2025 11 6
Kaip prisirašyti prie Hila | Šeimos medicinos centro?
Instrukcija
Darbo laikas
Darbo laikas
Hila | Reabilitacijos ir sporto medicinos centras (Šeimyniškių g. 19C)
Šeimyniškių g. 19C, Vilnius
I-V
07.00-20.00 val.
Hila (MDGC)
V. Grybo g. 32A, Vilnius
I-V
07.00-20.00 val.
MRT tyrimai atliekami 06.00-21.30 val.
VI
8:00 - 15:00 val.
MRT tyrimai atliekami 06.30-18.30 val.
VII
Atliekami tik MRT tyrimai!
MRT tyrimai atliekami 07.00-19.00 val.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Nemokama automobilių stovėjimo aikštelė – pastato dešinėje.
Privažiuokite prie užkardos, luktelėkite, kol apsauga ją pakels, ir įvažiuokite į aikštelę.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Šeimos medicinos centras (Estų g.1)
Estų g. 1, Vilnius
I-V
8.00–20.00 val.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Nemokamas automobilio stovėjimas prekybos centro aikštelėje.
Visos mūsų centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Šeimos medicinos centras (Laisvės pr.10A)
Laisvės pr. 10A, Vilnius
I-V
08.00–20.00 val.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Nemokamas automobilio stovėjimas iki 3 val. informavus Hila administratorę.
Visos mūsų centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Šeimos medicinos centras (Bičiulių g.36)
Bičiulių g. 36, Vilniaus r. sav.
I-V
07.00–20.00 val.
Hila | Reabilitacijos ir sporto medicinos centras (V. Grybo g. 32)
V. Grybo g. 32, Vilnius
I-V
07.00–20.00 val.
Kineziterapijos užsiėmimui ir kai kuriems tyrimams prašome atvykti su sportine apranga.
Nemokama automobilių stovėjimo aikštelė – pastato dešinėje.
Privažiuokite prie užkardos, luktelėkite, kol apsauga ją pakels, ir įvažiuokite į aikštelę.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Reabilitacijos ir sporto medicinos centras (Lvivo g. 101)
Lvivo g. 101, Vilnius
I-V
07.00–20.00 val.
Kineziterapijos užsiėmimui ir kai kuriems tyrimams prašome atvykti su sportine apranga.
Mokama automobilių stovėjimo aikštelė (parkingas) - UNIPARK ir ParkTown.
Instrukcija kaip atsiskaityti už UNIPARK skaitykite ČIA.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Reabilitacijos ir sporto medicinos centras (Estų g. 1)
Estų g. 1, Vilnius
I-V
07.00-20.00 val.
VI
09.00-15.00 val.
Kineziterapijos užsiėmimui prašome atvykti su sportine apranga.
Automobilių stovėjimo aikštelė (parkingas) prekybos centro teritorijoje.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Reabilitacijos ir sporto medicinos centras (Bičiulių g.36)
Bičiulių g. 36, Vilniaus r. sav.
I-V
07.00–20.00 val.
VI
09.00 -15.00 val.
2013 07 08
Vasara. Ne tik malonumai, bet ir rizika širdžiai
Kardiologija, širdies ligos
3 min. skaitymo
Ko gero, daugelis dar gerai prisimename 2003-iųjų vasarą, kai Europą kelias savaites kamavo daugiau nei trisdešimties laipsnių karštis. Tuomet, skirtingais duomenimis, visoje Europoje nuo širdies smūgių ir dehidratacijos mirė 20–35 tūkstančiai žmonių. Iš jų 14–15 tūkst. – Prancūzijoje. Karščio banga Europą kamavo ir 2006-aisiais. Tiesa, tuomet aukų buvo gerokai mažiau.
Pastaraisiais dešimtmečiais meteorologai fiksuoja vis naujus visų laikų temperatūros rekordus. Nuo 1850-ųjų, kai buvo pradėti fiksuoti tikslūs meteorologiniai duomenys, treji karščiausi pasaulio istorijoje metai yra 1998-ieji, 2010-ieji ir 2005-ieji. Maždaug pusė Europos valstybių savo karščių rekordus yra užfiksavę per pastaruosius du dešimtmečius.
Kartu su vasaros šilumos teikiamais malonumais padidėja ir rizika sveikatai. Dehidratacija, bendras silpnumas, pykinimas, galvos svaigimas – šiuos simptomus gali pajusti ir pats sveikiausias žmogus, kaip ir patirti saulės ar šilumos smūgį. Tačiau daug didesnė rizika kyla tiems, kurie ir kitais metų laikais turi nusiskundimų dėl širdies veiklos. Jiems vasaros karštis neišvengiamai reiškia padidėjusį pavojų.
Apie bene dažniausią nusiskundimą – širdies ritmo sutrikimus – pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja kardiologė Greta Radauskaitė.
„Karštis tiesiogiai veikia širdies veiklą. Padidėjus aplinkos temperatūrai, širdis ir kraujagyslės, siekdamos atvėsinti organizmą, ima greičiau varinėti kraują. Dėl to dažnėja pulsas, gausiau prakaituojama. Padažnėjus širdies susitraukimams, žmogus gali jausti oro trūkumą, bendrą silpnumą, diskomfortą širdies plote, greitą nuovargį, galvos svaigimą. Karštuoju metų laiku ypač padaugėja žmonių, besiskundžiančių širdies ritmo sutrikimais: dažnu širdies plakimu, nelygaus pulso epizodais ar tiesiog trumpais širdies veiklos stabtelėjimais.“
Gydytoja kardiologė pripažįsta, kad šiuos simptomus gali sukelti ir paprasčiausias stresas, tačiau lygiai taip pat neritmiškas ar labai dažnas širdies pulsas gali būti ir tokių ligų kaip išeminė širdies liga, mitralinio vožtuvo prolapsas (iškritimas), sutrikusi skydliaukės veikla simptomas. Tad pajutus dažną, neritmišką širdies plakimą, lydimą oro trūkumo, bendro silpnumo, nemalonių jutimų krūtinėje, būtina kreiptis į medikus. Pirmiausia tam, kad būtų nustatyta, koks ritmo sutrikimas jus vargina ir kokia galima jo priežastis.
Gydytoja G. Radauskaitė priduria, kad širdies veiklą karštuoju metų laiku taip pat išbalansuoja ir skysčių bei mikroelementų trūkumas, dažniausiai – kalio ir magnio. „Šie mikroelementai ypač svarbūs širdies raumens veiklai, o jų trūkumas yra dažniausia ritmo sutrikimų priežastis. Daug kalio ir magnio netenkame prakaituodami: dėl karščio, aktyviai sportuodami, besikaitindami pirtyje. Prakaituodami netenkame ir skysčių. Dėl to tirštėja kraujas ir gali susidaryti trombai, kurie yra dažniausia insultų bei infarktų priežastis.“
Kaip vieną iš dalykų, kurių nereikėtų daryti karštuoju metų laiku, kardiologė įvardija alkoholio vartojimą. „Nors atrodo, kad šaltas alus karštą dieną puikiai atgaivina, iš tikrųjų taip nėra. Alkoholis, kaip ir kava bei saldiklių turintys gėrimai, apkrauna širdį, kuriai karštomis dienomis ir taip tenka didesnis krūvis. Negana to, alkoholiui skaidyti organizmas naudoja savo vandens atsargas, tad iš tikrųjų bokalas šalto alaus, trumpam numalšinęs troškulį ir atgaivinęs, didina dehidratacijos pavojų.“
Gydytoja pabrėžia, kad geriausias ginklas nuo karščio yra paprastas kambario temperatūros vanduo, žalioji arbata ir sultys. Tabu turėtų būti alkoholis, kava, gazuoti gėrimai. Organizme atkuriant prarastų mikroelementų pusiausvyrą, reikėtų gerti negazuotą mineralinį vandenį. Per dieną reikėtų išgerti 2–3 litrus skysčių. Kalio ir magnio trūkumą galima kompensuoti ir maistu. Šių mikroelementų gausu žirniuose, pupelėse, žaliose lapinėse daržovėse, riešutuose, lašišoje, džiovintuose vaisiuose, sojose, bananuose, įvairiose uogose.
Karščiui neatslūgstant kelias dienas, gydytoja kardiologė visiems be išimties rekomenduoja saugotis saulės ir dėvėti galvos apdangalą bei lengvus medvilninius rūbus, pačiu karščiausiu paros metu (nuo 11 iki 16 val.) vengti būti lauke. Žmonėms, kuriems diagnozuota širdies liga, per karščius reikėtų atsisakyti intensyvesnės fizinės veiklos, gerti vaistus kardiologo paskirtomis dozėmis, nedalyvauti masinio susibūrimo vietose.
Taip sumažinsime karščio sukeliamą pavojų sveikatai ir galėsime mėgautis visais vasaros teikiamais malonumais.
Daugiau informacijos apie širdies ligų diagnostiką ir gydymą
Susiję straipsniai
