Seksualinis gyvenimas ir širdies sveikata: kodėl širdies ligos nėra priežastis atsisakyti lytinio aktyvumo?

Jau ne vienerius metus visame pasaulyje atliekami moksliniai tyrimai rodo fizinio aktyvumo ir ilgaamžiškumo sąsają. Moksliniai duomenys taip pat rodo, kad lytinis aktyvumas,  vertinant ilguoju periodu, taip pat teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, mažina širdies ligų atsiradimo riziką.

Kaip iš tiesų seksas susijęs su širdies sveikata ir kodėl širdies ligos nėra priežastis atsisakyti intymaus gyvenimo, plačiau kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoju kardiologu Pauliumi Trinkausku.

Seksas – kaip fizinė veikla

Lytiniai santykiai yra aukščiausia žmonių tarpusavio intymumo forma. Jie svarbūs daugeliu žmogaus sveikatos aspektų, tiek fizinei, tiek psichologinei-emocinei sveikatai. Pasak gydytojo kardiologo, seksas taip pat gali būti laikomas tam tikra fizinio aktyvumo forma, o kaip žinoma, fizinis aktyvumas yra vienas kertinių širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos veiksnių. Tiesa, anot jo, net ir gyvenant aktyvų seksualinį gyvenimą, nereikėtų pervertinti jo reikšmės ir nepamiršti kitų fizinio aktyvumo formų.

„Fizinis aktyvumas naudingas visam organizmui, taip pat širdies ir kraujagyslių sveikatos sistemai. Saikingas fizinis krūvis mažina arterinės hipertenzijos, koronarinės širdies ligos ir insulto atsiradimo riziką. Jis mažina visceralinio, t. y. centrinio nutukimo, atsiradimo tikimybę. Kai kalbame apie centrinį nutikimą, omenyje turime ne periferinį riebalų sluoksnį, kurį užčiuopiame kūno paviršiuje, po oda, bet apie riebalus, kurie susidaro pilvo ertmėje. Toks nutukimo tipas itin žalingas, reikšmingai didina cukrinio diabeto, arterinės hipertenzijos (padidėjusio kraujo spaudimo) riziką, taigi ir infarkto bei galvos smegenų  insulto tikimybę“, – pasakoja gydytojas kardiologas P. Trinkauskas.

Pasak gydytojo kardiologo, galvodami apie fizinį aktyvumą vis dar įsivaizduojame, kad tam būtina lankytis sporto salėje arba turėti specialios sporto įrangos. Iš tiesų, gydytojo teigimu, palaikyti pakankamą fizinį aktyvumą nebūtini specialūs treniruokliai.

„Puiku, jei namuose turite elipsinį treniruoklį ar stacionarų dviratį, tačiau iš tikrųjų pakanka kasdien bent pusvalandį, valandą pasivaikščioti gryname ore vidutiniu tempu, t. y. greičiau nei kad eitumėte įprastai, o po tokio pasivaikščiojimo jaustumėte malonų nuovargį, – sako gydytojas P. Trinkauskas ir priduria: – Blogai tai, kad šiais laikais daugelis esame labai užsiėmę ir ne visada randame laiko net pasivaikščioti. Tačiau daugiau judėjimo galime įtraukti į kasdienę veiklą, pavyzdžiui, užuot važiavę į parduotuvę automobiliu, nueiti iki jos ir atgal greitesniu žingsniu.“

Lytinis gyvenimas naudingas stresui valdyti

Atlikta mokslinių studijų, kuriomis įrodyta, jog seksas padeda sumažinti psichoemocinę įtampą, atsipalaiduoti, mažina stresą. Taip pat žinoma, kad ilgalaikis stresas yra vienas iš padidėjusios širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

„Kai kalbame apie streso įtaką aterosklerozės vystymuisi, padidėjusiai infarkto ir insulto rizikai, omenyje turime lėtinį, ilgalaikį stresą. Trumpalaikis epizodinis stresas pasitaiko kiekvieno žmogaus gyvenime ir tam tikrais momentais gali netgi būti naudingas. Toks stresas padeda organizmui mobilizuotis ir įveikti svarbią užduotį, pavyzdžiui, išlaikyti egzaminą ar sudaryti svarbų verslo sandorį ir įprastai praeina pasibaigus stresą sukėlusiai situacijai. Tačiau ilgalaikė psichoemocinė įtampa, kai žmogus nuolatos jaučia emocinę įtampą, frustraciją, yra tarsi įvarytas į kampą ir neranda išeičių iš tam tikrų gyvenimiškų situacijų, yra žalinga sveikatai. Ilgalaikis stresas sukelia ir palaiko lėtinius uždegiminius procesus organizme, kurie kenkia ir kraujagyslėms. Yra atlikta tyrimų ir pastebėta, jog įvairiomis autoimuninėmis ligomis, t. y. lėtiniais uždegimais, sergantys žmonės yra labiau linkę sirgti koronarine širdies kraujagyslių liga“, – pasakoja gydytojas kardiologas.

Anot P. Trinkausko, kad lėtiniai uždegiminiai procesai neigiamai veikia kraujagyslių vidinį dangalą, endotelį. Tai sudaro palankias sąlygas jame vystytis aterosklerozei. Be to, randama duomenų, kad ilgalaikis stresas didina mažo tankio, kitaip tariant, blogojo cholesterolio koncentraciją ir nedidina didelio tankio, vadinamojo gerojo cholesterolio koncentracijos, dėl ko vystosi dislipidemija, turinti įtakos aterosklerozės atsiradimui. Žinoma, būtent aterosklerozė – lėtinė arterinių kraujagyslių liga, kai dėl besiformuojančių aterosklerotinių plokštelių susiaurėja jų spindis, yra viena pagrindinių infarkto ir insulto priežasčių.

„Yra mokslinių duomenų, kurie rodo, jog lėtinis stresas didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis tiek pat, kiek ir rūkymas. O jeigu dar pridėsime stresą ir rūkymą, galime kalbėti apie kumuliatyvų poveikį ir dar labiau padidėjusią riziką“, – sako gydytojas kardiologas.

Širdies ir kraujagyslių ligos nėra priežastis atsisakyti lytinio gyvenimo

Gydytojas kardiologas P. Trinkauskas pastebi, kad darbe jam kartais tenka susidurti su dažniausiai vidutinio amžiaus pacientais vyrais, kurie persirgę miokardo infarktu bijo atnaujinti  lytinį gyvenimą, nes patiriamas fizinis krūvis gali būti pavojingas jų sveikatai.

„Vis dėlto ilgalaikiai lytinio gyvenimo sutrikimai daugeliui žmonių gali sukelti emocinio spektro sutrikimus (depresijos, nerimo epizodus), blogina pasitenkinimo gyvenimu rodiklius, tarpasmeninius poros santykius. Iš tiesų įvairių stebėjimų duomenimis, miokardo infarktas lytinių santykių metu įvyksta šiek tiek dažniau nei ramybės būsenos, tačiau tyrimų metu tik kiek mažiau nei 1 proc. miokardo infarktų buvo susieta su seksualiniu aktyvumu. Kaip rodoma kino filmuose, staigi mirtis lytinio akto metu pasitaiko tik 0,6–1,7 proc. atvejų. Įdomu tai, kad dažniau nesantuokinių santykių metu. Be to, pastebėta, kad fiziškai aktyviems žmonėms seksualinio aktyvumo fone miokardo infarktas pasitaiko reikšmingai rečiau nei gyvenantiems pasyviai“, – pasakoja gydytojas kardiologas P. Trinkauskas.

Lytinio akto metu žmonės paprastai patiria lengvą ar vidutinį fizinį krūvį. Palyginimui, žmogus, kuris gali  nesustodamas du kartus užlipti laiptais į antrą aukštą nepatirdamas simptomų, veikiausiai galės ir saugiai mylėtis. Tokio paciento rizika patirti nepageidaujamų įvykių lytinių santykių metu laikoma žema. 

„Apskritai galiu tik padrąsinti pacientus, sergančius įvairiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, nebijoti gyventi intymaus gyvenimo. Seksualinis gyvenimas, net ir patyrus miokardo infarktą, yra saugus. Tiesa, svarbu turėti omenyje, kad norėdamas džiaugtis lytiniais santykiais pacientas neturi turėti nekontroliuojamų simptomų:  dusulio ramybės ir minimalaus fizinio krūvio metu, taip pat neturėtų būti nevaldomos krūtinės anginos (spaudžiančio, deginančio, smaugiančio pobūdžio skausmo už krūtinkaulio). Tokie pacientai bent kartą per 12 mėnesių turi būti įvertinami gydytojo kardiologo“, – atkreipia dėmesį gydytojas P. Trinkauskas.

Seksualiniam potraukiui įtakos gali turėti ir kraujospūdžiui reguliuoti skirti vaistai

Tiesa, gydytojas pastebi, kad kai kurie kraujospūdžiui reguliuoti skirti vaistai gali turėti įtakos vyrų lytiniam potraukiui arba moters organizmo atsakui į atitinkamą stimuliaciją. Pasitaiko atvejų, kai, pradėjus vartoti kraujospūdį mažinančius vaistus, pacientai pajunta libido susilpnėjimą. Tokie atvejai yra gana reti, mokslinių straipsnių duomenimis, siekia nuo 3 iki 5 proc. Tiesa, ir tokiais atvejais visada galima rasti sprendimą.

„Apie vartojamų vaistų šalutinį poveikį, taip pat ir tais atvejais, kai medikamentai turi įtakos jūsų lytiniam gyvenimui, visada papasakokite savo gydytojui. Kai kuriais atvejais organizmui tiesiog reikia laiko priprasti prie pasikeitusio kraujospūdžio, kitais atvejais pakanka paskirti kitą vaistą, kartais papildomai skirti potenciją gerinančių preparatų. Kaip ir visais atvejais, svarbu neužsiimti savigyda – savarankiškai, be gydytojo žinios nekeisti vaistų dozės, nenutraukti jų vartojimo, juolab neeksperimentuoti su nežinomais „natūraliais“  preparatais, dalis kurių, stimuliuodami simpatinę nervų sistemą, gerina seksualinį susijaudinimą, bet gali neadekvačiai padidinti arterinį kraujospūdį ir stipriai padažninti širdies veiklą. Tai gali pridaryti tik dar daugiau žalos“, – sako gydytojas kardiologas P. Trinkauskas.