Gimdos kaklelio vėžio prevencija – kodėl ji svarbi ir kokie pokyčiai laukia moterų šiemet?

Gimdos kaklelio vėžys – ši diagnozė kasmet išmuša žemę iš po kojų net keliems šimtams moterų vien Lietuvoje. Deja, bet ši tyli ir klastinga liga ilgai neturi aiškių simptomų, todėl kovojant su ja nepamainoma tampa ankstyva diagnostika ir prevencija. Europoje minint gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitę apie tai kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte, su kuria aptariame naujausius prevencijos programos pasikeitimus ir tai, kaip šie gali padėti ateityje suvaldyti vienos mirtingiausių moterų ligų plitimą.

Net pusė atvejų baigiasi mirtimi

Pasak gydytojos D. Keršulytės, sergamumas gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje net dvigubai lenkia bendrą Europos Sąjungos (ES) vidurkį ir atitinkamai siekia 26,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, kai ES mastu – 12,8. Tai lemia, jog šiandien esame trečioje vietoje pagal didžiausią moterų sergamumą šia onkologine liga (mus lenkia tik Rumunija ir Juodkalnija) ir pirmaujame tarp Baltijos šalių. Itin liūdina ir tai, jog mirtingumas nuo šios ligos Lietuvoje taip pat yra vienas didžiausių visoje Europoje. Kasmet mūsų šalyje registruojama apie 400 gimdos kaklelio vėžio atvejų ir apie 200 mirčių nuo šios ligos.

Anot gydytojos akušerės-ginekologės, plačiai kalbėti apie gimdos kaklelio vėžio prevenciją svarbu ne tik dėl liūdinančios statistikos, bet ir dėl to, jog šiandien turime geras galimybes suvaldyti šią ligą ir kasmet išgelbėti šimtus moterų gyvybių, o ateityje ir užkirsti kelią jos atsiradimui.

Tikrintis skuba toli gražu ne kiekviena

„Gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa Lietuvoje veikia jau beveik dvidešimtmetį, nuo 2004 m., tačiau svarbu tai, kad nuo praėjusių metų sausio 1 d. ji buvo atnaujinta ir patobulinta. Kaip ir iki tol, programoje kviečiamos dalyvauti visos merginos ir moterys nuo 25 iki 60 metų. Amžiaus grupėje iki 35 m. pagal programą ir toliau reguliariai, kas trejus metus, atliekamas gimdos kaklelio onkocitologinis tyrimas, populiariai žinomas kaip PAP testas, tačiau amžiaus grupėje nuo 35 m. nuo šiol daromas ir pirminis aukštos rizikos ŽPV tipų tyrimas, atliekamas kas penkerius metus. Jo metu tiriama, ar moteris nėra užsikrėtusi šiuo virusu. Aptikus virusą, atliekamas ir PAP testas“, – sako gydytoja D. Keršulytė.

Pasak jos, tokia strategija pasirinkta neatsitiktinai. ŽPV yra itin plačiai paplitęs žmonių populiacijoje ir plinta lytiniu būdu. Skaičiuojama, kad net 8 iš 10 žmonių yra turėję šį virusą. Vis dėlto jaunesniame amžiuje, kai žmogaus imuninė sistema nėra nusilpusi, įprastai organizmas geba pats kovoti su šiuo virusu ir jį pašalinti. Dėl to atliekant PAP testą ieškoma ne paties viruso, o pakitimų, kuriuos galėjo sukelti ŽPV, jei moteris buvo su juo susidūrusi. Bėgant metams, imuninė sistema silpsta, taigi tampa ne tokia pajėgi kovoti su į organizmą patekusiu ŽPV. Šis organizme gali likti ilgesnį laiką ir kyla didesnė rizika, jog jame sukels pakitimų.

„Jei atlikę pirminį tyrimą organizme aptinkame ŽPV, atliekame ir PAP testą, siekdami įvertinti, ar virusas jau nėra sukėlęs pakitimų gimdos kaklelyje. Tai mums, gydytojams, leidžia parinkti tikslesnę stebėjimo ir gydymo taktiką ir galimai užbėgti ligai už akių. Tokiu atveju moteris stebima ir gydoma individualiai, atsižvelgus į gautus tyrimų rezultatus“, – paaiškina gydytoja akušerė-ginekologė.

Vis dėlto D. Keršulytė pastebi, kad dalyvauti programoje ir pasitikrinti skuba toli gražu ne kiekviena mergina ar moteris. Remiantis turima statistika, programoje dalyvauja tik apie 40 proc. kviečiamų moterų.

Kodėl svarbu skiepytis ŽPV vakcina?

Paklausta apie naujausius profilaktikos programos atnaujinimus, gydytoja teigė, kad šiemet atnaujintos ŽPV vakcinos, į skiepijamųjų grupę įtraukti berniukai. 

„Skaičiuojama, kad vos apie 1 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų lemia kitos priežastys nei ŽPV. Beje, šis virusas sukelia ne tik gimdos kaklelio, bet ir išangės, makšties, varpos onkologines ligas, taip pat glaudžiai siejamas su burnos, ryklės vėžio atvejų augimu. Apie 70 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų lemia agresyviausi 16 ir 18 ŽPV tipai, tačiau šiandien išskiriama ir tiriama net 14 aukštos rizikos tipų. Be to, svarbu paminėti, jog natūralus ilgalaikis imunitetas ŽPV nesusiformuoja. Tai reiškia, kad šiuo virusu per gyvenimą galima užsikrėsti ne vieną kartą”, – sako D. Keršulytė.

Nors Lietuvoje ŽPV vakcina 11 metų mergaitės skiepijamos jau nuo 2016 m., pasak gydytojos, džiugina pokytis, jog nuo šių metų vasario pradedamos naudoti naujausios devynvalentės vakcinos. Į skiepijimo programą įtraukti ir berniukai, kas, specialistų teigimu, ne mažiau svarbu norint suvaldyti ŽPV sukeliamas onkologines ligas.

„Kartais kyla klausimų, kodėl nuo gimdos kaklelio vėžio reikėtų skiepyti ir berniukus? Kaip minėjau, šis virusas sukelia ne tik gimdos kaklelio vėžį, be to, plinta lytiniu būdu. Vadinasi, jį gali platinti tiek vyrai, tiek moterys. Skiepyti abi lytis nuspręsta siekiant suformuoti visuotinį imunitetą. Šiuo atveju turime puikų Australijos pavyzdį, kur tiek mergaitės, tiek berniukai skiepijami jau gana seniai ir gimdos kaklelio vėžio atvejų sumažėjo itin ženkliai“, – sako gydytoja.

D. Keršulytė atkreipia dėmesį, kad skiepytis ŽPV vakcina gali ne tik mergaitės, bet ir suaugusios moterys. Šia vakcina moteris gali būti skiepijama net ir tuo atveju, jei jos organizme jau aptiktas ŽPV. Susiformavę kryžminiai antikūnai tik padeda organizmui kovoti su virusu.

Ikivėžiniai pakitimai nelygu vėžio diagnozei

Pasitaiko atvejų, kai patikrinimo metu aptinkami pakitimai – gimdos kaklelio displazijos, iš kurių gali vystytis onkologiniai pakitimai. Tokia žinia dažną moterį išgąsdina, natūraliai kyla besiartinančios ligos baimė. Vis dėlto gydytoja D. Keršulytė skuba nuraminti: „Tokie pakitimai dar nereiškia, kad gimdos kaklelyje jau vystosi vėžys. Taip, tai yra būklė, kurią reikia reguliariai stebėti, tačiau galima kontroliuoti. Dėl to tikrai nereikia gyventi vis bijant, tačiau svarbu savimi rūpintis. Onkologinės gimdos kaklelio ligos neatsiranda per naktį, todėl būtent reguliarus tikrinimasis leidžia jas aplenkti – priklausomai nuo individualaus atvejo, periodiškai stebint gimdos kaklelio būklę galima laiku pritaikyti ir atitinkamus sprendimo būdus. Šiuo klausimu labai svarbi ir gydytojo akušerio-ginekologo konsultacija – savo pacientes visada supažindinu su situacija, stengiuosi nuraminti ir paaiškinti, drauge aptariame tolesnius veiksmus. Stebėsenos baimintis taip pat nereikia, moteris gali gyventi įprastą gyvenimą.“

Atsiradus simptomams gali būti vėlu

Gydytoja atkreipia dėmesį, jog gimdos kaklelio vėžys neturi simptomų. Atsiradę simptomai dažnu atveju reiškia, kad liga jau yra išplitusi, paveikusi ir kitas organų sistemas.

„Reikėtų atkreipti dėmesį į tokius simptomus kaip kontaktinis kraujavimas, t. y. kraujavimas po lytinių santykių, kraujavimas tarp ciklų, nemalonaus kvapo išskyros, maudimas pilvo apačioje, dubens, strėnų skausmas. Deja, bet dažnai šie ženklai pastebimi tik tuomet, kai liga jau pažengusi ir gydymas tampa sudėtingas. Dėl to labai svarbu reguliariai tikrintis net ir neturint jokių nusiskundimų, nejaučiant jokių simptomų“, – sako gydytoja.

Minint Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitę gydytojai primena, jog reguliarus tikrinimasis – vienas efektyviausių būdų išvengti ligos. Ir nors šiuolaikinis gyvenimas išties įtemptas ir neretai daug kam trūksta laiko, sveikata vis dėlto turėtų būti kiekvieno prioritetas.