2023 07 17
Reabilitacijos ir sporto medicinos centro vadovas T. Puzara: „Turiu komandą, su kuria galime kelti aukščiausius tikslus“
Kita
4 min. skaitymo
Ilgai kartojęs, kad pacientų reabilitacija yra ne mažiau svarbi nei kitos paslaugos, Tadas Puzara pasiekė savo. Jo vadovaujamas Reabilitacijos ir sporto medicinos centras šiandien yra moderniausias ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse šalyse. Naujausia testavimo, diagnostikos ir kineziterapijos įranga aprūpinto Medicinos diagnostikos ir gydymo centro padalinio pacientai jau įvertino čia gaunamų paslaugų kokybę.
Išbandęs ne vieną kliniką suprato, kokį modelį nori kurti
Vaikystėje Tadas svajojo būti krepšininkas, mokykloje rimtai užsiiminėjo antrąja Lietuvos religija vadinamu sportu. Paskui norėjo tapti gydytoju, galiausiai pasirinko sportą ir mediciną siejančią specialybę – kineziterapiją. Gavęs magistro diplomą Vilniaus universitete, penkerius metus dirbo kineziterapeutu keliose įstaigose, bet suprato, kad jį labiau domina šios srities vadybos, verslo pusė. 2020-aisiais, sulaukęs Medicinos diagnostikos ir gydymo centro pasiūlymo prisijungti prie komandos, ėmė vadovauti Reabilitacijos ir sporto medicinos padaliniui. Tuo metu tai buvo šimto kvadratinių metrų centras su aštuoniais specialistais ir neigiamu finansiniu rezultatu.
„Tačiau nuo pat pradžių turėjau viziją ir strategiją sukurti centrą, kuriame taikytume aiškius standartus ir objektyvius tyrimo metodus, o jais būtų galima išmatuoti paciento gydymo kokybę. Po ilgų vadovų įtikinėjimų, praėjus trejiems metams, suprojektavome vieną moderniausių reabilitacijos centrų ne tik Lietuvoje bet tikriausiai ir Baltijos šalyse“, – pasakoja T. Puzara. Tokio centro idėją jis subrandino apsilankęs nemažai panašių įstaigų Vakarų Europoje, ten rinkęs gerąsias patirtis ir darbo modelius.
Reabilitacijos poreikis tik auga
Tadas sako, kad reabilitacijos paslaugų poreikis vis labiau augs. Artimiausio dešimtmečio prognozė rodo, jog ši sritis sulauks ypatingo dėmesio ir iš verslo pusės, ji jau yra viena dominuojančių medicinos verslo krypčių Europoje ir Šiaurės Amerikoje, kur 2,4 milijardo žmonių šiuo metu reikalinga reabilitacija.
„Gyvename vis ilgiau, tad planuojama, jog vyresnių nei 60 metų žmonių skaičius iki 2050-ųjų padvigubės. Nemaža dalis sirgs lėtinėmis ligomis, susidurs su įvairiomis sveikatos problemomis ir judėjimo aparato skausmais. Jiems reikės reabilitacijos, kuri gali sumažinti įvairių sveikatos būklių, įskaitant ūmias ir lėtines ligas ar sužalojimus, poveikį. Ši sritis – prasminga investicija, galinti padėti išvengti brangios hospitalizacijos, mažinanti gydymosi ligoninėje trukmę“, – argumentuoja centro vadovas.
Kilimėlis ir guma – reabilitacijos praeitis
„Taip sakau, nes šiandienos inovacijos ir tendencijos rodo, jog netolimoje ateityje pereisime prie skaitmeninės reabilitacijos. Technologijoms tobulėjant žaibišku greičiu, tampa visai realu, kad išmanusis telefonas ar planšetinis kompiuteris netolimoje ateityje virs skaitmeniniu gydytoju, leisiančiu padėti milijonams tų, kuriems reikalingos reabilitacijos paslaugos. Taip ne tik bus sutaupoma sveikatos sistemos lėšų, bet ir reabilitacijos paslaugos taps prieinamos mažas pajamas gaunantiems pacientams ar gyvenantiems regionuose, toli nuo pagrindinių reabilitacijos centrų. Tai keis ir reabilitacijos klinikų strategiją, kuri bus nukreipta į savarankiškesnį gydymą namuose. Šių dienų technologijos jau leidžia užtikrinti paciento stebėseną ir gauti grįžtamąjį ryšį. Mes diegiame inovacijas, neseniai savo klientams pradėjome teikti otoneurologinės reabilitacijos paslaugas, kurių metu naudojame virtualios realybės sistemą. Tai leis priimti ir gydyti pacientus, kenčiančius nuo galvos svaigimo. Būsime ne tik pirmieji Lietuvoje, bet ir visame Baltijos šalių regione, dirbantys šioje srityje ir naudojantys tokią įrangą“, – pasakoja Tadas.
Technologijos – dar ne viskas, svarbiausia – profesionalumas
Technologijos – svarbu, bet bene reikšmingiausią vietą kliento gijimo ir sėkmingos reabilitacijos kelionėje užima specialistų profesionalumas.
„Neslėpsiu, suburti išskirtinę savo srities specialistų komandą buvo didžiausias iššūkis. Šiandien turime net 47 profesionalus, kuriais kasdien didžiuojuosi. Suprantu, kad be jų tokio rezultato nebūtų buvę. Surinkti ir išlaikyti kolektyvą leidžia tam tikros atrankos taisyklės. Tai – žmogaus vertybės, aiškus tikslų turėjimas, įsitraukimas ir didelis noras dirbti gerai, o ne stažas ar diplomų gausa“, – pasakoja jis.
Ši komanda pirmauja tarp visų Medicinos ir diagnostikos centro padalinių pagal dalyvavimą įvairiuose mokymuose, nuolat kelia kvalifikaciją.
Sėkmės raktas – darbo ir asmeninio gyvenimo balansas
Daug dirbantys žmonės kartais apleidžia save ir asmeninį gyvenimą. Tai – ne apie T. Puzarą. „Tipinė mano darbo diena prasideda apie šeštą valandą ryto kineziterapijos užsiėmimu, skirtu nugaros skausmo profilaktikai, tada – kelionė į darželį su sūnumis – ketverių Martynu ir dvejų Žygimantu, darbas. Po intensyvios dienos aktyviam sportui renkuosi plento dviratį arba plaukimą baseine, mažiausiai 5 kartus per savaitę intensyvios treniruotės su kardiotreniruokliais leidžia būti aktyviam ir produktyvesniam tiek šeimoje, tiek darbe. Abu sūnūs aktyvūs, prisigalvoja įvairių veiklų, tad tėtis turi spėti paskui juos“, – šypsosi Tadas.
Jo žmona teisininkė Giedrė daugiau laiko gali skirti šeimai ir namų rūpesčiams, už tai Tadas jai dėkingas, nes gali derinti karjerą ir šeimą. Savaitgalius jis skiria vaikams, tėvams, kelionėms ir knygoms. Daugiausia skaito apie vadybą – lyderystę, vadovavimą, o kad įgytas žinias sėkmingai pritaiko, rodo darbo rezultatai.