2021 02 18
Nesibaigianti sloga – dėl to kalta ne tik alergija
Ausų, nosies, gerklės (LOR) ligos
4 min. skaitymo
Kai kalbame apie ilgai trunkančią įkyrią slogą, ypač už lango bundant pavasariui, pirmiausia pagalvojame apie alergiją. Nors alergija iš tiesų yra viena lėtinės slogos priežasčių, šį nemalonų susirgimą sukelia ne tik alerginės reakcijos. Lėtinė sloga gali išsivystyti tiek dėl negydytų uždegimų, tiek dėl anatominių nosies ertmės pakitimų. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Otorinolaringologijos centro vadovė, ausų, nosies, gerklės (LOR) gydytoja Inga Tamošaitienė pasakoja, kokios gali būti lėtinės slogos priežastys, kaip ji gydoma ir kas gresia uždelsus lėtinės slogos gydymą.
Kai sloga nepraeina per kelias savaites – metas pas gydytoją
„Sloga, kurią sukelia peršalimo ligos, įprastai praeina per 1–2 savaites, tačiau šiai užsitęsus ilgiau nei 2–4 savaites, jau galima įtarti, jog ji lėtinė. Lėtinę slogą dažnai sukelia nosies ir / ar sinusų gleivinės uždegimas, kuriam būdinga gausesnė sekrecija iš nosies, neretai lydima ir čiaudulio, akių ašarojimo, gali pasireikšti ir kosulys, sekreto nutekėjimas į gerklę, kartais ir galvos ar veido skausmas. Lėtinė sloga taip pat gali būti tiek pastovaus pobūdžio, tiek periodiškai paūmėjanti ir atslūgstanti, priklausomai nuo metų laikų“, – pasakoja gydytoja I. Tamošaitienė.
Gydytoja sako, kad dažnas lėtinę slogą tapatina su alergija, tačiau lėtinės slogos priežasčių gali būti įvairių. Tai gali būti tiek minėta alergija, kai sloga pasireiškia kaip organizmo imuninis atsakas į alergiją sukeliančius dirgiklius, tiek infekcijų išprovokuoti lėtiniai uždegimai ar anatominiai nosies pakitimai. Priklausomai nuo lėtinę slogą sukėlusių priežasčių, skiriamas ir atitinkamas gydymas, todėl susidūrus su užsitęsusia sloga visada rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju specialistu. Populiarūs nosies purškalai dažnai suteikia tik laikiną simptomų palengvėjimą, tačiau neišgydo tikrosios lėtinės slogos priežasties.
Dažna vaikų lėtinės slogos priežastis – adenoidų hipertrofija
Gydytoja otorinolaringologė atkreipia dėmesį, kad lėtinė sloga būdinga tiek suaugusiems, tiek vaikams. Tiesa, jos priežastys skirtingos.
„Tiriant vaikus, dažniausiai nustatomos lėtinės slogos priežastys – adenoidų hipertrofija arba alergija. Adenoidai – tai nosiaryklėje esantis limfinis audinys, saugantis organizmą nuo virusų ir bakterijų. Adenoidų hipertrofija – tai šio audinio išvešėjimas, dažniausiai būdingas būtent vaikams ir sukeliantis lėtinei slogai būdingus simptomus, apsunkintą kvėpavimą per nosį, knarkimą, galintis paskatinti netaisyklingo sąkandžio formavimąsi, pasikartojančius ausų uždegimus ar net kalbos vystymosi sutrikimus“, – pasakoja gydytoja I. Tamošaitienė.
Nosies užgulimo priežastis gali būti polipai
Lėtinei slogai, medicinoje dar vadinamai lėtiniu rinitu, būdinga pakitusi nosies kriauklių apimtis, kartais ant nosies gleivinės atsirandančios pūlingos išskyros, periodinis nosies užgulimas, dėl ko pasunkėja kvėpavimas per nosį. Lėtinį rinitą gali sukelti tiek alergijos, tiek negydytos infekcijos. Suaugusiems, pasak gydytojos otorinolaringologės, tiriant lėtinės slogos priežastis dažniau aptinkamos alergijos, iškrypusi nosies pertvara, nosies polipai.
Nosies polipai – tai gerybiniai dariniai, tarsi išaugėlės, susiformuojantys nosies ertmėje ar prienosiniuose ančiuose. Jų atsiradimui įtakos turi ir lėtinis nosies gleivinės uždegimas, alergijos. Nors polipai nėra piktybiniai, o jų supiktybėjimas pasitaiko gana retai, vis tiek sukelia nemažai nemalonių simptomų – apsunkina kvėpavimą per nosį, yra viena knarkimo miegant priežasčių.
Negydoma lėtinė sloga gali išprovokuoti ne tik sinusitą, bet ir galvos smegenų uždegimą
Pasak ausų, nosies, gerklės (LOR) gydytojos I. Tamošaitienės, negydoma lėtinė sloga ne tik reikšmingai pablogina gyvenimo kokybę ir savijautą, bet ir gali išprovokuoti kur kas rimtesnes ligas.
„Lėtinė sloga gali būti ir lėtinio nuovargio, organizmo išsekimo priežastis, turi įtakos žmogaus imuninės sistemos būklei. Neretai lėtinė sloga gali išprovokuoti prienosinių ančių uždegimą – sinusitą, kuris negydomas ilgainiui gali komplikuotis į itin rimtas ir pavojingas būkles – sukelti meningitą, galvos smegenų dangalų ir galvos smegenų abscesą, taip pat akies voko audinių mikrobinius uždegimus, trombozę“, – sako gydytoja otorinolaringologė.
Lėtinė sloga gydoma įvairiais metodais
Gydytoja I. Tamošaitienė pasakoja, kad lėtinės slogos gydymas priklauso nuo ją sukėlusių priežasčių.
„Alerginė sloga įprastai praeina iš aplinkos pašalinus alergijos sukėlėją ar pritaikius tinkamą alergijos gydymo būdą. Nosies polipai ir adenoidai gali būti gydomi specialiais vaistais, rečiau – atliekant chirurginę operaciją, kuri dažniausiai taikoma tik tokiais atvejais, kai konservatyvus gydymas neduoda laukiamų rezultatų. Kai kuriais lėtinės slogos atvejais šiandien sėkmingai taikoma kur kas mažiau invazinė kriochirurgijos procedūra“, – sako gydytoja otorinolaringologė.
Tai metodas, kai pasitelkiama itin žema temperatūra, t. y. šaltis. Taikant krioterapijos metodą, pažeista gleivinė pirmiausia paveikiama itin žema temperatūra, t. y. daugiau nei minus keliasdešimt laipsnių Celsijaus siekiančiu šalčiu. Paveikus itin žema temperatūra, pažeista gleivinė suyra ir regeneruoja.
Pasak ausų, nosies, gerklės (LOR) gydytojos, kriochirurgijos procedūra yra visiškai saugi tiek suaugusiems, tiek vaikams. Lyginant su chirurginėmis operacijomis, krioterapija pasižymi ir mažesne kraujavimo bei galimų pooperacinių komplikacijų rizika. Jai taip pat nebūtina bendrinė nejautra, taikomas vietinis nuskausminimas, todėl po procedūros pacientas gali keliauti namo ir gyventi įprastą gyvenimą.