Apie intymią higieną

Šaltinis: žurnalas „Ji“.

Konsultavo Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akušerė-ginekologė Antonina Markauskienė.

Moterų intymi higiena – labai subtilus dalykas. Jos tikslas – palaikyti normalią makšties mikrofloros rūgštinę terpę, todėl praustis reikia ne per daug ir ne per mažai, naudoti tik specialiai tam skirtas priemones.

Makšties mikroflora labai jautri vidiniams ir išoriniams veiksniams. Jos ekologiją veikia hormonai (ypač estrogenai), ligos, vartojami antibiotikai, kontraceptinės priemonės, santykiai su lytiniu partneriu, užsitęsusios mėnesinės (sperma ir kraujas yra šarminė terpė, todėl gali sutrikdyti moters pH). Pasikeitus sąlygoms, gali pakisti ir makšties mikroflora, o tai sukelia diskomfortą, sudaro sąlygas infekcijoms kilti.

Kad didelę įtaką turi hormonų pokyčiai, rodo mikrofloros kitimas skirtingais amžiaus tarpsniais. Vaisingo amžiaus moters makštyje, kol pakanka hormonų estrogenų, vyrauja acidofilinė mikroflora, tai yra labiau rūgštinė terpė. Didžiąją dalį natūraliai makštyje gyvenančių bakterijų sudaro vadinamosios laktobakterijos. Estrogenų kiekiui mažėjant, mažėja ir laktobakterijų, terpė tampa šarmingesnė. Moters makšties pH pasidaro neutralesnis per nėštumą, po menopauzės. Taip pat laktobakterijų kiekis sumažėja prieš ir per kiekvienas menstruacijas. Mergaičių išorinių organų oda linkusi sausėti, todėl iki lytinio brendimo patartina dėvėti tik medvilnines kelnaites. Esant poreikiui, ją galima tepti drėkinamuoju aliejuku, taip pat naudoti specialias intymiai higienai skirtas priemones. Natūrali makšties mikroflora gali pakisti dėl streso, sintetinių apatinių, naudojant netinkamus įklotus ar higienos priemones, dažnai keičiant partnerius, esant  nepakankamai ar per daug kruopščiai higienai.

Būtina palaikyti rūgštinę terpę

Sveikai makšties ekosistemai ypač svarbi rūgščių ir šarmų pusiausvyra, žymima pH. Normalus mikrofloros rūgštingumas yra apie 4,5 pH. Moteriai susirgus bakterine vaginoze ar makšties uždegimu, pH tampa didesnis. Jei jis mažesnis, dažniausiai nustatoma grybelinė infekcija, kuri taip pat susijusi su imuniteto, medžiagų apykaitos problemomis.

Taigi pagrindinis higienos tikslas – išlaikyti reikiamą makšties mikrofloros rūgštinę terpę, išsaugoti sveikatai naudingą probiotinių pieno rūgšties bakterijų kiekį. Pastarosios ypač svarbios sveikai makšties būklei užtikrinti. Jos natūraliai palaiko rūgštinę terpę, stabdo patologinių mikroorganizmų ir uždegimo vystymąsi. Sutrikus makšties mikroflorai, pusiausvyrą tenka atkurti vartojant preparatus su laktobakterijomis. Kad to neprireiktų, pirmiausia būtina palaikyti sveiką rūgščią terpę tinkamai prisižiūrint.

Praustis būtina

Kaip ir visą kūną, lytinius organus būtina plauti, kad nesiveistų blogosios bakterijos. O jos dauginasi ten, kur drėgna, šilta, kaupiasi prakaitas, riebalai, kiti kūno skysčiai. Taigi tarpvietė tam ideali aplinka. Nors yra manančių, kad nereikia prausiklių lyties organams plauti. Tiesa ta, kad vien vandeniu neįmanoma nuplauti viso riebalinio sluoksnio. Norėdami pašalinti blogąsias bakterijas nuo rankų, jas plauname muilu. Dėl šios priežasties tam skirtomis priemonėmis moterys privalo prausti ir lyties organus.

Būtina įsidėmėti, kad įprasti muilai ir prausikliai intymiai higienai netinka. Jei tos pačios priemonės naudojamos ir tarpvietei, suardoma natūrali makšties mikroflora. Prausiantis kūnui skirtu prausikliu, sudaromos prastesnės sąlygos pieno rūgšties bakterijoms.

Per daug – nesveika

Švarinantis svarbu nepersistengti. Net ir pasirinkus tinkamą prausiklį, negalima jo naudoti per dažnai, nes gali pakisti natūrali makšties ekosistema, išsausėti oda ir gleivinė, net kilti alergija. Visur būtinas saikas. Kiek kartų per dieną reikia praustis? Esant įprastoms sąlygoms, ne daugiau kaip du kartus. Tačiau prireikus, žinoma, reikia apsiplauti dažniau, pavyzdžiui, per mėnesines, prieš ir po lytinio akto. Beje, intymi higiena siejama tik su išoriniais lytiniais organais, taigi makšties plauti nereikia. Ji išsivalo pati. Tam tikrais atvejais tai daryti gali patarti gydytojas, išklausęs pacientės nusiskundimus ir atlikęs reikiamus tyrimus.

Kaip taisyklingai praustis? Plaunant tarpvietę, vandens srovę reikia nukreipti nuo išorinių lytinių organų išangės link. Geriausia tai daryti duše, kad vanduo nubėgtų žemyn, o ne, pavyzdžiui, gulint vonioje. Nusiprausus taip pat reikia atkreipti dėmesį į tinkamą tarpvietės sausinimą. Svarbiausia taisyklė – viską daryti švelniai, todėl negalima šluostyti šiurkščiu rankšluosčiu, storu standžiu tualetiniu popieriumi, nevalia stipriai trinti, antraip gali susidaryti žaizdelių ir vėliau kilti infekcijų. Švelnus rankšluostėlis turėtų būti asmeninis, jį patartina keisti kas dvi dienas.

Skirtingi prausikliai

Geriausia praustis specialiais intymiai higienai skirtais prausikliais. Jei nenorite kaupti buteliukų ant vonios lentynėlės ir renkatės vieną prausiklį visam kūnui, svarbu atkreipti dėmesį į nurodytą pH skaičių. Kuo jis didesnis, tuo daugiau šarmo, o priemonės su mažu pH yra pernelyg rūgščios ir veiksmingai neputoja. Dabar yra prausiklių, kurie tinka ir kūnui, ir intymiai higienai, paprastai jų pH yra 5,2–5,5. Didesnis skaitmuo reiškia šarminę terpę. Norint atkurti normalią mikroflorą, ypač palankiai veikia prausikliai su natūralia pieno rūgštimi.

Deja, kai kurios moterys prausimosi priemonėmis susirūpina tik patyrusios nemalonių pojūčių intymioje zonoje. Tokiu atveju būtina žinoti, kad specialių prausiklių paskirtis yra nevienoda. Vieni palaiko makšties drėgnumą, kiti atkuria natūralią makšties bakterijų ekosistemą ar pH pusiausvyrą ir pan. Todėl jei turima nusiskundimų, renkantis priemonę būtina pasitarti su specialistu.

Arčiau natūralumo

Higiena tampa ypač svarbi per mėnesines, o sugeriančių priemonių – įvairių įklotų, tamponų – asortimentas didelis. Renkantis reikia atkreipti dėmesį, kad jos būtų kuo natūralesnės. Venkite priemonių su cheminiais priedais, kvėpikliais, šarminiais preparatais, pagamintų iš sintetinių medžiagų. Pavyzdžiui, tamponų gydytojai ginekologai išvis nerekomenduoja, bet, suprantama, darbe ar kelionėje juos naudoti daug paprasčiau. Tik būtina tamponus, kaip ir higieninius įklotus, keisti kas 2–3 valandas. Taip pat patartina, jei tam yra sąlygos, po kiekvieno sugeriamosios priemonės panaudojimo apiprausti išorinius lytinius organus. Jei to padaryti negalima, naudoti specialias drėgnas intymios higienos servetėles.

Makšties mikroflorą gali sutrikdyti ir prigludusios nenatūralaus, nekvėpuojančio audinio kelnaitės, ypač su juostele, kasdien naudojami ir ilgai nekeičiami įklotai. Jautresnėms moterims makšties gleivinę gali sudirginti sueitis su partneriu, lubrikantai ir pan.

Rizika papulti infekcijai gali padidėti ir dėl netinkamos bikinio zonos depiliacijos, ypač jei po procedūros oda pažeista, paraudusi. Reikia žinoti, kad gaktos plaukai atlieka apsauginę funkciją – saugo odą nuo trinties, palaiko tinkamą odos paviršiaus temperatūrą. Kitaip tariant, tai natūrali apsauga, neleidžianti daugintis bakterijoms.

Reikia pabrėžti, kad plaukelių šalinimas nėra elementariosios higienos dalis. Jei pasirenkama depiliacija, reikia saugoti odą nuo sudirginimo, naudoti nuo uždegimo saugančias priemones.

V. Drūlienė