Aortos aneurizma – liga chameleonas

Straipsnio šaltinis: „Moters savaitė“, autorė Sandra Grokauskaitė

Žmogaus kūne kiekvieną sekundę vyksta šimtai tūkstančių įvairiausių gyvybiškai svarbių procesų. Mūsų kūne cirkuliuojantis kraujas primena savotišką automagistralę: vienomis gyslomis jis atiteka į širdį, kitomis – išteka. Vyresnio amžiaus žmonių kraujagyslėse kartais įvyksta rimtos avarijos: kuomet didžiausia žmogaus organizmo kraujagyslė išsiplečia, trūkinėja ar net plyšta. Tokia liga vadinama abdominalinės aortos aneurizma. Aortos aneurizma taip pat vadinama tyliąja žudike, tad kaip atpažinti, valdyti ir gydyti šią ligą, pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas kardiologas Paulius Trinkauskas.

Nuo ko išsivysto aortos aneurizma?

Aortos aneurizmą provokuojančios priežastys yra padidėjęs arterinis kraujo spaudimas arba arterinė hipertenzija. Taip pat akcentuojami šie faktoriai: lytis, amžius, rūkymas. Šie faktoriai skatina aortos sienelės išplonėjimą ir aortos spindžio plėtimąsi.

Dėl ko nusilpsta aortos sienelė?

Dažnai aortos sienelė išplonėja ir pradeda plėstis dėl  padidėjusio ir dažnai negydomo didelio kraujo spaudimo. Jis, kartu su rūkymu, didina aortos sienelės išplonėjimo tikimybę.

Koks leistinas aortos išsiplėtimo skersmuo?

Paprastai, jei aortos skersmuo viršija savo normalų skersmenį pusantro karto – nustatoma aortos aneurizma. Operacinis gydymas taikomas aortai išsiplėtus iki 55 mm vyrams, o moterims iki 50 mm. Tada apsisprendžiama dėl operacinio gydymo. Pacientų atranka varijuoja pagal individualią riziką – priklauso nuo amžiaus, gretutinės patologijos, jei plečiantis aortos šakniai atsiranda ženklus aortos vožtuvo nesandarumas. Aortos išsiplėtimas per metus ar pusmetį progresuoja, tad operuoti stengiamasi paskubinta tvarka.

Apibendrinkime – kas tai per liga?

Tai lėtinė liga, pasireiškianti patologiniu – liguistu aortos spindžio išsiplėtimu. Pagal anatominę vietą aneurizmos skirstomos į krūtinines ir pilvines. Pilvinės aortos aneurizmos yra daug dažnesnės. Ligos pobūdis yra klastingas, kaip jau minėjau, daugelį metų liga gali neturėti jokių simptomų arba simptomai gali būti nežymūs, neturintys įtakos darbingumui.

Ar šios ligos simptomai nepanašūs į kitų? Kaip žmogui nesumaišyti aortos aneurizmos su paprastu dusuliu, užkimusiu balsu ar plaučių uždegimu?

Aortos aneurizmą šiais laikais diagnozuoti nėra sudėtinga, jei apie tai yra laiku pagalvojama, tačiau liga, kaip jūs teisingai pastebėjote, gali turėti daugelio kitų ligų simptomus, ją nustatyti laiku dažnai yra problematiška. Ji kasdieninėje rutinoje pamirštama, „pražiopsoma“, o pasekmės gali būti labai skaudžios.

Tereikia atlikti širdies ultragarsinį tyrimą arba vidaus organų ultragarsinį tyrimą ir dažniausiai to gali užtekti. Pacientai tiriami kompiuterinės tomografijos metodu, šio metodo diagnostinės galimybės platesnės. Labai svarbus  kiekvieno klinicisto uždavinys yra pagalvoti apie šią klastingą patologiją, tada ją  atmesti arba patvirtinti.

Pirmieji simptomai ir simptomai ligai pažengus.

Skausmas krūtinėje, pilve arba nugaroje. Skausmas gali būti bukas, maudžiantis, plisti į nugarą, tarp menčių, ypatingai sunerimti ir skubiai medikų dėmesį reikėtų atkreipti, jei skausmai pilve, nugaroje ar krūtinėje yra stiprūs, plėšiančio, draskančio pobūdžio. Jeigu pila šaltas prakaitas, pacientas pasidaro apdujęs, krenta kraujo spaudimas, atsiranda pablyškimas – tokiu atveju galime įtarti aortos aneurizmos plyšimą, kuris gana dažnai baigiasi mirtimi net ir kreipiantis į medikus. Tokiu atveju vos kelios minutės gali kainuoti gyvybę. Kaip ir minėjote, liga gali pasireikšti dusuliu, balso prikimimu, net inkstų diegliu, t.y. stipriu skausmu nugaroje, ties inkstais. Tai ir kelia galvos skausmą dažnam gydytojui, kadangi simptomai palaikomi mažai pavojingais, dažniau yra priskiriami kitos ligos simptomams.

Kodėl sergant šia liga skauda nugarą ir pilvą?

Tiek nugarą, tiek pilvą gali skaudėti dėl to, kad aorta – tai stambiausia kūno kraujagyslė.  Arterija – tai tarsi didelio medžio kamienas, iš jos atsišakoja visos kitos arterijos, aprūpinančios mūsų gyvybinius organus krauju: smegenis, širdį, inkstus, žarnyną, rankas bei kojas. Aorta driekiasi nuo širdies per visą krūtinę ir pilvą palei stuburą iki pat dubens. Dėl to atsiradus jos pažeidimui gali skaudėti krūtinę, pilvą ir nugarą. Ši liga klastinga – tai liga chameleonas.

Kaip gydytis namuose, nesikreipiant į gydytojus?

Jokiu būdu negalima užsiimti savęs diagnostika ir savigyda, nes tai gali kainuoti gyvybę. Įtarti ligą nėra labai lengva net ir sveikatos priežiūros specialistams, dėl to pacientai jaučiantys tokius simptomus – kaip skausmą krūtinėje, nugaroje  ar pilve, naujai atsiradusį dusulį ar balso užkimimą, nedelsdami turėtų kreiptis į sveikatos priežiūros profesionalus, siekti kvalifikuotos konsultacijos, tyrimų.

Kokios galimos komplikacijos nesigydant?

Pati dramatiškiausia negydytos aortos aneurizmos komplikacija – aneurizmos plyšimas, tokiu atveju pacientas gali žūti per pusę minutės, prasidėjus intensyviam vidiniam kraujavimui. Net pristatytų į ligoninę ir skubiai operuojamų tokių pacientų miršta nuo 40 iki 60 procentų. Aortos aneurizmai plyšus reikalingas skubus operacinis gydymas aukščiausios kvalifikacijos širdies ir kraujagyslių chirurgijos centre.

Ar liga priklauso nuo kūno masės indekso?

Nutukimas gali būti vertinamas kaip papildomas rizikos veiksnys, kadangi nutukę žmonės dažniau serga arterine hipertenzija.

Kaip gydyti? Medikamentai, operacija, kitos alternatyvos.

Aortos aneurizma gydoma medikamentais. Jei specialistai nutaria, jog šią akimirką operacija dar nėra reikalinga, ją galima atidėti, bet labai svarbu reguliariai gydyti padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, mesti rūkyti, vengti sunkumų kilnojimo. Paprastai reikalingas operacinis arba perkateterinis gydymas, tik jo skubumas nevienodas. Planiškai operuojant pašalinama pakenkta, išsiplėtusi  aortos dalis, ji pakeičiama dirbtine kraujagysle, vadinamu graftu. Graftas atskirais atvejais gali būti įvedamas į kraujagyslę ir perkateterinės procedūros metu, tada atvira operacija nėra atliekama.

Ar įmanoma pasveikti 100 procentų?

Po sėkmingos aneurizmos šalinimo operacijos arba perkateterinės procedūros, dažniausiai visiškai pasveikstama. Sėkmingų operacijų procentas siekia iki 95-97. Skubių operacijų metu, kai aneurizma jau plyšusi, šis rodiklis, deja, siekia tik 40-60 procentų.

Kodėl apie aortos aneurizmą kalbame kaip apie grėsmingą sveikatai būklę?  

Tai sudėtinga medicinos problema net ir šiandien. Liga pasižymi simptomų įvairove, todėl ją pražiopsoti  ar supainioti su kita liga nėra sudėtinga. Kita problemos pusė – Lietuvoje nėra nacionalinės stebėjimo arba patikros programos, kokias turi daugelis Vakarų Europos valstybių. Šia programa tiriami visi vyrai nuo šešiasdešimt penkerių metų amžiaus, kryptingai ieškant aortos aneurizmos.

Kokie tyrimai gali anksti diagnozuoti liga?  

Vienas pigiausių ir nesudėtingų ištyrimo metodų yra širdies ir pilvo organų ultragarsinis ištyrimas –jo metu galima matyti aortos išsiplėtimą kai kuriose jos dalyse. Kitais atvejais atliekama kompiuterinės tomografijos angiografija – tai radiologinis tyrimas, kurio metu suleidžiant į veną kontrastinės medžiagos vaizdinama reikiama aortos dalis ir analizuojama kompiuteriniuose vaizduose.

Kokia yra šios ligos profilaktika?

Profilaktika yra itin svarbu. Kasdieną vartoti vaistus nuo aukšto arterinio kraujospūdžio, mesti rūkyti tabaką ir ypatingai vyrams, reguliariai, bent kartą per metus apsilankyti pas savo šeimos gydytoją ar kardiologą.

Antrine profilaktika galėtume pavadinti reguliarų pasitikrinimą, kai aortos aneurizma jau nustatyta ir yra reguliariai stebima specialistų. Atvykti reikėtų du kartus į metus ar būklei pablogėjus.

Kokio amžiaus žmonės dažniausiai serga?

Šia liga dažniau linkę sirgti vyresnio amžiaus žmonės, paprastai liga nustatoma penkiasdešimtmečiams ir vyresniems individams, nors yra tekę matyti labai skaudžių atvejų ir gana jauno amžiaus  žmonėms – trisdešimtmečiams ar keturiasdešimtmečiams.

Kokia Lietuvos situacija, kalbant apie sergamumą šia liga?

Situaciją Lietuvoje atspindi keli skaičiai: pagal mūsų gyventojų skaičių, šalyje tiek planinių tiek skubių operacijų dėl aortos aneurizmų turėtų būti atliekama apie 400, o realiai yra atliekama tik vos per 100. Taigi Danijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje tokių operacijų atliekama keturis kartus daugiau, nei Lietuvoje. Lietuva pirmiausia turėtų susirūpinti privalomu vyresnio amžiaus vyrų tikrinimu, tada ir nustatyti šią ligą pavyktų ženkliai anksčiau ir dažniau. Gyventojų populiacija sensta, todėl ir šios ligos skaičiai artimiausiu metu turėtų didėti.