Blogasis ir gerasis cholesterolis – mirtimi grasinančią pusiausvyrą galime koreguoti patys

Žodis „cholesterolis“ dažnam siejasi su neigiama reikšme. Tačiau ne viskas paprasta – cholesterolis būna ne tik blogasis, bet ir gerasis. Sutrikus jo pusiausvyrai, gali grėsti ligos, net staigi mirtis. Tačiau gera žinia ta, kad pats žmogus gali reguliuoti su cholesteroliu susijusius organizmo procesus. Apie tai – pokalbis su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja kardiologe dr. Virginija RUDIENE.

Kas yra cholesterolis?

Cholesterolis – į riebalus panaši kraujyje cirkuliuojanti medžiaga. Ji būtina, nes  dalyvauja visų ląstelių „statyboje“, ypač svarbi galvos smegenų ir nervų sistemos ląstelėms. Cholesterolis dalyvauja vitamino D ir tulžies rūgščių sintezėje, yra progesterono, estrogenų, androgenų ir kitų hormonų sintezės pirmtakas.

Cholesterolio svarba organizmui – neginčijama, tačiau jo perteklius yra labai žalingas, nes sukelia aterosklerozę.

Kaip cholesterolis susidaro organizme, kaip pasišalina?

Daugiau nei 2/3 cholesterolio gamina pats organizmas, likusią jo dalį gauname su maistu. Organizmas gali pats pagaminti visą būtiną cholesterolio kiekį, tačiau šiais laikais, trūkstant fizinio aktyvumo ir skubant gyventi, žmonės retai pagalvoja apie suvartojamų maistinių medžiagų – riebalų, baltymų ir angliavandenių – kiekius. Net ir angliavandenių perteklius mūsų organizme gali virsti riebalais.

Kepenys yra pagrindinis cholesterolio gamybos fabrikas mūsų organizme ir gali pagaminti apie 900 mg cholesterolio per parą. 

Riebalai (šiuo atveju ir cholesterolis) vandenyje netirpsta. Kraujyje gali būti pernešamos tik vandenyje tirpios medžiagos.

Dėl to cholesterolis, kaip ir kiti riebalai, sudarydami kompleksus su kraujo plazmos baltymais, tampa tirpūs. Tokia tirpi riebalų forma, susijungusi su baltymu, vadinama lipoproteinu. Dėl jo cholesterolis gali kraujagyslėmis keliauti į mūsų organus.

MTL cholesterolis („blogasis“ cholesterolis) perneša cholesterolį iš gamybos vietos (kepenų, žarnų gleivinės) į kraujagysles ir periferinius audinius.

DTL cholesterolis („gerasis“), priešingai, – iš periferinių audinių į kepenis, iš kurių su tulžimi per virškinimo traktą (žarnyną) pašalinamas lauk.

 

Tiek gerasis, tiek blogasis cholesterolis naudingi organizmui. Visiška painiava. Ką turėtų žinoti apie cholesterolio rūšis eilinis mirtingasis?

Bendras cholesterolis skirstomas į tam tikras rūšis (frakcijas).

• Cholesterolis kraujyje cirkuliuoja susijungęs su baltymu. Kartu jie sudaro medžiagą, vadinamą lipoproteinu. Cholesterolis, esantis mažo tankio lipoproteinų sudėtyje, – MTL cholesterolis yra „blogasis“: cholesterolis, „nusėdantis“ ant kraujagyslių sienelių. Dėl jo pertekliaus pradeda vystytis aterosklerozė ir koronarinė širdies liga.
• Cholesterolis, esantis didelio tankio lipoproteinų sudėtyje, – DTL cholesterolis – vadinamas „geruoju“. Priešingai nei MTL cholesterolis, jis stabdo aterosklerozės ir koronarinės širdies ligos vystymąsi. Tarsi dulkių siurblys DTL cholesterolis iš periferinių audinių  surenka blogojo cholesterolio perteklių ir nuneša į žarnyną pašalinti.
• Kita cholesterolio frakcija – trigliceridai – yra pagrindinis riebalų rūgščių šaltinis. Skylant trigliceridams, organizme išsiskiria dvigubai daugiau energijos nei skylant angliavandeniams. Kai kurių gyvūnų organizme trigliceridai atlieka ne tik energijos sankaupų, bet ir šilumos izoliacinę funkciją. Dalį trigliceridų gamina pats organizmas, dalis gaunama su maistu. Jų koncentracija kraujyje taip pat gali būti padidėjusi, o perteklius žalingas.

Kokius organizmo sutrikimus, ligas gali sukelti padidėjęs cholesterolio kiekis?

Kai sutrinka trijų kraujo lipidų – MTL cholesterolio, DTL cholesterolio ir trigliceridų – balansas, diagnozuojama dislipidemija. Dislipidemija yra kraujo lipidų, dar vadinamų cholesteroliu, kiekio padidėjimas arba jų frakcijų tarpusavio santykio sutrikimas. Ši liga yra vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, skatinančių aterosklerozės ir koronarinės ligos vystymąsi. Negydoma dislipidemija gali baigtis miokardo infarktu, išeminiu insultu ir staigia mirtimi. 

Dislipidemija diagnozuojama atlikus išsamų cholesterolio tyrimą – lipidogramą, kuri atspindi ne tik bendrąjį cholesterolio dydį, bet ir atskirų jo frakcijų santykį. Dislipidemija daug metų gali nesukelti jokių specifinių simptomų, todėl ši liga dažniausiai nustatoma pavėluotai, kai jau pradeda vystytis aterosklerozė ar su ja susijusios komplikacijos.

Kokių veiksmų žmogus turėtų imtis, kad sureguliuotų cholesterolio gavybos ir šalinimo procesus?

Nustačius padidėjusį cholesterolio kiekį, rekomenduojama kuo skubiau koreguoti gyvenimo būdą, kuris apima daug veiksnių: mitybą, ypač sočiųjų gyvūninės kilmės riebalų vartojimo perteklių, fizinį aktyvumą, žalingus įpročius.

Taip pat galima vartoti tam tikrus papildus, kurie gali sumažinti blogojo cholesterolio ar trigliceridų kiekį (pavyzdžiui: fitosteroliai, monakolinas K, esantis raudonosiomis mielėmis fermentuotuose ryžiuose), natokinazė (iš fermentuotų sojų), polikozanolis, omega-3 riebalų rūgštys, skaidulinės medžiagos). Tačiau jie nepakeičia vaistų, kurie mažina cholesterolio kiekį kraujyje (statinų) ir gali būti vartojami profilaktiškai arba tik tuomet, kai cholesterolio kiekis yra labai nedaug padidėjęs ir jeigu pacientas priskiriamas nedidelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei.

Ar žalingas per mažas cholesterolio kiekis organizme? Ar iš viso gali taip būti?

Per mažas cholesterolio kiekis gali būti siejamas su prasta nuotaika, jos svyravimais, nervingumu, miego sutrikimu ir didesne tikimybe susirgti depresija, tačiau kliniškai reikšmingi cholesterolio kiekio sumažėjimai diagnozuojami itin retai. Labai maži cholesterolio kiekiai gali būti sergant kai kuriomis onkologinėmis ligomis.

Teigiama, kad cholesterolio lygį galima sureguliuoti ir be vaistų, pasitelkus atitinkamą mitybą, atidžiau pasirinkus dienos režimą. Sveikuoliai tikina tai išbandę – kai kuriems pakako septynių dienų, kad cholesterolio lygis taptų normalus ir be vaistų. Ką apie tai manote?

Ar pacientui reikia vaistų, nustatoma visų pirma įvertinus jo riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis bei cholesterolio kiekius. Esant mažai rizikai, mažo tankio cholesterolio rodiklis kraujyje turi siekti ne daugiau kaip 3 milimolius litre (mmol/l), jei rizika yra vidutinė, šis rodiklis turi būti ne daugiau kaip 2,6, jei rizika didelė – mažiau nei 1,8, o esant labai didelei rizikai – mažiau nei 1,4 mmol/l. Tinkamai parinkus mitybą ir gyvenimo režimą, cholesterolio lygius galima sumažinti apie 10 proc.

Kaip galima nustatyti cholesterolio kiekį organizme?

Bendras cholesterolio tyrimas neparodo atskirų jo frakcijų proporcijų. Pasitaiko, kad bendroji cholesterolio reikšmė neviršija normos, tačiau gerojo ir blogojo cholesterolio santykis yra sutrikęs. Padidėjęs cholesterolio kiekis nustatomas atlikus išsamų cholesterolio tyrimą – lipidogramą, kuri atspindi ne tik bendrąjį cholesterolio dydį, bet ir atskirų jo frakcijų santykį.

Lipidograma – tai keturių tyrimų kompleksas, kurį sudaro bendrojo cholesterolio, MTL cholesterolio (mažo tankio lipoproteinų cholesterolis),  DTL cholesterolio (didelio tankio lipoproteinų cholesterolio) ir trigliceridų (TG) koncentracijos nustatymas iš kraujo serumo.

Ar gali pats žmogus iš tam tikrų kūno pokyčių spėti, kad sutriko cholesterolio pusiausvyra?

Apie cholesterolio kiekio padidėjimą gali signalizuoti delnuose, aplink kelių ir alkūnių sąnarius ar ant sausgyslių susiformavę gelsvi, gelsvai rudi riebalų pilni mazgeliai – ksantomos, riebalų sankaupos akių vokų kampuose – ksanteliazmos. Retesniais atvejais akies ragenos periferijoje susiformuoja pilkšvas žiedas. 

Cholesterolio padidėjimas ilgą laiką nesukelia jokių simptomų. Tai nebyli liga, kuri labai pavojinga dėl kylančių sunkių ir negrįžtamų komplikacijų.

Kada verta išsitirti cholesterolio kiekį?

Širdies ir kraujagyslių ligų rizika ženkliai padidėja vyrams per 40 m., o moterims – per 50 m., todėl sulaukus šio amžiaus būtina kasmet išsitirti cholesterolį. Jaunesniems nei 20 metų pacientams rekomenduojama išsitirti tuomet, kai yra šeiminės dislipidemijos rizika arba sunkių gretutinių ligų, tarkim,  cukrinis diabetas. Vyresniems nei 20 metų asmenims rekomenduojama bent kartą atlikti lipidogramą, kad sužinotume, ar nėra lipidų apykaitos sutrikimo. Esant geram lipidogramos atsakymui, vėliau galima tirtis kas keleri metai. Taigi, ar reikia atlikti lipidogramą, priklauso nuo amžiaus, gretutinių ligų ir genetinių veiksnių.

Lipidų apykaitos sutrikimai būdingi sergant metaboliniu sindromu, cukriniu diabetu, lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, kepenų ciroze, skydliaukės funkcijos sutrikimu, reumatoidiniu artritu, psoriaze. Cholesterolio kiekis gali padidėti ir nėštumo metu, tačiau, nesant kitų sutrikimų ar ligų, tai yra natūrali fiziologinė organizmo reakcija (bendras cholesterolis nėštumo metu neturėtų viršyti 6,4 mmol/l).