti ir teigiamų dalykų. Pavyzdžiui, ŽPV sukelto galvos ir kaklo srities vėžio prognozė yra geresnė nei tabako arba alkoholio sukelto vėžio atveju. Penkerių metų išgyvenamumas yra 85–90 proc. sergant ŽPV sukeltu vėžiu, tuo tarpu jei vėžį sukėlė rūkymas arba alkoholis, pacientų išgyvenamumas sergant pažengusiu burnaryklės vėžiu sumažėja iki 25–40 proc. Labai svarbu kalbėti ir apie ligos prevenciją – vis daugiau šalių nuo ŽPV viruso skiepijamos tiek moterys, tiek vyrai. Australijoje, kurioje nuo 2008 metų skiepijami 12–13 metų mokiniai (mergaitės ir berniukai), jau pastebimas susirgimų mažėjimas.
Lietuvoje nuo ŽPV viruso šiuo metu skiepijamos tik moterys pagal gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą, tuo tarpu vyrai nuo ŽPV nėra skiepijami, nors jų sergamumas galvos ir kaklo ŽPV asocijuotu vėžiu yra didesnis – atitinkamai 6:1. Tačiau reikia tikėtis, kad pokyčių įvyks ir šioje srityje ir ne tik tolimojoje Australijoje, bet ir Lietuvoje nuo ŽPV bus skiepijami tiek vyrai, tiek moterys.
