Citologinis tyrimas: kas tai, kada jis atliekamas ir kaip pasiruošti?

Gimdos kaklelio citologinis tyrimas (PAP testas) yra tin svarbus, siekiant užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžio išsivystymui. Kaip jis atliekamas, ką reikia žinoti, norint tinkamai jam pasiruošti, ir kaip vertinami onkocitologinio tyrimo rezultatai, pasakoja medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja akušerė-ginekologė Daiva Keršulytė.

Kas yra citologinis tyrimas ir kokia jo svarba?

Citologinis tyrimas bendrąja prasme yra toks laboratorinis tyrimas, kurio metu tiriamos įvairios organizmo ląstelės, paimant audinių nuograndas, tepinėlį ar mėginius į skystą terpę.

Gimdos kaklelio citologinis tyrimas, vadinamasis PAP tyrimas, yra itin svarbus, nes padeda nustatyti pokyčius gimdos kaklelyje – taip galima laiku išvengti gimdos kaklelio vėžio.

Kasmet pasaulyje ši onkologinė liga diagnozuojama maždaug pusei milijono moterų, tuo tarpu Lietuvoje per metus gimdos kaklelio vėžiu suserga apie 400–500 pacienčių.

Kada atliekamas citologinis tyrimas?

Pasak gydytojos ginekologės D. Keršulytės, mūsų šalyje jau dvidešimt metų vykdoma valstybės finansuojama gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kuria siekiama ištirti moteris nuo 25 iki 59 metų (imtinai), ar nėra ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių, o jei yra – paskirti gydymą.

Pagal šią programą moterims nuo 25 iki 34 m. atliekamas citologinis tyrimas (kartą per trejus metus), moterims nuo 35 iki 59 m. (imtinai) skiriamas pirminis žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tyrimas (kartą per penkerius metus).

„Daugelyje pasaulio šalių moterims atliekamas pirminis ŽPV tyrimas, nes būtent šis virusas ir sukelia gimdos kaklelio ikivėžines būkles bei vėžį. Jei randamas ŽPV, pacientei atliekamas ir citologinis tepinėlis, kad būtų įvertintas gimdos kaklelio ląstelių pokytis“, – teigė gydytoja ginekologė.

Jeigu moteriai randama bet kokių pakitimų gimdos kaklelyje, specialistas sudaro individualų tyrimo planą, kokius papildomus tyrimus būtina atlikti, kaip dažnai lankytis pas gydytoją ir pan.

Tiek citologinį, tiek žmogaus papilomos viruso tyrimą moteriai gali paskirti ne tik gydytojas akušeris-ginekologas, bet ir šeimos gydytojas. Jei tyrimo rezultatuose matomi tam tikri pakitimai, pacientė siunčiama tolesnei specialisto konsultacijai ir papildomiems tyrimams.

„Tačiau kiekviena sveika moteris gali savarankiškai nuspręsti, kada nori pasidaryti citologinį tyrimą. Pavyzdžiui, pasikeitus seksualiniams partneriams, gyvenimo būdui, susilpnėjus imunitetui, moteris gali pageidauti atlikti tyrimą dėl ŽPV, mat šis virusas plinta lytiniu būdu. Taip pat ji gali paprašyti paimti onkocitologinį tepinėlį“, – kalbėjo ginekologė D. Keršulytė.

Kaip atliekamas gimdos kaklelio tyrimas?

Gydytoja sako pastebėjusi, jog kai kurioms moterims gimdos kaklelio tyrimas kelia baimę, mat galvoja, jog tai skausminga procedūra, būna, kad painioja su biopsija ir pan. Tačiau gydytoja ginekologė patikino, jog šis citologinis tyrimas nėra skausmingas ir atliekamas labai paprastai: specialia šluotele ar šepetėliu paimama šiek tiek medžiagos iš gimdos kaklelio.

Kuo skiriasi atliekamų tyrimų technika? Citologiniai tyrimai gali būti atliekami naudojant dvi technologijas:

• senuoju būdu, t. y. kai nuo gimdos kaklelio paimtos paviršinės ląstelės paskleidžiamos ant stiklelio;
• naujuoju būdu, t. y. kai nuo gimdos kaklelio paimtos paviršinės ląstelės paskleidžiamos skystoje terpėje (PAP tyrimas).

„Šie tyrimai skiriasi technologija, kokybe ir tikslumu. Pastaraisiais metais vis dažniau atliekamas citologinis tyrimas skystoje terpėje, nes ląstelių paruošimas ir ištyrimas yra gerokai kokybiškesnis, be to, gydytojui patologui žymiai lengviau diagnozuoti galimus pakitimus. Mat, atliekant tyrimus skystoje terpėje, net dešimt kartų būna mažiau priemaišų, kurios netinka vertinimui dėl gleivių, kraujo ir kt.“, – paaiškino ginekologė D. Keršulytė.

Gydytoja pabrėžė, jog citologinis tyrimas skystoje terpėje yra žymiai tikslesnis. Be to, jis labai parankus, jei, tarkim, prireikė atlikti papildomų tyrimų (pvz., dėl ŽPV ar lytiškai plintančių ligų), tokiu atveju užtenka iš tos pačios skystos terpės atlikti šiuos tyrimus. Patogu tai, jog pacientei nebereikia pakartotinai atvykti tyrimams.

Ką reikia žinoti prieš imant citologinį tepinėlį?

• Tyrimo nerekomenduojama atlikti prieš pat mėnesines, jų metu ir iškart po jų, jei dar pastebimi nors ir dideli pakraujavimai.
• Likus 48 val. iki šio tyrimo negalima naudoti tamponų, vaginalinių žvakučių, gelių ar tepalų į makštį.
• Tai pat likus 48 val. iki tyrimo nepatartina turėti lytinių santykių, negalima plauti makš

Kaip vertinti tyrimo rezultatus?

Citologinių tyrimų rezultatus vertina gydytojas akušeris-ginekologas arba šeimos gydytojas. Jei randama pakitimų, šeimos gydytojas apie tai pacientei praneša telefonu ar trumpąja žinute.

Jei visgi pastebima tam tikrų pakitimų PAP tyrimų rezultatuose, reikalinga išsami specialisto konsultacija, nusprendžiama, kokie papildomi tyrimai reikalingi, sudaromas individualus ištyrimo ir gydymo planas.

„Jei randame ŽPV, bet onkocitologinis tepinėlis yra geras, vis tiek pacientė nepaliekama be priežiūros. ŽPV infekcija negydoma, bet stebima, ar šis virusas nesukels pakitimų gimdos gleivinėje (tai priklauso ir nuo moters imuninės sistemos, gyvenimo būdo ir pan). Būtina atminti, jog asmenys, turintys ŽPV, yra didesnės gimdos kaklelio vėžio rizikos grupėje“, – atkreipė dėmesį gydytoja ginekologė D. Keršulytė.

Jei randama tam tikrų pakitimų onkocitologiniame tepinėlyje, rizika išsivystyti gimdos kaklelio vėžiui gerokai padidėja, tačiau, anot gydytojos, tai dar nėra diagnozė.

„Tokiu atveju kalbame apie displaziją – būklę, kai gali vystytis gimdos kaklelio vėžys, bet nebūtinai taip ir bus. Pacientei paskiriami tolesni gimdos kaklelio tyrimai, t. y. atliekama kolposkopija (apžiūra mikroskopu), kurios metu stebima, ar yra pakitimų gimdos kaklelyje. Jei aptinkama, sprendžiama, ar reikalinga biopsija – audinio gabalėlio paėmimas iš pakitusių gimdos kaklelio vietų. Nuo to, koks yra pakitimų laipsnis, priklauso ir gydymo taktika“, – pasakojo specialistė ir pridūrė, jog anksti nustatyti ikivėžiniai pakitimai sėkmingai išgydomi.

Geriausias būdas išvengti ligų – nuoširdus dėmesys sveikatai

Norint išvengti daugelio ligų, gydytoja ginekologė D. Keršulytė ragina visas moteris reguliariai lankytis pas gydytoją ginekologą ir aktyviai dalyvauti jau minėtoje prevencinėje programoje. Šeimos medicinos centre gydytojai specialistai laiku ir greitai (nereikės laukti eilėje) paskirs visus reikalingus tyrimus, paaiškins jų rezultatus ir suteiks kitą reikalingą konsultaciją tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu.

„Labai liūdna, kad dauguma moterų, ypač iki 35 metų, ignoruoja mūsų kvietimus ateiti tikrintis. Nors citologinis tyrimas yra nemokamas, daugelis pacienčių tikina neturinčios laiko arba sako nejaučiančios jokių simptomų. Tačiau noriu pabrėžti, jog, pajutus pirmuosius požymius, dažniausiai būna per vėlu. Deja, dėl to ir nemažėja susirgimų gimdos kaklelio vėžiu“, – teigė gydytoja.

Gimdos kaklelio vėžio prevencijai ne mažiau svarbūs ir šie veiksniai:

• žalingų įpročių atsisakymas,
• fizinis aktyvumas,
• subalansuota mityba,
• skiepai nuo ŽPV.