Kasdieniai įpročiai gelbsti gyvybę

Kardiologija, širdies ligos

2 min. skaitymo

Dovilė Joneliūnienė

Vasarą besimėgaudami šilumos teikiamais malonumais dažniausiai pamirštame, kad orų, temperatūrų kaita, ypač karštis, yra tikras išbandymas mūsų širdžiai. Kokie pavojai širdies tyko vasarą? Kaip jų išvengti?

Vanduo – širdies gyvybingumo šaltinis vasarą

Atostogos – tai jūra, gardus maistas ir skanūs gėrimai. Tačiau neretai šiltuoju sezonu pasirenkame ne vandenį, sulčių kokteilius, o šaltą kavą arba dar blogiau – alkoholį, pamiršę svarbiausią širdies gyvybingumo šaltinį karštomis vasaros dienomis – vandenį. Juk įprotis kasdien išgerti 1–2 litrus vandens vasarą ypač padėtų palaikyti sklandų širdies darbą.

„Širdies veiklos sutrikimus dažnai išprovokuoja kaitra, skysčių praradimas intensyviai prakaituojant, alkoholio vartojimas karštomis vasaros dienomis. Net ir labai mažas jo kiekis gali sutrikdyti širdies ritmą, mat alkoholis skatina kalio pasišalinimą iš širdies ląstelių, dažnėja širdies raumens susitraukimai, todėl gali sutrikti širdies ritmas, pablogėti bendra savijauta ir apskritai kilti pavojus širdies veiklai“, – teigia Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V. Grybo g. Vilniuje, kardiologė Danutė Janušienė.

Atidumas padeda išvengti skaudžių komplikacijų

Pasak kardiologės, vasarą padidėja trombų susidarymo tikimybė, nes žmonės, būdami aktyvesni – keliaudami, sportuodami, dirbdami sode, neretai pamiršta vartoti pakankamai skysčių. Įtakos turi ir įvairių vaistų vartojimas, pavyzdžiui, šlapimą varančių vaistų, kuriuos dažniausiai vartoja vyresnio amžiaus žmonės. Gydytoja D. Janušienė pabrėžė, kad vasarą padidėja ir infarkto tikimybė, nes būnant karštyje intensyvėja širdies veikla, plečiasi kraujagyslės. Pastebima, kad vyresnio amžiaus žmonės yra atsargesni ir vengia karščio bei saulės. Didesnis pavojus kyla jaunesniems vyrams, nes jie, net ir pajutę skausmą krūtinėje, dažnai nekreipia dėmesio ir neieško pagalbos, nes mano, kad negalavimai praeis savaime, tačiau skausmas gali būti pirmas rimtas pavojaus signalas“, – pasakojo kardiologė D. Janušienė.

Žmonės dažnai nesikreipia pagalbos, nes tinkamai neįvertina kūno siunčiamų signalų. Patariama nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei svaigsta ar skauda galvą, sutrinka širdies ritmas ar už krūtinkaulio jaučiamas spaudimas, skausmas, kuris gali plisti į kaklą, rankas, petį, nugarą. Iš pradžių simptomai gali būti neryškūs, pastebimi tik patiriant fizinį ar emocinį krūvį. Ligai progresuojant, jie stiprėja. Širdies ligomis sergantys žmonės karštomis dienomis turėtų ypač pasisaugoti. Jiems patariama išgerti iki 1,5 litro vandens per dieną, vengti kaitros, būti pavėsyje ar vėsesnėse patalpose, griežtai laikytis gydytojų nurodymų.

Svarbiausi patarimai, padėsiantys palaikyti sklandų širdies darbą vasarą:

Vartoti kuo daugiau vandens – nuo 1 iki 2 litrų per dieną.
Nebūti saulėje be galvos apdangalo.
Karštomis dienomis vengti aktyvaus sporto. Sportuojant arba dirbant sode, būtina nepamiršti gerti vandens, kad būtų atkurtas skysčių balansas.
Reikia subalansuoti mitybą – joje neturi trūkti mikroelementų ir vitaminų. Sergantieji širdies ligomis turėtų griežtai laikytis gydytojo nurodymų dėl mitybos ir vengti alkoholio.

Širdis – vienas stipriausių žmogaus raumenų, nenuilstamai pumpuojantis kraują, ji aprūpina visą organizmą gyvybiškai svarbiu deguonimi ir maisto medžiagomis. Būtent todėl kasdien turime rūpintis savimi, nes tik tuomet galėsime džiaugtis gera sveikata ir ilgaamžiškumu.