Modernus tyrimas atpažįsta gripo virusą

Gripas, peršalimas

4 min. skaitymo

Prieš didžiąsias metų šventes dažnai tenka būti įvairiuose susibūrimuose – kalėdiniai vakarėliai, koncertai, šventės mokyklose, o kur dar parduotuvių akcijos, viliojančios nupirkti dar vieną dovanėlę mylimiems žmonėms. Tačiau šiuo metų laiku į Lietuvą kartu su šaltesniu oru atkeliauja ir kasmetinė gripo infekcija, kuriai dideli žmonių susibūrimai – itin palanki terpė plisti. Kaip atpažinti gripą ir pradėti efektyviai gydytis?

„Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta, didesnė nei 38 °C, temperatūra, sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir bendras organizmo silpnumas. Specifinis medikamentinis gydymas šiai ligai nėra taikomas. Gydytojas paprastai skiria vaistų gripo simptomams malšinti ir tik išskirtiniais atvejais – antivirusinių vaistų. Reikėtų pabrėžti, kad antibiotikai nekovoja su gripo infekcija, nes tai virusinė liga. Jie skiriami tik tuo atveju, jeigu išsivysto komplikacijos“, – sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro (MDGC) Laboratorinės diagnostikos centro vadovė gyd. Ina Šapranauskienė.

Per 10 minučių nustato ligos sukėlėją

Pakilus aukštai temperatūrai, atsiradus ūmiam galvos skausmui ir sausam kosuliui, gydytoja rekomenduoja pasidaryti „CerTest“ testą. „CerTest“ yra kokybinis imunochromatografinis tyrimo metodas, kuris leidžia per 10 minučių nustatyti, ar susirgote gripu. Šis testas efektyviai nustato A ir B tipo gripo viruso sukėlėjus, taip pat padeda aptikti kvėpavimo sincitinį virusą, kuris dažniausiai puola kūdikius ir vaikus sukeldamas sunkių komplikacijų – bronchiolitą ar pneumoniją.

Tyrimo metu iš nosies, nosiaryklės tepinėlių ar aspiratų mėginių nustatomas ligos sukėlėjas. Gripo tyrimo jautrumas ir specifiškumas siekia daugiau nei 99 %, kvėpavimo sincitinio viruso jautrumas – 95 %, o specifiškumas – per 99 %. Nustatyti tikslią diagnozę svarbu tolesniam gydymui. Kaip jau minėjau, sergant gripu, gydymas antibiotikais nėra rekomenduojamas“, – pakomentavo gyd. Ina Šapranauskienė.

Pavojų sveikatai kelia gripo komplikacijos

Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Nusičiaudėjus gripo virusas skrenda daugiau nei 160 km/h greičiu. Jis yra labai mažas, todėl įsiskverbia praktiškai į visus organus. Jo nesugeba sulaikyti organizmo gynybiniai barjerai, todėl jei žmogaus imunitetas susilpnėjęs, kyla komplikacijų. „Virusinė pneumonija, virusinis encefalitas, meningitas, širdies raumens uždegimas (miokarditas), virusinis žarnyno uždegimas (dažniausiai pasitaiko vaikams), virusinis akių uždegimas, kuris gali baigtis ir visišku apakimu“, – sunkias gripo komplikacijas vardijo gyd. I. Šapranauskienė.

Koks gripo virusas pavojingiausias?

Gripo virusai priklauso Orthomyxoviridae šeimai, kuri turi tris gentis: Influenzavirus A, B ir C. Gripo A virusas patogeniškas žmonėms, laukiniams ir naminiams vandens paukščiams, žinduoliams. Žmonių populiacijoje šis viruso tipas sukelia pandemijas ir epidemijas. Gripo B virusas plinta žmonių populiacijoje ir kas keleri metai sukelia epidemijas. Gripo C virusas patogeniškas žmonėms ir kiaulėms, tačiau sukelia tik pavienes ligas ir nedidelius protrūkius.

„Žiūrint iš visos žmonijos perspektyvos, žinoma, daugiausia žalos pridaro A tipo gripo virusas. Tačiau bet kuris gripas pavojingas žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs, todėl jiems yra padidėjusi komplikacijų rizika. Į rizikos grupę papuola nėščios moterys, vyresnio amžiaus asmenys, taip pat žmonės, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais“, – vardijo gyd. I. Šapranauskienė.

Gripu užsikrečiama nuo sergančio žmogaus. Virusas plinta čiaudint, kosint, kai ligonio seilių dalelių patenka į aplinką – tvyro ore, vėliau nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą užkratas patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akis, nosį ar burną. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24–72 val., įprastai per dvi paras. Infekcija trunka nuo 1 iki 2 savaičių. Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ar savo šeimos gydytoją ir laikytis jo rekomendacijų. Svarbu, kad sergantysis gripu gydytųsi namie ar gydymo įstaigoje ir grįžtų į darbo kolektyvą visiškai pasveikęs. Jeigu gripu sergantis žmogus eina į darbą, jis ne tik kelia pavojų kolegoms, kuriuos gali užkrėsti, bet ir daro meškos paslaugą sau, nes gali „prisivaikščioti“ iki rimtų komplikacijų, kurių gydymas truks daug ilgiau nei ta savaitė, kurios reikėtų sveikstant nuo gripo.

Skiepai ir higiena saugo nuo gripo

„Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų. Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui, kuris Lietuvoje sutampa su šaltuoju rudens–žiemos periodu“, – sakė gyd. I. Šapranauskienė. Kiekvienais metais gripo virusas kinta. Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai kartu su vakcinų gamintojais stebi gripo viruso sezoninius kitimus, todėl kasmet gaminama nauja vakcina, atitinkanti to sezono gripo virusą.

Gripo profilaktikai taip pat svarbu stiprinti organizmo imunitetą, grūdintis ir laikytis elementarių higienos taisyklių – dažnai plauti rankas, kosint ir čiaudint prisidengti burną, neplautomis rankomis neliesti nosies, burnos ir akių. Jei įmanoma, reikėtų vengti sąlyčio su gripu sergančiais asmenimis, gerai vėdinti patalpas, gripo piko metu stengtis vengti viešųjų susibūrimo vietų.

Gripas – viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet šia liga suserga 5–10 proc. gyventojų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Lietuvoje pastaruoju metu auga. 49-ąją šių metų savaitę (gruodžio 5–11 d.) bendras rodiklis buvo 71,9 susirgimo 10 tūkst. gyventojų. Epidemija skelbiama, kai šis rodiklis perkopia 100 susirgimų 10 tūkst. gyventojų ribą.