Reguliarus apsilankymas pas akušerį-ginekologą gali būti lemtingas ir išgelbėti gyvybę

Ginekologinės ligos, moters sveikata

3 min. skaitymo

Reguliarus apsilankymas pas akuseri ginekologa gali buti lemtingas ir isgelbeti gyvybe

Dovilė Joneliūnienė

Visame pasaulyje 75 procentams moterų kiaušidžių vėžys nustatomas per vėlai – trečia arba ketvirta jo stadija, kai metastazės būna jau išplitusios. Šis vėžys neišsiskiria jokiais specifiniais simptomais, todėl profilaktiškai nesitiriančios moterys į gydytojus kreipiasi dažniausiai per vėlai...

Pirmoji kiaušidžių vėžio stadija – be simptomų

Kiaušidžių vėžiu Lietuvoje per metus suserga iki 450 moterų. Deja, šis vėžys ne be reikalo vadinamas vienu paslaptingiausių ir pavojingiausių moterų ligų. Pirmoji ir antroji ligos stadija nustatoma tik 25 proc. sergančių moterų. Būtent dėl to ankstyva kiaušidžių vėžio diagnostika gyvybiškai svarbi. Tad kodėl moterys delsia?

„Kiaušidžių vėžio diagnostika yra sudėtinga. Dėl simptomų nebuvimo, ligos agresyvumo vėžys nustatomas, kai jau būna apėmęs ir kitus organus. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad pirmuosius pakitimus galima nustatyti ultragarsinio tyrimo metu. Tai padaryti galima tik jei pacientė reguliariai lankosi pas gydytoją akušerį-ginekologą. Naujausių tyrimų duomenimis, kartą per metus atliekama gydytojo akušerio-ginekologo apžiūra ultragarsu gali sumažinti mirtingumą nuo kiaušidžių vėžio net iki 20 procentų“, – teigia Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V. Grybo gatvėje, Onkologų ginekologų draugijos prezidentas, onkoginekologas, medicinos mokslų daktaras Vilius Rudaitis.

Jei pacientės nesiskundžia jokiais negalavimais, nejaučia simptomų, dažniausiai į gydytojus ir nesikreipia. Med. dr. V. Rudaičio teigimu, jei profilaktinio apsilankymo metu pacientę apžiūrint ultragarsu įtariamas kiaušidžių vėžys, atliekamas nuodugnus ultragarsinis vidinių genitalijų tyrimas. Po jo gydytojas gali paskirti CA 125 žymens iš kraujo tyrimą, papildomai – HE 4 tyrimą iš kraujo. Išanalizavęs tyrimų rezultatus ir įtaręs, kad kiaušidžių navikas gali būti piktybinis, gydytojas skiria kompiuterinę tomografiją arba dubens magnetinio rezonanso tomografiją. Jei ir tuomet reikia papildomų duomenų, ar tai vėžys, ar gerybinis auglys, ar vėžys išplitęs į kitus organus, galima atlikti diagnostinę laparoskopinę operaciją.

„Visos galimybės diagnozuoti kiaušidžių navikus yra ir Medicinos diagnostikos ir gydymo centre, nes čia puiki ultragarsinė įranga, galimybė atlikti kraujo tyrimus, kiaušidžių vėžio žymenų nustatymą iš kraujo, magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą, diagnostinę laparoskopiją“, – pasakojo med. dr. V. Rudaitis.

Skundžiasi skrandžio negalavimais

Pirmuosius kiaušidžių vėžio simptomus galima supainioti su virškinamojo trakto ligų simptomais. Med. dr. V. Rudaičio teigimu, moterys dažniausiai skundžiasi virškinimo sutrikimais, vidurių pūtimu, jausmu, kad skrandis nevirškina tam tikrų maisto produktų. Delsiant ieškoti šių simptomų priežasčių, pilvo ertmėje pradeda kauptis skysčiai, didėja pilvo apimtis, atsiranda dusulys. Gydytojas prisimena atvejį, kai negalėjusi pastoti 34 metų pacientė apsilankė pas gydytoją. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad to priežastis visai ne nevaisingumas, o kiaušidėje esantis navikas.

Atlikus laparoskopinę operaciją, nustatytas piktybinis vienos kiaušidės vėžys. „Pacientei išsaugotas vaisingumas ir praėjus trims mėnesiams po operacijos ji pastojo, pagimdė dvynukus. Ši istorija labai sėkminga, tačiau tokių pavyzdžių nėra daug“, – pasakojo med. dr. V. Rudaitis.

Delsti – pernelyg pavojinga

Manoma, kad kiaušidžių vėžio atsiradimui įtakos turi mažas gimdymų skaičius, kiaušidžių stimuliacija prieš dirbtinį apvaisinimą. Žinoma, įtakos turi ir įvairūs genetiniai veiksniai – BRC1 ir BRC2 genų mutacija. Dažniausiai serga vyresnio amžiaus moterys, pikas – 64 metai. Med. dr. V. Rudaitis pasakojo, jog paveldimu vėžiu serga daug jaunesnės moterys, tačiau jos turi galimybę pasirinkti gimdos priedų pašalinimo operaciją ir išvengti kiaušidžių vėžio išsivystymo.

Nustačius kiaušidžių vėžį, gydymas prasideda nuo operacijos, tuomet skiriama chemoterapija. „Sergant pirmos ir antros stadijos vėžiu, išgyvenamumas siekia 96–98 procentus, trečios ir ketvirtos stadijos – išgyvenamumo rodikliai nukrinta iki 42 procentų“, – akcentavo med. dr. V. Rudaitis. Net ir sustabdžius vėžio progresavimą, tikėtina, kad trims iš keturių pacienčių jis atsinaujins.

Gydytojas pabrėžia: delsti yra pernelyg pavojinga. Atsiradus pirmiesiems pakitimams, svarbu kuo anksčiau pradėti gydymą. Profilaktinis apsilankymas pas gydytoją akušerį-ginekologą kartą per metus gali būti lemtingas ir išgelbėti gyvybę.