Širdis kenčia nuo streso

Straipsnis laikraštyje „Sveikatos ABC“

Kova su vėjo malūnais, per daug užsibrėžtų tikslų, per aukštai iškelta reikalavimų kartelė, nuolatinis bėgimas, baimė, pyktis ir pavydas... Toks šiuolaikinės visuomenės gyvenimo būdas – kuo puikiausias streso palydovas. O nuo streso labiausiai kenčia mūsų imuninė sistema ir širdis. „Visi sukamės tarsi kokiame verpete – skubame, dirbame be atostogų, esame susikoncentravę tik į sėkmę, nemokame pralaimėti, todėl mūsų gyvenimą veikia labai stiprūs streso šaltiniai: konkurencija, laiko trūkumas, nedarbo baimė, gausybė informacijos, šeimos rūpesčiai. Toks gyvenimo ritmas per ilgą laiką sukelia pavojų mūsų fizinei sveikatai. Bet pirmiausia stresas sujaukia mūsų mintis, jausmus ir psichiką“, – pokalbį apie stresą ir jo įtaką sveikatai pradeda 28 metų darbo patirtį turinti Medicinos diagnostikos centro Vilniuje gydytoja kardiologė Vidmanta Milašienė.

Sukamės kaip voverės rate

Kardiologė pabrėžia, kad stresas – natūralus gyvenimo reiškinys, kurio  neįmanoma išvengti. Stresas labiausiai kamuoja darbingus vidutinio amžiaus žmones. Nuo streso ir jo sukeltų sveikatos sutrikimų kenčia nemažai vyrų, ypač verslininkų, valdininkų.

„Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriame psichiniams ir socialiniams aplinkos veiksniams. Jau įrodyta, kad aplinka turi didelės įtakos stresui atsirasti“, – tvirtina specialistė. Ji priduria, kad mus kasdien lydinti įtampa, nuolatinis skubėjimas, nemokėjimas džiaugtis tuo, kas pasiekta, – pagrindinės išeminės širdies ligos, hipertenzijos, širdies ritmo sutrikimų priežastys.

„Mes išsikeliame tokius tikslus, kurių negalime pasiekti, todėl ir kenčiame, todėl nesame geri vyrai ir žmonos, negalime būti geri tėvai ar geri vaikai savo tėvams“, – sako kardiologė V. Milašienė.

 „Perdegimo“ simptomai

„Siekdami sėkmės, mes nebespėjame pasidžiaugti tuo, ką jau pasiekėme. Įkopę į vieną viršūnę, mes jau dairomės kitos ir lekiame toliau, vis didindami reikalavimus. Karuselė sukasi tol, kol pats organizmas pasako „Stop“, – apie galimus pavojus sveikatai perspėja kardiologė.

Kai ilgą laiką keliame sau tikslus ir reikalavimus, viršijančius organizmo galimybes, atsiranda vadinamųjų „perdegimo“ simptomų.

Pasak gydytojos kardiologės, juos atpažinti visai nesunku. Tai galvos ir nugaros skausmai,  miego sutrikimai arba visiškai nepaaiškinami kai kuriose kūno vietose atsirandantys skausmai. „Sukluskite, jei pradėjo silpnėti imunitetas,  sumažėjo atsparumas įvairioms infekcinėms ligoms, atsirado nemotyvuotas pyktis, kraujospūdžio svyravimai, jeigu „neįprastai“ elgiasi  virškinimo sistema – norite labai daug valgyti arba visiškai nieko nevalgote, jeigu nenorite eiti į darbą, nuolat jaučiate nuovargį, jums niekas neįdomu, kankina nerimas ar depresija. Gali būti, kad jūsų organizmą „užpuolė“ stresas“, –  streso simptomus vardija gydytoja.

Pila prakaitas, plaka širdis

Į stresą žmogaus organizmas reaguoja vienodai: padažnėja kvėpavimas, pagreitėja ar sutrinka širdies ritmas, išpila prakaitas, padidėja gliukozės kiekis kraujyje, pakyla kraujospūdis. Ši reakcija padeda organizmui prisitaikyti prie pakitusių sąlygų, susigrąžinti fiziologinę pusiausvyrą ir pasirengti kovai.

Nedidelis ir trumpalaikis stresas gali nuteikti žmogų teigiamai, t. y. atpalaiduoti energiją ir „pastūmėti“ siekti norimų rezultatų, produktyviau dirbti ir kūrybiškai tobulėti.

Sveikatos negalavimų atsiranda tada, kai žmogus neskiria, kada stresas  veikia teigiamai (skatina veikti), o kada ima alinti organizmą, imuninę sistemą, psichiką ir gali sukelti   ligą.
Patiriantys stresą žmonės į jį reaguoja skirtingai ir yra skirstomi į A ir B tipų žmones.

Jeigu jums būdingas aktyvumas, kompetencija, nekantrumas, greitas pyktis, vadinasi, esate A tipo žmogus. „Šio tipo žmonėms intensyviau išsiskiria streso hormonai katecholaminai, kurie labai dažnina širdies ritmą, didina deguonies poreikį širdies raumeniui, kraujo krešumą bei cholesterolio kiekį kraujyje“, – vardija specialistė. Pasak jos, ilgą laiką patiriant stresą ima trikti širdies kraujagyslių kraujotaka, todėl  kraujagyslėje gali susidaryti trombas, plyšti ten susiformavusi  aterosklerozinė plokštelė.
B tipo žmonės – ramesni, santūresni, jie mažiau reaguoja į stresą.

Jautri mūsų širdis

Tipiškos streso sukeltos ligos – hipertenzija, miokardo infarktas, kai kurios alerginės ligos, opaligė, migrena. „Nuo streso ypač kenčia mūsų širdis. Tyrimais įrodyta, kad vyrams apie 40-uosius metus stresas gali tapti ūmaus miokardo infarkto, stenokardijos priepuolių, hipertenzinės krizės, prieširdžių virpėjimo priepuolių priežastimi. Tai išties labai rimtos ir pavojingos ligos“, – pasakoja gydytoja.

Stresas savo juodą darbą gali „dirbti“ ilgai ir nepastebimai, o paskui vieną gražią dieną jis iškyla visu savo gražumu. „Juk esame girdėję ne vieną istoriją, kaip jaunas sveikas vyras ėjo į darbą ir nukrito. Netikėtai ištikęs miokardo infarktas gali būti streso padarinys. Todėl reikėtų itin rimtai peržiūrėti savo dienos krūvį ir nepersistengti, nes prarastą sveikatą susigrąžinti būna labai sunku“, – perspėja kardiologė.

„Didžiausia bėda ta, kad aterosklerozinė plokštelė daugelį metų auga nesukeldama jokių simptomų, o streso paveikta gali plyšti. Streso metu į kraują patekę streso hormonai sukelia kraujagyslių spazmus, didina arterinį kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį, ir šiek tiek pažeista vainikinė kraujagyslė gali staiga užsikimšti“, – tęsia pašnekovė.

Ypač blogai, kai spazmai kyla širdies vainikinėse kraujagyslėse, kurios daugumos vidutinio amžiaus (nuo 40 metų) žmonių jau yra pažeistos. Dažniausiai stresą bandome numalšinti daug rūkydami, gerdami kavos, todėl rezultatas būna dar blogesnis. Ypač kenkia rūkymas, nes ir nikotinas, ir streso hormonai veikia panašiai – dar labiau stiprina kraujagyslių spazmus, keičia kraujo sudėtį, didina arterinį kraujospūdį.

Neigiamų pasekmių sveikatai gali turėti tiek ūmus, tiek lėtinis stresas. „Ilgalaikis stresas išsekina organizmą, sumažėja imuninės sistemos atsparumas. Stresinėje situacijoje žmogus visas savo mintis sutelkia  iškilusioms problemoms spręsti, o fiziologinių organizmo reakcijų net   nepastebi, – aiškina V. Milašienė. – Tipiškos lėtinio streso ligos – miokardo infarktas, alerginės ligos, opaligė“. Statistika rodo, kad tie, kurie patiria ilgalaikį dvasinį stresą, 5–6 kartus dažniau miršta nuo kraujagyslių ligų.

Vyrų ir moterų reakcija į stresą skiriasi

Nors moterys laikomos silpnesne lytimi, tačiau silpnųjų vietų turi ir vyrai. „Jie stipriau reaguoja į stresą, greičiau pakyla jų kraujospūdis. Moterys į stresą reaguoja savotiškai – „moteriškai“ . Jos yra smulkmeniškesnės, labiau rūpinasi šeimos reikalais ir kitais namiškiais – vyru, vaikais, savo tėvais, todėl patiria ir daugiau nei vyrai rūpesčių. Tik gaila, kad dažna moteris pamiršta, kur tų rūpesčių eilėje yra jos interesų vieta“, – aiškina kardiologė.

JAV mokslininkai šešias savaites stebėjo poras, kurios rašė dienoraštį. „Po tyrimo paaiškėjo, kad moterys patiria daugiau įtampos ir streso, nes kasdienybę suvokia kaip visumą, o vyrai į stresą reaguoja kaip į konkretų dalyką“, – sako pašnekovė.
Tyrimai rodo, kad 16 proc. vyrų ir 22 proc. moterų suserga širdies kraujagyslių ligomis dėl darbe patiriamo streso.

Kol stresas dar neįveikė

Jeigu priklausote rizikos grupėms, t. y. turite antsvorio, padidėjusį arterinį kraujospūdį, esate A tipo žmogus, gyvenate lėtinio streso sąlygomis, tai net ir nejausdami jokių nerimą keliančių simptomų, turėtumėte kreiptis į gydytoją kardiologą ir atlikti būtiniausius tyrimus: bendrąjį kraujo tyrimą, „blogojo“ ir „gerojo“ cholesterolio, gliukozės kiekio kraujyje tyrimą, ramybės ir krūvio būsenos elektrokardiogramas, širdies echoskopiją.

„Jeigu tyrimo rezultatai nerodo jokių objektyvių nukrypimų, tuomet pradedame aiškinti, ar paciento išsakytus nusiskundimus – širdies „dūrimą“, kraujospūdžio svyravimus, nerimą, nemigą, skrandžio skausmus, širdies permušimus – galėjo sukelti psichologinės problemos“, – pasakoja V. Milašienė.

Neigiamą streso poveikį sveikatai galime sušvelninti didindami organizmo atsparumą. Rekomenduojama mankšta, atsipalaidavimo pratimai, lėtas bėgimas, aplinkos pakeitimas, įvairi fizinė veikla.

Jeigu jau „stresuojate“

Jeigu į jūsų širdį jau pasibeldė stresas,sustokite ir įtampą sukėlusį įvykį pabandykite vertinti iš naujo, pataria kardiologė. „Jeigu negalite pakeisti situacijos, reikia pažvelgti į ją kitaip, atsipalaiduoti nuo streso spąstų. Į susidariusią padėtį pažvelkite iš šono, tarsi kito žmogaus akimis – galbūt rasite išeitį. Ji visada yra. Suprantu, kad nelengva suvaldyti savo mintis, kai esate susijaudinę, tačiau tai įmanoma. Nuo mūsų dvasinės ramybės priklauso visi tolimesni mūsų sprendimai“, – įsitikinusi pašnekovė.

Dar vienas svarbus psichologinis aspektas – nelaikykite jausmų ir emocijų savyje. Taip elgdamiesi tik prisišauksite nelaimę ir krūvas ligų.

„Nenešiokite savyje to „pūlinio“. Kalbėkite apie savo rūpesčius, išsakykite tos situacijos sukeltus jausmus. Kalbėjimas padeda atsikratyti įtampos, be to, jis turi ir gydomosios galios. Kalbėkite su šeimos nariais, bendradarbiais ar psichologu. Ši išpažintis labai naudinga, nes ji sumažina vidinę įtampą – prigesina jausmų laužą ir padeda nusileisti ant žemės. Kalbėdami apie savo problemas jūs pradedate jas spręsti“, – pataria V. Milašienė. „Bent pusvalandį ar valandą per dieną skirkite vien sau. Pabūkite tyliai ir ramiai, susikaupę, ir tik su savo mintimis“, – priduria pašnekovė.

Ji sako, kad geras būdas sustabdyti stresą – fizinis krūvis. Čia galite rinktis tai, kas jums patinka, kas padeda atsipalaiduoti ir nurimti. „Išėjote iš darbo ir eikite namo pėsčiomis. Apgalvokite savo dieną, atgaukite sielos ramybę. Kai ją patiriame, išsiskiria endorfinai – laimės hormonai, kurie padeda nurimti“, – įsitikinusi kardiologė.

Jei ramiai negalite ar nenorite vaikščioti, eikite į sporto aikštelę  – kartu su išlietu prakaitu nuvysite ir bjaurųjį stresą. „Tinka bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, aerobika ir visi kiti aktyvūs užsiėmimai“, – vardija V. Milašienė. Visais būdais bandykite pašalinti streso priežastis ir šaltinius. Ir tik nuo jūsų psichologinio nusiteikimo priklausys, ar sugebėsite susidoroti su stresu ir išliksite sveiki, ar pasiduosite stresui ir pasmerksite save ligoms.