Hipertenzija – „nebylioji žudikė“

Kardiologija, širdies ligos

4 min. skaitymo

Hipertenzija – „nebylioji žudikė“

Hipertenzija, arba padidėjęs kraujo spaudimas, – dažniausia liga tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Hipertenzija (arterinis kraujo spaudimas daugiau kaip 140/90 mm Hg) yra susijusi su padidėjusia širdies ir kraujagyslių, smegenų kraujagyslių ir inkstų ligų rizika. Nepakankama padidėjusio spaudimo kontrolė – pagrindinė mirtingumo priežastis. Ankstyva kraujospūdžio korekcija sumažina kraujagyslinių komplikacijų skaičių.

Apie tai papasakojo Medicinos diagnostikos centro gydytoja kardiologė Vidmanta MILAŠIENĖ.

Simptomų nebuvimas atitolina gydymo pradžią

Hipertenzija – tai įvairių aplinkos ir genetinių veiksnių poveikio pasekmė žmogaus organizme. Deja, liga nėra iki galo aiški ir dabar, jos priežastį nustatyti pasiseka toli gražu ne visada. Hipertenzija dažnai nesukelia jokių simptomų, dėl to vadinama „nebyliąja žudike“.

Hipertenzija būna dviejų rūšių – pirminė ir antrinė.

Antrine hipertenzija vadinama tada, kai specialistai gali nustatyti tikslią ją sukėlusią priežastį: tai gali būti įgimtas inkstų kraujagyslių susiaurėjimas, įvairios endokrininės, inkstų ligos ir t.t. Žinant priežastį, liga gydoma gana sėkmingai. Deja, antrinė hipertenzija tesudaro apie 5–10 proc.

Kitaip yra su pirmine hipertenzija – kaip jau minėta, tai yra įvairių veiksnių poveikio organizmui pasekmė ir tikslią jos priežastį ne visada įmanoma nustatyti.

Pradinėje stadijoje liga labai dažnai nesukelia jokių simptomų – žmogus gali jaustis visiškai sveikas, ir reikėtų tik pasidžiaugti, jei žmogus jaučia galvos skausmus, dūrimus širdies plote, širdies permušimus – tokiais atvejais jis atkreipia dėmesį, pasimatuoja kraujospūdį ir sužino apie arterinį kraujospūdį.

Nepaisant to, yra nemažai žmonių, kurių kraujospūdis 180/90, 180/100, tačiau jie jaučiasi visiškai sveiki ir jiems įteigti, kad reikia gydyti kraujospūdį, be galo sudėtinga.

Rizikos grupėje – veiklūs žmonės

Kaip jau minėta, hipertenzijos priežastys kelios:

Genetinės. Jeigu šia liga sirgo tėvai, vaikams yra padidėjusi rizika susirgti hipertenzija.
Antsvoris, nutukimas sukelia dislipidemiją, gliukozės tolerancijos sutrikimų, kurie kartu su hipertenzija didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Riziką didinantys veiksniai yra per didelis druskos kiekis maiste, netaisyklinga mityba, rūkymas.
Nustatyta, kad yra tiesinė priklausomybė tarp alkoholio vartojimo ir arterinės hipertenzijos.

Taip pat turi reikšmės didelis gyvenimo tempas, per ilga darbo dienos trukmė, daug streso. Pavyzdžiui, verslininkai dabar dirba po 12–14 valandų, patiria didelius emocinius krūvius, įtampą, apskritai – vadovaujantį darbą dirbantys, veiklūs ir energingi žmonės priklauso didelės rizikos grupei.

Norint išvengti hipertenzijos, pagerinti būklę arba gydytis yra du būdai: nemedikamentinis ir medikamentinis gydymas.

Nemedikamentinis gydymas dažnai taikomas ankstyvesnėje ligos stadijoje (susirūpinti reikėtų, jeigu kraujospūdis yra didesnis nei 140/90 mmHg), jaunesniame amžiuje. Tokiu atveju įvertinamas žmogaus gyvenimo būdas, mityba, rekomenduojama mesti svorį, sureguliuoti vartojamą druskos kiekį, paskirti mankštos pratimus, mažinti stresą.

Jeigu, kurį laiką pabandžius šį būdą, rezultatų nepasiekiama, skiriami medikamentai. Vyresniame amžiuje bei kraujospūdžiui esant 150/100 mmHg bei didesniam, medikamentų skiriama visiems.

Paskirtų vaistų vartojimo nutraukti negalima

Nemažai žmonių, kurių aukštas kraujospūdis, bando gydytis patys. Tačiau taip daryti nederėtų – būtina kreiptis į gydytoją, kuris, atlikęs tyrimus, nuspręs, kokių medikamentų ir kokiomis dozėmis reikia skirti.

Atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad kuo anksčiau pradėjus gydyti hipertenziją, pasiekiama geresnių rezultatų, o negydant ilgiau kaip dvejus metus, komplikacijų rizika labai padidėja.

Svarbiausia paskirtus medikamentus vartoti reguliariai ir taip kaip nurodyta, nepaisant savijautos. Kraujospūdis gali normalizuotis, tačiau gydymą būtina tęsti.

Prisiminti reikia ir tai, kad hipertenzija yra nepagydoma liga ir medikamentus, nuolat konsultuojantis su gydytoju bei ieškant geriausių derinių, reikia vartoti visą likusį gyvenimą.

Ypač geri arterinės hipertenzijos gydymo rodikliai būtini greta sergant tokiomis ligomis, kaip cukrinis diabetas, inkstų ligos ir pan. Tokiais atvejais kraujospūdį būtina griežtai koreguoti ir nuolat stebėti, kad jis nepakiltų aukščiau nei 130/80 mmHg.

Netinkamai gydoma liga pažeidžia įvairius organus

Kadangi, kaip jau minėta, žmonės neįvertina hipertenzijos grėsmės ir mano, kad tai tik nereikšmingi kraujospūdžio pakitimai, dažnai tenka susidurti su ligos sukeltais įvairių organų pažeidimais.
Deja, dėmesys atkreipiamas tik jiems pasireiškus, tačiau tuomet jau būna per vėlu. Sergant hipertenzija didžiausias krūvis tenka širdžiai ir, kurį laiką neatsakingai gydantis, sustiprėja kairiojo skilvelio padidėjimo rizika.

Kairysis skilvelis yra pagrindinė širdies „pompa“, o hipertenzija – padidėjęs arterinis pasipriešinimas, kurį jam reikia nugalėti. Dėl šios priežasties širdis visą laiką apkrauta ir per tam tikrą laiką – vieniems greičiau, kitiems lėčiau – kairysis skilvelis didėja, širdis plečiasi į kairę ir taip atsiranda ritmo sutrikimų, stenokardijos, infarkto grėsmė.

Be šių komplikacijų, hipertenzija gali sukelti širdies koronarinę ligą, smegenų aterosklerozę, inkstų kraujagyslių aterosklerozę, inkstų nepakankamumą .

Hipertenzijos sunkumo kategorijos

Kategorija	Sistolinis ir diastolinis kraujospūdis (mmHg)
Normalus	<120/<80
Prehipertenzija	120–139/80–89
Hipertenzijos I stadija	140–150 / 90–99
Hipertenzijos II stadija	≥160 / ≥ 100