Hila
V. Grybo g. 32A, Vilnius
7:00 - 20:00 val.
MRT tyrimai atliekami iki 21 val.
8:00 - 15:00 val.
MRT tyrimai atliekami – 7.00-19.00 val.
9:00 - 15:00 val.
Atliekami tik MRT tyrimai!
12.07 dirbsime iki 15 val.
12.08 MRT tyrimus atliksime nuo nuo 10 val.
12.23, 12.31 dirbsime iki 17 val.
12.24-26, 01.01 d. nedirbsime.
Nemokama automobilių stovėjimo aikštelė – pastato dešinėje.
Privažiuokite prie užkardos, luktelėkite, kol apsauga ją pakels, ir įvažiuokite į aikštelę.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Reabilitacijos ir sporto medicinos centras
Lvivo g. 101, Vilnius
8.00–20.00 val.
12.07 dirbsime iki 15 val.
12.23, 12.31 dirbsime iki 17 val.
12.24-26, 01.01 d. nedirbsime.
Mokama automobilių stovėjimo aikštelė (parkingas) - UNIPARK ir ParkTown.
Instrukcija kaip atsiskaityti už UNIPARK skaitykite ČIA.
Kineziterapijos užsiėmimui ir kai kuriems tyrimams prašome atvykti su sportine apranga.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Šeimos medicinos centras
Laisvės pr. 10A, Vilnius
8.00–20.00 val.
12.07 dirbsime iki 15 val.
12.23, 12.31 dirbsime iki 17 val.
12.24-26, 01.01 d. nedirbsime.
Nemokamas automobilio stovėjimas – rezervuotose vietose priešais įėjimą į centrą.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Visos mūsų centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Šeimos medicinos centras
Estų g. 1, Vilnius
JAU GREITAI!
Visos mūsų centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Nemokamas automobilio stovėjimas prekybos centro aikštelėje.
2008 09 10
Taline pasirašytas svarbus susitarimas Europos gyventojų sveikatai ir gerovei stiprinti
Kita
3 min. skaitymo
2008 m. vasarą Taline vyko Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau - PSO) Europos ministrų konferencija „Sveikatos sistemos. Sveikata ir gerovė", kurioje buvo pasirašyta Talino chartija „Sveikatos sistemos sveikatai ir gerovei".
Talino chartijos tikslas - pasiekti PSO Europos regiono šalių susitarimą ir įsipareigoti gerinti gyventojų sveikatą ir gerovę stiprinant šalių sveikatos sistemas.
Konferencijoje dalyvavo PSO Europos regiono 53-jų šalių sveikatos, finansų ir ekonomikos ministrai, sveikatos sistemų ekspertai, tarptautinių visuomeninių organizacijų ir žiniasklaidos atstovai.
Medicinos diagnostikos centro direktorius Laimutis Paškevičius šioje konferencijoje atstovavo Europos sveikatos priežiūros kokybės asociacijai. Jis yra minėtos asociacijos valdybos narys.
„Aukščiausieji Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai konferencijos metu vykusioje ministrų diskusijoje apžvelgė Lietuvos pasiekimus sprendžiant sveikatos problemas. Daug nuveikta ribojant rūkymą, alkoholinių gėrimų prekybą ir reklamą. Atkreiptas dėmesys į tai, kad Lietuva parengė ir artimiausiu metu ketina patvirtinti Sveikatos sistemos plėtros iki 2015 m. metmenis. Juose išdėstytos sveikatos sektoriaus sisteminio pertvarkymo kryptys, daug dėmesio skiriama konkurencingumui ir efektyvumui sveikatos sektoriuje didinti", - pabrėžė Medicinos diagnostikos centro direktorius L. Paškevičius.
Europos ministrų konferencijoje siekta atskleisti dinamišką sąsają tarp skirtingų šalių sveikatos sistemų, gyventojų sveikatos, šalių socialinės ir ekonominės gerovės. Siekta atkreipti valstybių politikų dėmesį į tai, kad investicijos į efektyviai veikiančias sveikatos sistemas ne tik gerina gyventojų sveikatos būklę, bet ir didina šalių socialinę gerovę bei skatina ekonomikos augimą.
Konferencijos metu pristatyti tyrimai, akivaizdžiai parodantys, kad investicijos į sveikatos sistemas gerina gyventojų sveikatos būklę, o sveiki žmonės sukuria daugiau vidaus produkto. PSO Europos Vakarų regiono šalių 1970-2003 m. išaugusios vidutinės gyvenimo trukmės „finansinė vertė" sudarė nuo 29 iki 38 proc. šio regiono šalių bendrojo vidaus produkto (toliau - BVP). Ir atvirkščiai, Europos Vidurio ir Rytų regiono šalyse atlikta studija parodė, kad blogėjanti gyventojų sveikatos būklė ir trumpėjanti vidutinė gyvenimo trukmė turi neigiamos įtakos šalių ekonomikai, pvz., blogėjanti gyventojų sveikata ir trumpėjanti vidutinė gyvenimo trukmė Moldovoje sąlygojo 16 proc., o Rusijoje - net 31 proc. vienam gyventojui tenkančios BVP dalies sumažėjimą.
Pristatyti moksliniai tyrimai, įrodantys, kad šalių ekonominis išsivystymo lygis, BVP priklauso nuo jos gyventojų darbo produktyvumo/našumo, kuris tiesiogiai susijęs su gyventojų sveikatos lygiu. Todėl šalys, siekdamos ilgalaikio vystymosi ir gerovės, turi investuoti į žmogiškąjį kapitalą, pirmiausia į sveikatos priežiūros, švietimo sistemas.
Renginio metu diskutuota įvairiais sveikatos politikos, sveikatos sistemų vystymo ir sveikatos priežiūros organizavimo klausimais. Vyko darbas paralelinėse sesijose „Sveikatos sistemų valdymas", „Sveikatos finansavimas", „Išteklių telkimas", „Paslaugų teikimas".
Konferenciją vainikavo Talino chartija „Sveikatos sistemos sveikatai ir gerovei". Chartiją pasirašė PSO Europos regiono biuro direktorius dr. Marc Danzon ir Estijos socialinių reikalų ministrė Maret Maripuu.
Talino chartijoje „Sveikatos sistemos sveikatai ir gerovei" pabrėžiama, kad sveikatos sistemos samprata yra gerokai platesnė, todėl neturėtų būti siejama vien su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. Konferencijoje pažymėta, kad sveikatos sistemas sudaro tiek viešosios, tiek privačios organizacijos, institucijos, ištekliai ir veiklos, skirtos grąžinti, išlaikyti ar pagerinti žmonių sveikatą. Sveikatos sistemos apima ne tik asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą, bet ir veiklas, turinčias įtakos kitų ūkio sektorių politikai ir veiksmams, kurie sąlygoja socialinių, aplinkos ir ekonominių veiksnių poveikį sveikatai.
Ši PSO Europos ministrų konferencija nuo anksčiau vykusių išsiskyrė tuo, kad jos metu daugiau dėmesio buvo atkreipta ne tiek į gyventojų sergamumo ar mirtingumo nuo įvairių ligų klausimus ar šalių sveikatos priežiūros sektorių būklę, vykdomų reformų ypatumus, kiek į sveikatos sistemų plačiąja prasme vystymą ir jų naudą žmonijos socialinei-ekonominei gerovei, atskleidžiant tiesioginį ryšį tarp žmonių sveikatos ir šalių gerovės lygio.
