Gimdos kaklelio vėžys: mitai, tiesa ir būdai jį įveikti

Kodėl susergama vėžiu? Kodėl kai kurių žmonių organizme užsimezga piktybiniai augliai? Mokslininkai dar tebegvildena šį klausimą ieškodami atsakymų. Ir kai kuriuos jų jau rado.

Diagnozuojama ne tik liga, bet ir grėsmė ja susirgti

Ieškant, kodėl žmogaus organizmas suserga onkologine liga, vienos jų, gimdos kaklelio vėžio,  priežastis nustatyta gana tiksliai. 97 proc. atvejų jį sukelia tam tikri žmogaus papilomos virusų  (ŽPV) tipai. Mirtinas priešas nustatytas. Negana to, sutelktos faktiškai visos įmanomos priemonės apsiginti nuo šios pasaulyje labai paplitusios pavojingos ligos jai dar net neprasidėjus.

Statistika sako: Lietuvoje kai kurios moterys pasirenka geriau mirti nuo gimdos kaklelio vėžio nei pasinaudoti suteikta galimybe iš viso ja nesusirgti, jei tokia grėsmė kiltų. 

Kasmet mūsų šalyje apie 450 moterų suserga ir 250 miršta nuo gimdos kaklelio vėžio. Kas savaitę dėl gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje vidutiniškai netenkama 5 moterų.

„Tai reiškia, kad moterys savo sveikatai skiria pernelyg mažai dėmesio ar net visai neskiria“, –  apgailestauja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja akušerė-ginekologė doc. med. dr. Daiva Bartkevičienė.

Lietuvoje pagal gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą, kurioje turi galimybę dalyvauti visos privalomuoju sveikatos draudimu apdraustos 25–60 metų moterys, kartą per 3 metus jos gali nemokamai atlikti citologinį (PAP) tyrimą. Dėl šio tyrimo reiktų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba akušerį-ginekologą. PAP tyrimas parodo ankstyvuosius patologinius gimdos kaklelio pokyčius. Taip atsiranda didelė tikimybė sustabdyti ligą ar pradėti laiku gydyti. Esant galimybei, moterims patariama atlikti ir papildomus tyrimus – skystųjų terpių citologiją, ŽPV tyrimą, imunocitologinį „CINtec PLUS“ tyrimą.

Pasak docentės D. Bartkevičienės, atlikus paminėtus tyrimus, moteris paprastai iki trejų metų gali gyventi ramiai, nes šiais tyrimais galima diagnozuoti ne tik gimdos kaklelio vėžį, bet  ir padidėjusią galimybę juo susirgti. Nors dėl gimdos kaklelio vėžio moterys nemokamai tiriamos tik sulaukusios 25 metų, ginekologai akcentuoja, kad tai reikėtų padaryti pradėjus lytinį gyvenimą.

Mitai ir tiesa apie gimdos kaklelio vėžį

Periodiškai lankytis pas gydytoją akušerį-ginekologą ir profilaktiškai pasitikrinti sveikatą trukdo visuomenėje vis dar gajūs mitai apie gimdos kaklelio vėžį – onkologinę ligą, kuri pasaulyje tebelaikoma viena labiausiai paplitusių moterų mirties nuo vėžio priežasčių.

Mitas. Žmogaus papilomos virusas kelia grėsmę tik tiems, kurie dažnai keičia lytinius partnerius.

Tiesa. Taip, lytiniai santykiai yra dažniausias būdas perduoti ŽPV. Tarp suaugusiųjų, kurie yra lytiškai aktyvūs, šį virusą turi 70–80 proc. Tačiau užsikrėsti juo gali ne tik tie, kurie dažnai keičia lytinio gyvenimo partnerius. Didžiojoje Britanijoje penkerius metus buvo atliekamas didelis tyrimas. Buvo stebimos 15–19 metų merginos, tik ką pradėjusios lytinį gyvenimą. Po trejų tyrimų metų paaiškėjo, kad 43 proc. stebimų merginų, turėjusių gyvenime tik vieną lytinį partnerį, buvo infekuotos ŽPV. Taip buvo įrodyta, kad tapti infekuotu ŽPV pakanka vienintelio partnerio. Nepaisant to, padriki lytiniai santykiai, žinoma, padidina riziką užsikrėsti ŽPV ir kitomis pavojingomis infekcijomis.

Pasak docentės D. Bartkevičienės, kiti pagrindiniai gimdos kaklelio rizikos veiksniai, priklausantys nuo moters organizmo, yra silpna imuninė sistema, ankstyva lytinio gyvenimo pradžia, dažna lytinių partnerių kaita, nėštumų ir gimdymų, abortų skaičius, rūkymas, kontaceptinių tablečių vartojimas, lytinių takų infekcijos, socialinė-ekonominė būklė, ilgalaikis stresas.

Mitas. Jei ant kūno ar lytinių organų yra karpų, papilomų, vadinasi, yra didelė rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu.

Tiesa. Priskaičiuojama 150 ŽPV tipų. Jie skirstomi į didelės ir mažos rizikos tipus. Vėžį sukelia didelės rizikos ŽPV tipai. Tarptautinė vėžio tyrinėjimo agentūra patvirtino, kad didelės rizikos žmogaus papilomos virusų yra keturiolika. Kitų virusų onkogeniškumas dar tiriamas, todėl ateityje patvirtintų didelės rizikos virusų gali būti ir daugiau.  Didžiausios onkogeninės rizikos yra 16 ir 18 ŽPV tipai.

Docentės D. Bartkevičienės teigimu, gimdos kaklelio vėžys formuojasi ilgai, moteris nejaučia jokių simptomų, todėl dažnai liga pastebima per vėlai. Jos pradžioje dažniausiai nepasireiškia jokie klinikiniai požymiai. Ankstyvi simptomai gali būti pakitusios, gausesnės išskyros iš lyties organų, kraujavimas lytinių santykių metu ir po jų, ne menstruacijų metu, po menopauzės, maudimas apatinėje pilvo dalyje. 3–4 gimdos kaklelio vėžio stadijos simptomai yra ryškesni: vargina silpnumas, dubens ir kojų skausmai, ant kojų gali atsirasti edemų. Šlapinantis ar tuštinantis gali pasirodyti kraujo, jaučiamas maudimas juosmens srityje.

Mitas. ŽPV galima išgydyti (nors tai sunku ir brangu) imunomoduliatoriais ir priešvirusiniais vaistais.

Tiesa. Išgydyti galima virusų sąlygotas karpas ar ikivėžinius pokyčius, neretai ir vėžį, tačiau virusui įveikti vaistų nėra. Skirtingai nei herpes virusas, kuriuo kartą užsikrėtus žmogaus organizme lieka visam laikui, žmogaus papilomos virusas gali dingti savaime. 75 proc. atvejų taip ir nutinka, ypač jaunoms merginoms. Viruso savaiminis išnykimas priklauso nuo organizmo imuninės sistemos stiprumo bei viruso agresyvumo ir jo kiekio.

Per gyvenimą 4 iš 5 (apie 80 proc.) žmonių susiduria su vienokiu ar kitokiu ŽPV tipu. Gera žinia ta, kad mūsų imuninė sistema be gydymo susitvarko su šiuo virusu. Dauguma mūsų apie tai, kad kurį laiką esame ŽPV nešiotojai, iš viso nesužinome. Iš organizmo jis pasišalina apytikriai per 2 metus. Deja, jei pavojingos viruso atmainos lieka organizme, rizika susirgti vėžiu smarkiai padidėja. Dalies moterų imuninė sistema nepajėgia susidoroti su ŽPV. Infekcija tampa nuolatinė ir sukelia gimdos kaklelio ląstelių pokyčius. Infekuotos ŽPV ląstelės tampa nenormalios ir kiekviena nauja ląstelė susiformuoja kaip nenormali.

Atlikus tyrimus ir nustačius gimdos kaklelio vėžį, skiriamas chirurginis gydymas, spindulinė terapija ir chemoterapija. Spindulinis gydymas naudojamas naikinti patį naviką, o norint sustiprinti gydymo procesą, skiriama chemoterapija, kuri ląsteles padaro itin jautrias. Docentės D. Bartkevičienės teigimu, gydymas yra gana sudėtingas ir ilgas. Net jei liga išplitusi vietiškai, tačiau nėra metastazių kituose organuose, penkerius metus išgyvena apie 50–60 proc. moterų. Jei liga nustatoma esant pirmai stadijai, penkerius metus išgyvena daugiau nei 90 proc. moterų.

Mitas. Nuo ŽPV galima skiepyti tik 11–13 metų mergaites. Vėliau tai daryti beprasmiška. Ir berniukams tokie skiepai yra reikalingi.

Tiesa. Nuo ŽPV galima skiepytis bet kokiame amžiuje. Be abejonės, efektyviausia tai padaryti iki  viruso patekimo į organizmą, tai yra iki lytinio gyvenimo pradžios. Yra įtikinanti priežastis skiepytis paauglystėje: subrendusioms moterims gimdos kaklelio vėžys vystosi lėtai, o jauname amžiuje liga išveši labai greitai. Todėl net 70 proc. merginų iki 25 metų gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas 3–4 stadijos, kai jo gydymas jau menkai efektyvus. Skiepyti nuo ŽPV rekomenduojama ir berniukus. Ir ne tik todėl, kad ateityje jie neužkrėstų savo partnerių, bet ir dėl to, jog su tipais viruso, sukeliančio gimdos kaklelio vėžį, gali būti siejamos ir kitos onkologinės ligos, tarp jų ir tos, kurios kelia grėsmę vyrams (išangės, gerklų, varpos vėžys). Skiepytis gali ir suaugusios moterys – iki 45 metų ir vyresnės. Tai tik padidins jų šansus nesusirgti šia baisia onkologine liga.

Paaugliams nuo ŽPV reikia dviejų skiepų, suaugusiems – trijų. Tačiau ir vienas skiepas yra geriau nei nieko, nors visą apsaugą suteikia trys skiepai. Išankstinio testo dėl ŽPV organizme atlikti neverta, nes didelė tikimybė, kad suaugusieji jį turi.

Mitas. Nėra įrodytas vakcinos nuo ŽPV sukeliamo vėžio veiksmingumas.

Tiesa. Vakcina nuo ŽPV plačiai naudojama kiek daugiau nei dešimt metų. Šio laiko nepakanka įvertinti vakcinos veiksmingumą. Nepaisant to, didelis tyrimas, atliktas Suomijoje, dalyvaujant jame tūkstančiams jaunų moterų, parodė, kad grupėje tų, kurios prieš 10–12 metų buvo paskiepytos nuo ŽPV, per tą laiką nebuvo užregistruotas nė vienas gimdos kaklelio vėžio atvejis. Tarp tų, kurios nebuvo skiepijamos, vėžiu susirgo 10 moterų. Taip pat žinoma, kad šalyse, kuriose nuo ŽPV aktyviai skiepijamos paauglės, pastaraisiais metais 70 proc. sumažėjo gimdos kaklelio displazijos (tai yra aiškus ląstelių skaičiaus ir morfologinės struktūros pokytis atskiruose gimdos kaklelio gleivinės sektoriuose), kuri gali virsti vėžiu, sukelti nevaisingumą ar persileidimus, atvejų.

Mitas. Vakcina nuo ŽPV apsaugo nuo visų pavojingų viruso tipų.

Tiesa. Skiepijant naudojama mūsų šalyje kompensuojama vakcina apsaugo nuo dviejų agresyviausių ir pavojingiausių  – 16-ojo ir 18-ojo ŽPV tipų, kurie sukelia 70–80 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Tyrimais nustatyta, kad vakcina yra 100 proc. veiksminga prieš 16-ojo ir 18-ojo ŽPV tipų sukeltus ikivėžinius gimdos kaklelio pokyčius.

Pasaulio medikų bendruomenė vienbalsiai sutinka, kad daug paprasčiau išvengti gimdos kaklelio vėžio nei susirgus gydytis. Klastingos onkologinės ligos galima išvengti dviem būdais: pasiskiepijus arba reguliariai lankantis pas akušerį-ginekologą ir atliekant reikiamus tyrimus.

Pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akušerės-ginekologės docentės D. Bartkevičienės, gerai organizuotos gimdos kaklelio vėžio patikros programos (kai moteris profilaktiškai pasitikrinti skatina šeimos gydytojai, pacientėms siunčiami priminimai pasitikrinti) gali nuo 75 iki 85 proc. sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio. Oportunistinis programos vykdymas (kai moterys kreipiasi į gydytoją pagal galimybes) vėžio riziką sumažina nuo 40 iki 65 proc.

Reguliari gimdos kaklelio patikra yra pagrindinė priemonė siekiant užkirsti kelią šiai klastingai ligai. Nedelskite pasirūpinti savo sveikata, kreipkitės į savo gydytoją, nes vienas tyrimas, trunkantis kelias minutes, gali išgelbėti Jūsų gyvybę.