Vasaros karščiai: kam jie pavojingiausi ir kaip per juos apsaugoti širdį?

Kardiologija, širdies ligos

5 min. skaitymo

Daugelį metų įvairiose pasaulio šalyse vykdomi tyrimai rodo, kad kaitra stipriai veikia žmogaus savijau-tą. Aukšta temperatūra yra rimtas stresas organizmui, gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, ypač sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, net gali tapti mirties priežastimi. Apie tai, kaip saugoti save, užklupus karščiams, kam jie pavojingiausi ir kaip padėti, jei šalia esantįjį ištiko saulės smūgis, pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja kardiologė Laimutė Laučiuvienė.

Pavojingiausias karštis, kai oro temperatūra perkopia 30 laipsnių ir trunka 1–2 dienas. Pasak gydytojos, jau antrą karščio dieną mirčių skaičius išauga apie 15 proc. Jei kaitra trunka ilgiau nei penkias dienas, jos neigiamas poveikis sveikatai padidėja nuo 1,5 iki 5,5 karto.

„Ypač jautrūs karščiui yra vyresnio amžiaus asmenys (75+ m.), kūdikiai ir vaikai, nėščios moterys bei sergantieji įvairiomis lėtinėmis ligomis, ypač širdies, tokiomis kaip arterinė hipertenzija. Karštis veikia ir žemą kraujospūdį turinčius asmenis, taip pat sergančius koronarine širdies liga, asmenis, patyrusius miokardo infarktą, sergančius vidutinio sunkumo ir ryškiomis širdies vožtuvų ligomis, esant širdies nepakankamumui ir kt.“, – vardijo gydytoja kardiologė L. Laučiuvienė ir pridūrė, jog sergant šiomis ligomis dažnai lydi ir inkstų nepakankamumas, cukrinis diabetas bei kitos ligos.

Dėmesio: karštomis dienomis kraujospūdis krenta

Kaip teigė gydytoja, išorinė šiluma dažnai sutrikdo organizmo šilumos perdavimo mechanizmą. Į temperatūros pakilimą net vienu laipsniu sureaguoja mūsų odoje, vidaus organuose ir audiniuose esantys termoreceptoriai.

„Jie perduoda informaciją į smegenyse (pagumburyje) esantį termoreguliacijos centrą, kuris, ją gavęs, paleidžia šilumos reguliavimo mechanizmus, dėl kurių pagreitėja kraujotaka ir padidėja prakaitavimas, išsiplečia poodinės kraujagyslės, padidėja kraujo tekėjimas į odą, taip pat širdies minutinis tūris, dėl to paprastai sumažėja kraujospūdis“, – paaiškino gydytoja kardiologė L. Laučiuvienė.

Nukritus kraujospūdžiui, gali atsirasti galvos skausmas ar svaigimas, silpnumas, mieguistumas, vangumas, sąmonės pritemimas. Jei jaučiate, kad kraujo spaudimas mažėja, gydytoja pataria atlikti šį pratimą: atsistokite, sukryžiuokite kojas ir stipriai suspauskite šlaunis bei sėdmenų raumenis. Taip pat patartina gurkšnoti sūrų vandenį.

Skysčių ir mikroelementų netekimas – pavojus širdžiai

Esant aukštai oro temperatūrai, vienintelis galimas šilumos atidavimo būdas žmogaus organizmui – prakaitavimas. Pasak gydytojos kardiologės, prakaituojant netenkama daug skysčių, kartu pasišalina vitaminai, mineralinės medžiagos, kalis ir magnis. Būtent šios medžiagos reikalingos palaikyti normalų širdies darbą.

„Netekus skysčių ir svarbiausių maistinių medžiagų, sutirštėja kraujas, dėl to gerokai padidėja krešulių susidarymo pavojus. Kaip žinia, krešuliai, nukeliavę į smegenis, gali sukelti insultą, o patekę į plaučius – plaučių tromboemboliją. Tai rimtos ligos, kurios gali grėsti mirtimi arba invalizacija“, – pabrėžė gydytoja kardiologė L. Laučiuvienė.

Mikroelementų netekimas sukelia širdies plakimą, permušimus, sunkiau sergantiems – ritmo sutrikimus (aritmijas). Tokius atveju žmogus dažniausiai jaučia dusulį, skausmą krūtinėje, stiprų neritmišką širdies plakimą. Nieko nesiimant, gali ištikti ir staigi mirtis.

Pirmoji pagalba ištikus saulės ar šilumos smūgiui

Jei pastebite, kad šalia jūsų esantis žmogus glemba ar alpsta, gydytoja patarė jį pasodinti ar paguldyti (būtinai pavėsyje), kojas pakelti aukščiau širdies lygmens, duoti atsigerti vandens. Jei yra galimybė, rekomenduojama jį apkloti vėsiu vandeniu sudrėkinta paklode ar rankšluosčiu ir nuolat ją drėkinti.

„Dehidratacija vyksta labai greitai, todėl būtinas ir išorinis ligonio vėsinimas. Negaivinamas žmogus gali mirti nuo smegenų edemos. Jei asmuo yra be sąmonės, būtina skubiai atlikti dirbtinį širdies masažą. Atsigavęs pacientas vėliau turėtų kreiptis į medikus, norint išsiaiškinti, ar tai įvyko dėl saulės smūgio, o gal tai – kardiologinės / neurologinės ligos pasekmė“, – kalbėjo Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja kardiologė.

Esant šilumos smūgiui, mirtingumas padidėja apie 10–50 proc.

Gydytojos patarimai, kaip elgtis karštomis dienomis ir kaip saugoti širdį

Palaikykite vėsią kambario temperatūrą. Optimalu, jei dieną kambario temperatūra mažesnė nei 32°, naktį – mažiau nei 24°; vėdinkite patalpas anksti ryte ir vakare.
Apribokite fizinę veiklą lauke, darbus geriau atlikite rytais ar vakarais, kai ne taip karšta. Pavojingiausias laikas – nuo 11 iki 17 val.
Pasivaikščiojimus gamtoje taip pat geriau planuokite ryte ir vakare.
Venkite tiesioginių saulės spindulių, galvą denkite skrybėle, kepuraite, kitu apdangalu ar skėčiu. Dėvėkite tinkamus vasarinius drabužius: lengvus, šviesius, natūralaus audinio, venkite sintetinių drabužių.
Gerkite pakankamai skysčių – geriau mineralizuotą vandenį, sultis. Patariama gerti po truputį ir nuolatos visą dieną, nelaukiant, kol pajusite troškulį. Karščio metu skysčių kiekį reikia padidinti 0,5–1 litru, priklausomai nuo žmogaus svorio ir fizinio aktyvumo. Pakankamas skysčių vartojimas apsaugo ne tik nuo dehidratacijos, bet ir užtikrina gerą inkstų veiklą.
Esant karščiui asmenims, turintiems aukštą kraujospūdį, rekomenduojama nevartoti daug aštrių, sūrių maisto produktų.
Karštas gėrimas ir aštrus maistas stimuliuoja termoreceptorius, kurie siunčia signalą smegenims apie temperatūros kilimą, o jos siunčia signalą stiprinti termoreguliaciją, dėl to imama labiau prakaituoti ir intensyviau vėdintis (karšto klimato šalyse paprastai valgomas aštrus maistas ir geriami šilti gėrimai).
Valgykite daugiau vaisių ir daržovių, ypač turinčių daug vandens: agurkų, arbūzų, braškių, salierų, salotų. Mėsa turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą, todėl jos vartojimą karštomis dienomis ribokite.
Venkite alkoholio, gėrimų, turinčio kofeino, bei gėrimų su saldikliais, nes jie skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo.
Karštomis vasaros dienomis vieniems žmonėms kraujospūdis sumažėja, kitiems gali padidėti, tad rekomenduojama pasitarti su savo gydytoju apie vartojamų vaistų koregavimą (kai kuriems vaistų dozes reikės sumažinti, o kitiems gali prireikti ir padidinti). Cholesterolį mažinančių vaistų vartojimo karštuoju metu nutraukti negalima, nes jie apsaugo kraujagysles nuo streso ir gali užkirsti kelią infarktui bei insultui.