Širdies nepakankamumas, arba kai širdis pavargsta

Kad sergamumas širdies ligomis mūsų šalyje nemažėja, girdime nuolat. Blogiausia, kad ši situacija nesikeičia jau dešimtmetį. Higienos instituto duomenis, ir 2004 m., ir 2013 m. 54–56 proc. visų mirčių Lietuvoje sudarė mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Ir pagal šiuos skaičius esame vieni pirmaujančių Europoje. Nerimą kelia ir tai, kad širdies ligomis serga vis jaunesni žmonės.

Kodėl širdis pavargsta per anksti? Kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoju, širdies chirurgu Aleksejumi Zorinu.

– Kodėl nemažėja sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis?

– Iš tiesų situacija dėl širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje nesikeičia daug metų. Žinome ir kodėl taip yra. Kiekvienai ligai rastis įtakos turi du dalykai – genetika, kurią atsinešame gimdami, ir kiti per gyvenimą įgyti veiksniai, kuriais tenkinami mūsų poreikiai, žalingi įpročiai. Genetikos pakeisti negalime, užtat galime valdyti įgytus  rizikos veiksnius. Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra rūkymas, padidėjęs kraujo spaudimas ir cholesterolio kiekis, menkas fizinis aktyvumas, nutukimas, stresas ir pan. Netinkamas gyvenimo būdas alina širdį, ji pavargsta, tačiau susirūpinti dažnai priverčia tik liga. O kad sergančiųjų daugėja, rodo ir eilės prie gydytojų kardiologų durų.

– Kodėl širdis pavargsta, kodėl susergama širdies nepakankamumu? Ar žmogus pats gali nusistatyti širdies nepakankamumą?

– Jau pats ligos pavadinimas – širdies nepakankamumas – sako, kad širdies veikla yra susilpnėjusi, nepakankama. Liga atsiranda tada, kai širdis nebesugeba užtikrinti adekvačios kraujo pernešimo funkcijos, kuri savo ruožtu užtikrintų tinkamą viso organizmo kraujotaką. Jei kraujas nepakankamai aprūpina deguonimi ir maistinėmis medžiagomis mūsų organizmą, gali sutrikti įvairių organų veikla ir funkcijos. Dėl to galima stebėti skysčių susilaikymą plaučiuose, kojose, pilve.

Širdies nepakankamumas gali pasireikšti daugeliu simptomų, tačiau dažniausiai žmonės skundžiasi fizinio krūvio netoleravimu, t. y. net esant menkiausiam krūviui ar būdami ramybės būsenos jie dūsta. Dėl skysčių susilaikymo jiems tinsta kojos, didėja pilvo apimtis. Taip pat jie gali jausti širdies ritmo sutrikimus ir kt.

Taigi žmonės, kurie jaučia minėtus simptomus, būtinai turėtų kreiptis į gydytoją. Pačiam diagnozuoti ligos nevertėtų, juolab kad tik gydytojas gali paskirti būtinų vaistų. Liga kiekvienam vystosi skirtingai, būklė gali blogėti palaipsniui arba staiga. Visais atvejais tinkamas gydymas gali pagerinti ligonio būklę, pailginti gyvenimą.

– Kodėl vis daugėja sergančiųjų širdies nepakankamumu? Kokios ligos priežastys? Kas labiausiai linkęs sirgti šia liga?

– Viena dažniausių širdies nepakankamumo priežasčių yra miokardo infarktas. Susidarė paradoksali situacija – gerėjanti miokardo infarkto diagnostika ir gydymas didina žmonių, sergančių širdies nepakankamumu, skaičių. Kodėl?

Miokardo infarktas – tam tikros širdies dalies pažeidimas ar mirtis. Patyrusio infarktą žmogaus tam tikra širdies dalis yra surandėjusi ir nefunkcionuoja, todėl širdis nebetenka dalies ląstelių, kurios dalyvavo jos, kaip pompos, veikloje. Mažėja širdies susitraukimo galia ir vystosi širdies nepakankamumas.

Kita priežastis – širdies vožtuvų ligos, kurios laiku nebuvo išgydytos. Taip pat širdies nepakankamumas gali vystytis dėl negydomų širdies ritmo sutrikimų, virusinės ar bakterinės kilmės miokarditų (širdies raumens uždegimas). Daliai žmonių širdies nepakankamumas vystosi dėl neaiškių, kol kas medikams nežinomų priežasčių.

Daugiausia žmonių, kurie serga širdies nepakankamumu, yra vyresnio amžiaus (vyresni kaip 65 m.), nors šios ligos nelemia natūralus senėjimo procesas. Vyresnio amžiaus žmonėms širdies nepakankamumas dažniausiai vystosi po infarkto ar dėl vožtuvų ydų. Jaunesnio amžiaus žmonėms šios ligos išsivystymo priežastys dažnai būna neaiškios.

– Moderniausia gydymo metodika – medikamentinė, nemedikamentinė, chirurginė?

– Širdies nepakankamumą būtina gydyti, pacientai turi nuolat lankytis pas kardiologą. Ši liga taip pat skirstoma pagal sunkumo stadijas. Iš pradžių skiriama geriamųjų vaistų. Tarp jų gali būti skysčius šalinančių preparatų, mažinančių kraujospūdį ir kt.

Jei medikamentai neveikia, gali būti rekomenduojami keli chirurginės ar intervencinės kardiologinės pagalbos būdai. Intervenciniai kardiologai (mažai invazines procedūras atliekantys kardiologai) gali įdėti elektrinį stimuliatorių, kuris skatins širdį susitraukinėti ritmiškai, tolygiai ir užtikrins geresnę jos veiklą. Kai ir šis gydymas nepadeda, į kovą stoja sunkioji artilerija, t. y. širdies chirurgai, kurie atlieka širdies transplantacijos operacijas. Širdies transplantacija laikoma auksiniu standartu gydant sunkų, smarkiai progresavusį širdies nepakankamumą.

Taigi sergančiajam sunkia širdies nepakankamumo stadija gali padėti širdies transplantacija arba dirbtinio skilvelio (kitaip – dirbtinės širdies) implantacija. Dirbtinė širdis padeda pacientui sulaukti donoro. O jeigu širdies transplantacija dėl įvairių priežasčių negalima, dirbtinė širdis tampa „likimo terapija“, t. y. ji pavaduoja pacientui širdį visą likusį gyvenimą.

– Kokiems žmonėms širdies transplantacija nėra galima?

– Kiekvienas gydymo būdas parenkamas pagal tam tikrus ligos kriterijus, atsižvelgiant į ligonio būklę, amžių, gretutines ligas ir pan. Kitaip sakant, kiekvienas gydymo būdas turi indikacijų ir kontraindikacijų. Be abejo, yra pacientų, kuriems širdies transplantacija negali būti atlikta.

Širdies transplantacijos programoje, patvirtintoje Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. gruodžio mėn., numatyta, kokias atvejais negali būti atliekama širdies transplantacija.

Taigi širdies transplantacija nebus atlikta, jeigu:

• pacientui nustatytas įgytas imunodeficito virusas;
• pacientas serga aktyvia psichikos liga;
• yra priklausomas nuo alkoholio, narkotikų;
• ei moteris yra nėščia;
• jei pacientas atsisako ar nesugeba tinkamai vykdyti gydytojo ar medicinos personalo nurodymų (pvz., vengia vartoti vaistus, kt.).

Taip pat transplantacija nebus atliekama, jei ligonis serga infekcinėmis ligomis, hepatitu, inkstų funkcijos nepakankamumu, vėžiu, yra smarkiai nutukęs (kūno masės indeksas daugiau nei 40). Dažniausiai šis sudėtingas gydymo metodas taikomas tiems pacientams, kuriuos vargina tik širdies liga, o visi kiti organai yra sveiki arba kai kitų organų funkcija pablogėjo dėl nepakankamos kraujotakos ir gali būti normalizuota, jei bus atkurta normali kraujotaka.

Per metus Lietuvoje implantuojama apie 10 dirbtinių skilvelių, panašiai tiek atliekama širdies transplantacijų ir antra tiek pacientų yra transplantacijų laukiančiųjų sąraše.