Gimdos kaklelio vėžys: šiuolaikinė medicina suteikia galimybių, bet vienas žingsnis priklauso tik nuo mūsų

Priešpaskutinę sausio savaitę kartu su Europa minėsime Gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitę. Nors šiuolaikinė medicina jau yra pajėgi įveikti ir padėti išvengti šios klastingos ligos, daugybė moterų tebeatsiduoda į likimo rankas. Deja, daliai iš jų likimas būna negailestingas – kasmet vien Lietuvoje dėl gimdos kaklelio vėžio mus palieka apie 200 moterų.

Artėjant šiai svarbiai datai kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja akušere-ginekologe Agne Dičiūniene ir aptariame, kodėl gimdos kaklelio vėžys šiandien yra dažniausia ginekologinė onkologinė liga ir ką galime padaryti pačios dėl savęs ir savo dukrų, kad ateityje ši liga teliktų istorijoje.

Ką žinome, apie gimdos kaklelį?

Gimdos kaklelis tai apatinė, siauriausia gimdos dalis, kuri sudaro maždaug trečdalį gimdos ilgio ir atsiveria į makštį. Jis yra tarsi barjeras, neleidžiantis žalingiems mikroorganizmams patekti į kūno vidų, taip pat vartai, kurie leidžia praeiti spermatozoidams, ištekėti menstruacijų kraujui, o atsivėrę – užgimti kūdikiui.

Deja, būtent gimdos kaklelio vėžys, statistiškai užima 3–4 vietą tarp moterų onkologinių susirgimų ir yra dažniausia ginekologinė onkologinė liga. Pasak A. Dičiūnienės, iš dalies dėl to, kad gimdos kaklelis, skirtingai nuo gimdos ar kiaušidžių, kontaktuoja su aplinka ir, dažniausiai lytinių santykių metu, gali būti infekuojamas žmogaus papilomos virusais (ŽPV), su kuriuo yra siejami net 99 proc. šio vėžio atvejų.

Riziką patiria kone kiekviena

„Kelias į gimdos kaklelio vėžį prasideda nuo užsikrėtimo žmogaus papilomos virusu. Daugumos imunitetas sugeba virusą įveikti ir po ūmios fazės infekcijos nebelieka. Tiesa, vėliau galima užsikrėsti ir pakartotinai, nes viruso tipų yra daug. Deja, daliai moterų infekcija tampa lėtine ir ŽPV gyvendamas gimdos kaklelio epitelyje bei nepalankiai veikdamas jo ląsteles sukelia tolesnius ikivėžinius, o vėliau ir vėžinius gimdos kaklelio susirgimus,“ – sako gydytoja akušerė-ginekologė.

Ir nors vis dar gana paplitęs mitas, kad ŽPV užsikrečia tik dažnai keičiantys lytinius partnerius, taip nėra. Šis virusas taip plačiai paplitęs, kad bent kartą gyvenime su juo susiduria net 8–9 žmonės iš 10.

Ar įmanoma pajausti pirmuosius simptomus?

Gydytoja A. Dičiūnienė sako, kad egzistuoja ir toks įsitikinimas, jog galima ir pačiai pastebėti ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus ir tai yra viena priežasčių, kodėl atidėliojami profilaktiniai  patikrinimai. Vis dėlto toks nusistatymas gali kainuoti ir gyvybę, mat didžiąja dalimi atvejų ankstyvos gimdos kaklelio vėžio stadijos, tuo labiau ikivėžiniai pakitimai apie save nepraneša jokiais simptomais, o šiems išryškėjus, neretai liga jau būna gerokai pažengusi.

„Gimdos kaklelio vėžys skiriamas į 5 stadijas, nuo nulinės iki ketvirtos. Nulinėje stadijoje vėžiniai pakitimai dar neperžengia gimdos kaklelio epitelio ribų. Taip anksti diagnozuotam vėžiui gydyti dažnai pakanka mažai invazyvių dienos chirurgijos procedūrų ir išgyvenamumo bei gyvenimo kokybės prognozė yra labai gera. Pirmos stadijos gimdos kaklelio vėžys pažengęs labiau, bet dar neperžengia gimdos ribų, antros – išplitęs moters dubens organuose arčiausiai gimdos, trečios – jau plačiai išplitęs dubenyje, o ketvirtos pažeidžia šlapimo pūslę, tiesiąją žarną arba turi tolimųjų metastazių,“ – paaiškina gydytoja akušerė-ginekologė Agnė Dičiūnienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad gydymo rezultatai, išgyvenamumas bei gyvenimo kokybė tiesiogiai susiję su tuo, kurioje stadijoje ši onkologinė liga diagnozuojama. Kuo labiau pažengęs vėžys diagnozės metu, tuo sudėtingesni ir labiau traumuojantys  metodai reikalingi gydymui.

Palyginimui,  ankstyvųjų vėžio stadijų 5 metų išgyvenamumas gali siekti 90%, lokaliai išplitusio vėžio –60%, o 3– 4 stadijos – tik 15 – 35%. O diagnozavus ikivėžinių pakitimų stadijoje, 5 metų išgyvenamumas artėja link 100% ir dažniausiai išvengiama invazinio vėžio vystymosi.

Ar ikivėžiniai pakitimai neišvengiamai veda į vėžio diagnozę?

Kai kuriais atvejais, atlikus diagnostinius tyrimus, nustatoma vadinamoji ikivėžinė ar priešvėžinė būklė. Ši žinia neretai sukelia ne mažiau nerimo – natūraliai baiminasi, kad tai reiškia neišvengiamai artėjančią onkologinę ligą, tačiau gydytoja A. Dičiūnienė paaiškina: „Priešvėžiniais pokyčiais vadinami tokie gimdos kaklelio ląstelių pakitimai, kai ląstelių  dauginimasis ir išvaizda jau pakitę, bet dar nėra nekontroliuojamo jų augimo. Šie pokyčiai gali būti nežymūs, dar vadinami LSIL, arba žymūs, HSIL. Nustatyti priešvėžiniai pokyčiai tikrai nereiškia, kad vėžys neišvengiamas. Dauguma atvejų (apie 85%) LSIL yra laikina būklė ir spontaniškai praeina per 12–24 mėn., dalis išlieka ilgesnį laiką ir progresuoja į HSIL bei gimdos kaklelio vėžį. Tinkamai gydant net ir žymius pakitimus, vėžio dažniausiai pavyksta išvengti.“

Nustačius gimdos kaklelio ląstelių pokyčius, gydytojas rekomenduoja tolesnius stebėjimo, diagnostikos ir / ar gydymo būdus. Tai gali būti dažnesnis gimdos kaklelio onkocitologinio tyrimo ir / ar ŽPV tyrimo kartojimas arba gimdos kaklelio apžiūra per specialų mikroskopą (kolposkopą) su biopsija. Metodo pasirinkimas priklauso nuo to, kokie pokyčiai nustatomi bei moters amžiaus. Jei, atlikus biopsiją, nustatomi ženklūs pokyčiai, dažniausiai rekomenduojamas gydymas pašalinant pažeistą gimdos kaklelio dalį.

Labai svarbu, kad nustačius priešvėžinę gimdos kaklelio būklę moterys vadovautųsi gydytojo rekomendacijomis, atliktų toliau rekomenduojamus tyrimus ir neapleistų stebėjimo. Nemažai ankstyvųjų pokyčių gali išgyti savaime, tačiau dalis progresuoja toliau ir labai svarbu tą progresiją nustatyti, kol neišsivystė invazinis vėžys.

Pirmą žingsnį turime žengti pačios

Nors šiuolaikinė medicina išties toli pažengusi ir bėgant metams gimdos kaklelio vėžio atvejų mažėja, pirmąjį žingsnį kovoje su šia liga turime žengti pačios – t. y. savalaikiai pasitikrinti profilaktiškai.

Pagal Lietuvoje galiojančią Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą visos socialiai draustos moterys nuo 25 iki 34 m. imtinai nemokamai tikrinamos kartą per trejus metus, atliekant gimdos kaklelio citologinį tyrimą, vadinamąjį tepinėlį. Vėliau, nuo 35 iki 59 m. imtinai moterys tiriamos kartą per 5 metus. Joms atliekamas aukštos rizikos ŽPV (AR ŽPV) tipų tyrimas ir, esant teigiamam AR ŽPV rezultatui, skiriamas citologinis gimdos kaklelio tepinėlis.

Galbūt ateityje gimdos kaklelio vėžys telks istorijoje

AR ŽPV sukeliamas gimdos kaklelio ir kai kurios kitos vėžio rūšys yra šiandien vienintelės, nuo kurių galima pasiskiepyti. Lietuvoje 11 metų sulaukusios mergaitės šia vakcina skiepijamos jau beveik dešimtmetį, o pernai skiepijimo apimtys dar labiau išplėstos ir vakcinacija pradėta taikyti taip pat ir berniukams. Skiepytis abiejų lyčių atstovams svarbu dėl to, kad virusas dažnai perduodamas lytiniu būdu, jį nešioja tiek vyrai, tiek moterys. Ir nors vyrai gimdos kaklelio neturi, būtent ŽPV yra siejamas ir su varpos, burnos, gerklų onkologinėmis ligomis.

Šalys, pavyzdžiui, Australija, kurioje jau seniau ŽPV vakcina skiepijami ir berniukai, ir mergaitės rodo itin gerus rezultatus – ŽPV sukeliamo vėžio atvejų jose sumažėjo ženkliai. Šitai teikia vilties, kad kada nors ateityje gimdos kaklelio vėžys teliks istorija.

Skiepytis gali ir suaugusios moterys

Tik sukūrus ŽPV vakcinas, šios buvo rekomenduojamos mergaitėms nuo 9 m. ir moterims iki 26 m., tačiau dabar jau žinoma, kad vakcina veiksminga ir vyresniame amžiuje iki 45 m., taip pat ir toms moterims, kurios jau yra susidūrusios su ŽPV infekcija.

„Dauguma lytiškai aktyvių žmonių su ŽPV infekcija susiduria pakankamai jauni, tačiau pakartotinai užsikrėsti kitais viruso tipais galima ir gyvenimo eigoje, rizika padidėja kaskart atsiradus naujam lytiniam partneriui,“ – pastebi A. Dičiūnienė.