Sėslaus verslininko gyvenimo būdo pasekmės: ką keisti norint būti sveikesniam ir energingesniam?

Kraujagyslių ligos, kojų venų varikozė

4 min. skaitymo

Seslaus verslininko gyvenimo budo pasekmes ka keisti norint buti sveikesniam ir energingesniam

Karolina Kondratjevaitė, žurn. BznStart

Kokybiškos savijautos receptas paprastas: sveikame kūne – sveika siela. Vis dėlto pasakyti lengviau, nei padaryti. Dienas ir naktis sėdint palinkus prie rašomojo stalo, važiuojant automobiliu ar skrendant lėktuvu leidžiantys verslininkai savo dinamišką prigimtį neretai išreiškia žaibiškomis mintimis, o kūnui leidžia tinginiauti. Patogus gyvenimas pamirštant, kad vieną ar kitą vietą galima pasiekti pėsčiomis, o pietų pertraukos skirtos ne vien pažvelgti pro langą ar patikrinti socialinio tinklo paskyrą, ne tik susilpnina fizinę būklę. Nustatyta, kad bėgant metams sėslus gyvenimo būdas sukelia rimtų sveikatos problemų. „Norint išlaikyti gerą sveikatą ir tonusą, judėti yra būtina“, – tvirtina Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kraujagyslių chirurgas Nerijus Bičkauskas.

Nepamirškite pėdų

„Su širdies ir plaučių veikla susijusios ligos, nutukimas, nugaros skausmai, – nejudraus gyvenimo būdo pasekmes vardija N. Bičkauskas. – Prieš pradedant kalbėti apie venų ligas reikėtų išsiaiškinti, kaip jos susijusios su kojų kraujotaka. Nors apie tai mažai kalbama, kojų veninei kraujotakai labai svarbi vadinamoji raumeninė fazė. Kraujas į širdį grąžinamas dėl kelių priežasčių: širdies veiklos, kvėpavimo ir kojų raumenų darbo. Mums judinant raumenis, jie ima maigyti venas, suspausdami jose esančius vožtuvus, kurie sulaiko kraują, o šis išstumiamas į viršų.“

„Pastaruoju metu įvertinama, kad siekiant suaktyvinti kojų kraujotaką svarbus ne tik kojų raumenų darbas“, – chirurgas pastebi, kad sėdimąjį darbą dirbantys žmonės, pajutę sunkumo jausmą kojose, ima jas judinti, maigyti.

„Kojų kraujotakos efektyvumui labai svarbios pėdos, – sako N. Bičkauskas. – Tai užvedamasis kraujotakos mechanizmas. Daug sėdėdami apribojame jų judėjimą. Mums sėdint nuleidus kojas nedirba nei kojų raumenys, nei pėdos. Tai lemia prastą kraujo grąžinimą į širdį. Net ir problemų, susijusių su kraujagyslėmis, neturintis žmogus ilgiau pasėdėjęs ar atlaikęs kelias valandas trukusį skrydį pastebi, kad kojos kiek patinsta. Visa tai dėl nepakankamo pėdų darbo.“

Vaikščiokite

„Kad išvengtumėte sveikatos problemų, dirbdami darykite pertraukas. Kelios laisvos minutės, kurių metu nė nepakilę iš vietos atsilošiate kėdeje ir žiūrite pro langą arba pakilę nuo kėdės stovite vietoje, naudingos nebent akims. Norėdami pagerinti savijautą privalote judėti. Pagalvokite, kaip išnaudosite savo pertraukas, kur galėtumėte nueiti“, – pataria pašnekovas.

„Judant įjungiami papildomi mechanizmai, kurie suaktyvina mūsų kraujotaką. Net elementarus Holivudo filmuose matomas amerikiečių pamėgtas būdas susimesti kojas ant stalo yra naudingas“, – sako chirurgas. – Atkreipkite dėmesį į tai, kad šis paprastas receptas turi būti taikomas tinkamai. Nereikia kojų pakabinti, jos turi būti patogioje padėtyje.

Šis metodas tinkamas ir ilsintis namuose – skaitydami knygą ar žiūrėdami filmą pakelkite kojas ant pagalvių.“

Anot N. Bičkausko, sėdėjimo pauzės būtinos ne tik dirbant, bet ir ilgai keliaujant automobiliu ar lėktuvu. „Judesys labai svarbus tiek emocine, tiek fizine prasme. Tai geriausia bet kokios ligos profilaktika“, – įsitikinęs chirurgas.

Papildomos priemonės

Kaip vieną efektyvių venų ligų profilaktikos priemonių N. Bičkauskas įvardijo ir kompresines kojines. „Šios kojinės itin naudingos visą dieną stovimąjį ar sėdimąjį darbą dirbantiems žmonėms. Jas rekomenduočiau ir leidžiantis į kelionę, – sako pašnekovas. – Galite paeksperimentuoti: apsiaukite šias kojines prieš kelionę, o išlipę iš automobilio pakalbinkite žmogų, važiavusį kartu, tačiau avėjusį įprastas kojines. Pasidaliję įspūdžiais suprasite, kad jūsų savijauta kur kas geresnė.“

„Venų patologiją turintiems žmonėms kompresinės kojinės nėra rekomenduojamos, jos būtinos. Žinoma, pažengusios ligos vien specialiomis kojinėmis nepagydomos. Matydami, kad venų vožtuvų nepakankamumas peržengia ribą, numatome operacinį kraujagyslių keitimą. Dabar pasitelkiant lazerius tokia operacija atliekama per valandą ar pusantros, – pasakoja N. Bičkauskas ir priduria, kad esminis tokios procedūros pliusas – trumpas paciento nedarbingumo laikotarpis: – Į darbą grįžti galite dar tą pačią dieną, nes atlikus šią procedūrą gydymas stacionare nereikalingas.“

Lemiamos įtakos neturi

„Venų ligos yra paveldimos genetiškai. Būtent genetika yra pagrindinis venų patologijos kaltininkas. Dėl šios priežasties teiginys, esą sėslus gyvenimo būdas sukelia venų ligas, yra neteisingas. Judėjimo trūkumas paskatina tokių ligų vystymąsi, tačiau nelemia jų atsiradimo“, – pabrėžia N. Bičkauskas.

Įdomu tai, kad moterys venų ligomis serga keturis kartus dažniau nei vyrai. „Tokią statistiką lemia ne moterų pamėgti aukštakulniai, nors pripažįstama, kad jų avėjimas kenkia pėdai, kuri yra itin svarbi tinkamam kraujo vaikščiojimui. Pirmoji priežastis – ta pati genetika, antroji – hormoniai virsmai, tokie kaip brendimas, nėštumas, klimaksas“, – aiškina chirurgas.

Jei galite judėti, judėkite

Paklaustas apie šiuo metu paplitusį požiūrį, esą sportuoti madinga, N. Bičkauskas tvirtina, kad sportas turėtų būti vertinamas teigiamai – visai nesvarbu, sportuojama dėl įvaizdžio, mados ar sveikatos.

„Tiesa, kai esi pats sau treneris, nereikėtų persistengti su krūviu, – įspėja gydytojas ir paaiškina, kad staigus šuolis į aktyvų sportą yra pavojingas: – Pradedant sportuoti geriausia pasitarti su treneriu arba savo gydytoju. Taip išvengsite galimų komplikacijų.“

„Mano patarimas: jei galite judėti, judėkite! Judėjimas savaime yra uždegantis, gyvenimo tonusą pakeliantis veiksnys, – sako N. Bičkauskas. – Sutikite, pasportavę emociškai jaučiamės visiškai kitaip nei pusę dienos sėdėję darbe, o kitą pusę namuose prie įjungto televizoriaus. Toji emocinė būklė daro įtaką bendrai sveikatos būklei.

Atsižvelgiant į tai, kad dauguma ligų surištos su mūsų psichine būkle, išvada viena: kuo mes tvirtesni fiziškai, tuo geriau jaučiamės emociškai, kuo mes laimingesni, tuo mažiau ligų seka mus iš nugaros.“