Erkinis encefalitas: ką svarbu žinoti?

Erkinis encefalitas – sunki ir pavojinga erkinio encefalito viruso sukeliama liga, galinti pažeisti galvos smegenis, periferinius nervus ir kt. Susirgimo atvejai mūsų šalyje dažniausiai registruojami nuo balandžio iki pat gruodžio, tačiau didžiausias sergamumas būna rugpjūtį ir rugsėjį. Apie tai, kokie pagrindiniai erkinio encefalito simptomai, galimos pasekmės sveikatai persirgus ir kada būtina kreiptis į gydytojus, kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro infekcinių ligų gydytoja Gabriele Gaižutyte-Monteleone.

Kas yra erkinis encefalitas ir kaip juo užsikrečiama?

Tai gamtinė židininė infekcinė liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas (EEV), o jį perduoda ixodes tipo erkės. Nustatyta, kad apie 100 skirtingų rūšių gyvūnų yra šio viruso šeimininkai. Smulkieji graužikai yra pagrindiniai iksodinių erkių maitintojai.

Žmogus dažniausiai užsikrečia įsisiurbus virusu užkrėstai erkei ar nimfai. Pasak infekcinių ligų gydytojos G. Gaižutytės-Monteleone, tik apie 15–62 proc. sirgusiųjų erkinių encefalitu nurodo, kad buvo įsisegusi erkė.

„Tiksli erkių užkrėstumo erkinio encefalito virusu statistika gali skirtis, priklausomai nuo geografinės vietovės, taip pat nuo erkių populiacijos dydžio  ir kitų veiksnių, todėl nėra tiksliai žinoma, kiek erkių nešioja šį virusą. Skirtingose endeminėse vietovėse rizika užsikrėsti EEV svyruoja nuo 1:25 iki 1:1000. Gerokai rečiau juo užsikrečiama vartojant nevirinto ir nepasterizuoto karvių ar ožkų pieno ar jo produktų“, – kalbėjo specialistė.

Erkiniu encefalitu (EE) serga tiek vyrai, tiek moterys, tačiau pagal statistiką vyrai – dažniau. Taip pat dažniau, anot infekcinių ligų gydytojos, liga pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, nors yra ir vaikų, susirgusių šia liga.

Kalbant apie mirštamumą nuo apie erkinio encefalito, rodikliai gali skirtis, priklausomai nuo daugelio veiksnių, įskaitant paciento amžių, imuninę sistemą, diagnozavimo laiką ir gydymą bei regiono sveikatos priežiūros sistemos efektyvumą.

„Apie 1–2 proc. pacientų, kurie suserga erkiniu encefalitu, gali mirti dėl ligos komplikacijų. Kita didelė problema persirgus erkiniu encefalitu – liekamieji reiškiniai. Galimi neurologiniai sutrikimai: galvos skausmas, raumenų silpnumas, koordinacijos sutrikimai, atminties ir koncentracijos problemos bei psichologiniai sutrikimai. Dažnai atsiranda chroniškas nuovargis – kai kurie žmonės gali patirti ilgalaikį nuovargį ir silpnumą, varginančius galvos skausmus net ir pasveikę nuo erkinio encefalito“, – sakė infekcinių ligų gydytoja G. Gaižutytė-Monteleone.

Erkinio encefalito simptomai

Erkinio encefalito inkubacijos periodas paprastai trunka 2–33 d. (vidutiniškai 7–14 d.). Dažniausiai ligos eiga, pasak specialistės, turi dvi bangas. Pirmosios ligos fazės metu pasireiškia nespecifiniai erkinio encefalito simptomai:

• karščiavimas,
• bendras silpnumas,
• nuovargis,
• gali skaudėti kaulus, raumenis ar sąnarius,
• rečiau žmogų vargina viršutinių kvėpavimo takų kataro ar skrandžio dispepsijos požymiai.

Infekcinių ligų gydytoja pasakojo, jog po pirmosios ligos fazės žmogaus savijauta dažniausiai pagerėja apie savaitę, o kartais pagerėjimas būna labai trumpas – vos 1–2 dienas, tada žmogus net nefiksuoja pagerėjimo ir liga pasidaro tarsi vienbangė.

Jei organizmui pačiam nepavyksta kovoti su infekcija, liga pereina į antrą fazę, kai atsiranda centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomų. Erkinio encefalito eiga, kaip teigė specialistė, gali būti meningitinė, meningoencefalitinė ar meningoencefalomielitinė.

„Dažniausia – meningoencefalitinė forma, kurios metu ligonis vėl sukarščiuoja, atsiranda smegenų dirginimo požymių: galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sprando raumenų rigidiškumas bei encefalito požymiai – sąmonės, pusiausvyros ir kordinacijos sutrikimai, tremoras, rečiau pasireiškia galvos nervų pažeidimas, negalėjimas kalbėti ar kalbos nesuvokimas“, – vardijo infekcinių ligų gydytoja G. Gaižutytė-Monteleone ir pridūrė, jog encefalomielito atveju dar prisideda paralyžiai, parezės, šakneliniai skausmai, dubens organų funkcijos sutrikimai. Tai – pati sunkiausia ligos forma.

Erkinio encefalito pasekmės ir komplikacijos

Mirštamumas nuo EE Europoje siekia 1–2 proc. Tačiau net 26–40 proc. persirgusiųjų erkiniu encefalitu turi liekamųjų reiškinių. Sunkiais atvejais, pasak gydytojos, gali atsirasti parezės ir paralyžiai, drebėjimas, pusiausvyros, psichikos sutrikimai, susilpnėjusi klausa. Lengvesniais atvejais atsiranda gyvenimo kokybės ir darbingumo problemų: sutrinka atmintis, dėmesys, miegas. Gali varginti dirglumas, emocinis labilumas, dažni galvos skausmai.

Kaip nustatomas erkinis encefalitas?

Erkinio encefalito diagnozę turėtų nustatyti tik kvalifikuoti medicinos specialistai (infekcinių ligų gydytojai arba neurologai), nes tai – gana sudėtingas procesas.

Diagnostikos metodai:

1. Klinikinis įvertinimas. Gydytojas apklausia pacientą ir tikrina, ar nėra tokių simptomų kaip karščiavimas, galvos, raumenų skausmas, nuovargis ir kt., įvertina neurologinę būklę. Specialistas išsiaiškina informaciją apie buvusius erkės įsisegimus, lankymąsi erkinio encefalito rizikos vietovėse, kitus galimus rizikos veiksnius.
2. Laboratoriniai tyrimai. Erkinio encefalito diagnozė, kaip teigė infekcinių ligų gydytoja, dažniausiai nustatoma atliktus serologines reakcijas ELISA bei aptikus specifinių erkinio encefalito viruso antikūnų. Retesniais atvejais tiriama genetinė medžiaga EEV RNR. Taip pat gali būti vertinami kraujo uždegiminiai rodikliai.
3. Lumbalinė punkcija. Tai labai svarbus tyrimas, kurio metu paimama smegenų skysčio ir jame nustatoma smegenų skysčio citozė bei kiti parametrai.
4. Smegenų vaizdiniai tyrimai. Kai kuriais atvejais gali būti atlikti smegenų tyrimai, pvz., magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT), siekiant įvertinti galimus smegenų pažeidimus. Labai svarbu diferencijuoti EE kitų ligų atžvilgiu.

„Pirmosios bangos metu erkinio encefalito diagnostika yra sunkesnė, nes serologinės ELISA reakcijos (EEV IgM Ir IgG) paprastai dar būna neigiamos dėl nesusiformavusių antikūnų. Bendrajame kraujo tyrime galima pastebėti sumažėjusį leukocitų ir trombocitų skaičių. Taip pat gali šiek tiek padidėti kepenų fermentų aktyvumas. Pirmoje ligos fazėje uždegiminių pokyčių, tiriant smegenų skystį, nebūna, nes virusas dar nebūna pasiekęs centrinės nervų sistemos, – kalbėjo infekcinių ligų gydytoja G. Gaižutytė-Monteleone. – Antroje ligos fazėje visada nustatoma uždegiminių likvoro pokyčių, o norint patvirtinti diagnozę, kraujyje reikia aptikti IgM antikūnų. IgG antikūnai susiformuoja palaipsniui. Smegenų skystyje minėti antikūnai tiriami tik abejotinais atvejais po nebaigtų vakcinacijų.“

Tyrimus dėl erkinio encefalito paskirti gali ir šeimos gydytojas, prireikus, jis nukreips ir konsultacijai pas kitus specialistus.

Erkinio encefalito gydymas

Specifinio gydymo nuo erkinio encefalito, deja, nėra. Esant išreikštiems klinikiniams simptomams, pacientas gydomas ligoninėje, o esant smegenų kamieno pažeidimui –  intensyvios terapijos skyriuje. Specialistė paaiškino, jog ši liga gydoma simptomiškai, t. y. skiriami vaistai nuo karščiavimo, pykinimo, intoksikacijos, smegenų edema mažinama diuretikais, esant poreikiui, skiriami vaistai nuo traukulių.

Pagerėjus dažnai taikoma reabilitacija – kineziterapijos ir fizioterapijos procedūros. Erkinis encefalitas gali reikalauti skirtingos gydymo trukmės, priklausomai nuo paciento būklės, ligos sunkumo ir kitų individualių veiksnių. Gydymas gali trukti nuo kelių dienų / savaičių iki kelių mėnesių.

Kaip apsisaugoti nuo erkinio encefalito?

Pasak gydytojos, profilaktika nuo erkinio encefalito yra dvejopa. Svarbiausia profilaktikos priemonė – skiepai nuo erkinio encefalito.

„Skiepytis niekada nevėlu. Bet kuriuo metų laiku pradėta vakcinacijos schema yra veiksmingesnė nei nesiskiepijimas, ir, žinoma, bendrosios profilaktikos priemonės. Vakcina nuo erkinio encefalito – vienintelė efektyvi profilaktikos priemonė“, – pabrėžė infekcinių ligų gydytoja G. Gaižutytė-Monteleone.

Kitos bendrosios profilaktikos priemonės: tinkama apranga ir nariuotakojus atbaidančios medžiagos – repelentai. Kadangi viruso yra erkių seilių liaukose, jis perduodamas žmogui iškart, kai tik ji įsisega, todėl odos apžiūrėjimas ir erkių nurinkimas, priešingai nei Laimo ligos atveju, anot jos, nėra efektyvi profilaktikos priemonė.

Lietuvoje aktyvusis erkių periodas trunka maždaug nuo kovo iki lapkričio pabaigos, kai aplinkos temperatūra siekia 5–7 laipsnius šilumos, tačiau, esant klimato atšilimui, situacija pamažu keičiasi ir aktyvumas didėja.

Ar vakcina nuo erkinio encefalito yra veiksminga?

Pagal tyrimus ir klinikinius duomenis, skiepas nuo erkinio encefalito dažniausiai yra labai efektyvus ir suteikia apsaugą nuo ligos. Pasak specialistės, skiepai nuo erkinio encefalito yra efektyvi apsauga, jų veiksmingumas siekia daugiau nei 96 proc., t. y. didžioji dalis skiepytų asmenų įgauna imunitetą nuo erkinio encefalito viruso.

Kada skiepytis nuo erkinio encefalito?

Infekcinių ligų gydytoja sakė, jog nėra svarbu, kada skiepytis nuo erkinio encefalito, tiesiog svarbu prisiminti – kuo anksčiau pradėsite, tuo greičiau įgysite imunitetą.  „Laikinas imunitetas susidaro po dviejų vakcinacijos dozių, tačiau ilgalaikiam atsakui svarbu suleisti trečią dozę ir laiku revakcinuotis. Pirmąkart revakcinacija atliekama po 3 metų, vėliau – kas 5 metus“, – paaiškino gydytoja G. Gaižutytė-Monteleone.

Skiepijimo schema

Egzistuoja įprastinė vakcinavimo schema, kuomet antroji dozė suleidžiama praėjus 1–3 mėn. po pirmosios, o trečioji – 5–12 mėn. po antrosios. Pagreitinta schema taikoma prieš pat erkių aktyvumo sezoną ar jam prasidėjus, tada antroji dozė suleidžiama praėjus 7–14 d. po pirmosios dozės, o trečioji – praėjus 5–12 mėn. po antrosios.

Šalutinis poveikis ir papildomos atsargumo priemonės

Pasak gydytojos, skiepyti negalima, jei vaikui ar suaugusiajam pasireiškė alergija bet kuriai vakcinos veikliajai arba pagalbinei medžiagai (vakcinų nuo erkinio encefalito gamybai naudojami formaldehidas arba protamino sulfatas, antibiotikai neomicinas ir gentamicinas). Nepatartina skiepytis, jei asmuo yra alergiškas kiaušinio baltymui arba febriliai karščiuoja.

Nepageidaujami reiškiniai skiepijant vakcina nuo erkinio encefalito yra reti. Dažniausiai pasitaiko karščiavimas, trunkantis iki 24 val., rečiau – paraudimas ar sukietėjimas vakcinacijos vietoje. Dar rečiau, anot specialistės, pasitaiko bėrimai, sunkesnis kvėpavimas, patinęs veidas ar gerklė. Vienu metu galima skiepytis ir kitomis vakcinomis į skirtingas kūno vietas.

Erkinio encefalito skiepas vaikams yra saugus ir rekomenduojamas nuo vienerių metų amžiaus.

Įsisiurbė erkė – kada kreiptis į šeimos gydytoją?

Pirmiausia, kaip patarė infekcinių ligų gydytoja, būtina kuo greičiau pašalinti erkę ir dezinfekuoti pažeistą vietą. Galima vietinė alerginė reakcija – paraudimas. Savo sveikatos būklę patariama sekti visą inkubacinį periodą, t. y. apie mėnesį, o atsiradus klinikiniams simptomams, tokiems kaip karščiavimas, pykinimas, vėmimas, gripoidinis sindromas ar sąmonės, pusiausvyros sutrikimai, kuo skubiau kreiptis į savo šeimos gydytoją.

„Neatmeskite ir galimybės užsikrėsti Laimo liga bei stebėkite, ar nesiformuoja migruojanti eritema – iš centro besiplečiantis žiedas. Atsiradus ligos simptomų ar nežinant, kaip elgtis po erkės įsisegimo, būtinai konsultuokitės su šeimos gydytoju ar gydytoju infektologu, kurie patars, kaip elgtis vienu ar kitu atveju“, – teigė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro infekcinių ligų gydytoja G. Gaižutytė-Monteleone.

Skiepo nuo erkinio encefalito kainą mūsų centre rasite ČIA.

Naujame Šeimos medicinos centre (Laisvės pr. 10A, Vilnius, BUSINESS GARDEN verslo centras, B korpusas) šeimos gydytojas įprastai priima konsultacijai per 1–3 dienas. Registruokitės jau dabar tel. +370 698 00 000