Kada atliekamas kraujo krešėjimo tyrimas ir kokias ligas jis padeda diagnozuoti?

Kraujo krešėjimas yra vienas sudėtingiausių organizme veikiančių procesų, užtikrinančių, kad audinių pažeidimo atveju būtume apsaugoti nuo didelio kraujo tūrio netekimo. Kokias ligas galima įtarti, sutrikus kraujo krešėjimui, kada atliekamas kraujo krešėjimo tyrimas ir kaip sumažinti krešulių susidarymo riziką – pasakoja medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojas hematologas Kazimieras Maneikis.

Kas yra kraujo krešėjimas ir kaip šis procesas vyksta?

Kraujo krešėjimas yra procesas, kurio funkcija – sustabdyti kraujo ištekėjimą iš kraujagyslių.

„Įvykus kraujagyslės pažeidimui, jos spindis susiaurėja. Krešėjimo procesas skirstomas į dvi pagrindines dalis – pirminę ir antrinę hemostazes (krešėjimą). Pirminės hemostazės metu susiformuoja trombocitų (specifinių kraujo ląstelių) krešulys. Antrinėje hemostazėje dalyvauja kraujo plazmoje cirkuliuojantys baltymai – kraujo krešėjimo faktoriai, kurie veikdami kaskadiniu principu lemia fibrino tinklo suformavimą ir kraujo krešulio sutvirtinimą“, – paaiškino gydytojas K. Maneikis.

Kraujo plazmoje taip pat cirkuliuoja ir keletas specifinių baltymų, vadinamų natūraliaisiais antikoaguliantais, kurių funkcija yra moduliuoti krešėjimo procesą ir palaikyti hemostatinį balansą. Taip pat organizme veikia ir fibrinolizinė sistema, kuri atsakinga už kraujo krešulių suardymą, kai kraujavimo rizika išnyksta.

Kodėl sutrikęs kraujo krešėjimas yra pavojingas?

Kraujo krešėjime dalyvauja kraujagyslės audiniai, kraujo ląstelės ir įvairūs baltymai. Kraujo krešėjimo sistemos pusiausvyra, pasak hematologo, gali sutrikti dėl įvairių priežasčių ir tai pasireiškia padidėjusiu polinkiu kraujuoti arba didesniu polinkiu formuotis kraujo krešuliams.

Abi šios būklės gali būti itin pavojingos ir sukelti rimtų sveikatos problemų. Šiuolaikinė medicina yra pajėgi nustatyti tikslias sutrikusio kraujo krešėjimo priežastis ir jas gydyti.

Sutrikusio kraujo krešėjimo simptomai ir požymiai

Kai krešėjimo sistema veikia nepakankamai efektyviai, gali pasireikšti šie simptomai:

• Gausus menstruacinis kraujavimas
• Dažnas/gausus kraujavimas iš nosies ar dantenų
• Gausus kraujavimas po nedidelių traumų, danties šalinimo procedūros ar kitų intervencijų (t.p. po gimdymo)
• Didelių/savaiminių mėlynių susiformavimas odoje ar kraujavimas į sąnarius, raumenis ar kitus audinius

Kai krešėjimo sistema yra pernelyg aktyvuota, gali įvykti:

• Giliųjų venų trombozė
• Plaučių arterijos trombinė embolija
• Kartotiniai ankstyvi persileidimai (<10 nėštumo sav.)
• Kitaip nepaaiškinamas nėštumo nutrūkimas (>10 sav.)
• Kitų organų trombozės: kepenų, blužnies, žarnyno kraujagyslių ir kt.
• Insultas
• Širdies infarktas

Kada ir kokie kraujo krešėjimo tyrimai atliekami dažniausiai?

Prieš planines intervencijas dažniausiai atliekami šie baziniai krešėjimo tyrimai:

• Protrombino laikas bei su juo susiję išvestiniai rodikliai (international normalized ratio – INR, Stago protrombin assay – SPA)
• Aktyvuoto dalinio tromboplastino laikas (ADTL)

Anot hematologo, specialus pasiruošimas šių tyrimų atlikimui nereikalingas, t.y. tyrimus galima atlikti bet kuriuo paros metu, valgyti ir gerti galima įprastai.

Asmenims, kuriems pasireiškia krešėjimo sutrikimams būdingi simptomai, atliekami išsamesni krešėjimo sistemos tyrimai, pvz. vertinami konkretūs kraujo krešėjimo faktoriai ar atliekami trombocitų funkcijos tyrimai, kartais ir genetiniai tyrimai. Kokius tyrimus atlikti nusprendžia konsultuojantis gydytojas hematologas, priklausomai nuo įtariamos diagnozės.

Kai kuriems asmenims dėl tam tikrų gretutinių ligų yra skiriamas gydymas kraują skystinančiais vaistais. Priklausomai nuo konkrečių paskirtų medikamentų, gali būti reikalingas reguliarus tyrimų atlikimas.

Prieš planuojamas intervencijas rekomenduotina gydytojo specialisto - hematologo konsultacija, kurios tikslas – įvertinti periprocedūrines rizikas, medikamento laikino sustabdymo/pakeitimo kitu medikamentu poreikį ir pan.

Kaip vertinti tyrimų rezultatus?

Gydytojo teigimu, įprastai bazinių kraujo krešėjimo tyrimų atitikimas normos intervalams nurodo, kad krešėjimo sistema veikia pakankamai efektyviai ir leidžia atlikti planuotas intervencijas: „Kraujo krešėjimo sistemos tyrimai yra santykinai sudėtingi ir jautrūs, todėl tikslių rezultatų gavimui svarbi viso medicininio personalo kompetencija. Tyrimų rezultatai gali būti netikslūs dėl įvairių priežasčių, pvz., dėl neteisingo kraujo mėginio surinkimo, transportavimo ar apdorojimo“.

Dėl šių priežasčių rekomenduojama krešėjimo tyrimus atlikti patikimose, sertifikuotose laboratorijose. Stebint tyrimų rezultatų nuokrypius, tikslinga kreiptis į gydytoją, kuris nuspręs, ar pakitimai yra kliniškai reikšmingi ir, jei reikia, nukreips pacientą gydytojo specialisto konsultacijai pakitimų priežasties tikslinimui.

Kraujo krešėjimo sutrikimų priežastys ir pagrindiniai rizikos veiksniai

Paveldimos kraujo krešėjimo faktorių stokos yra santykinai retos. Geriausiai žinomos – aštuntojo ir devintojo krešėjimo faktorių stokos, vadinamos atitinkamai hemofilija A ir hemofilija B. Gerokai dažnesnis paveldimas krešėjimo sutrikimas – Von Willebrand liga, kuria abiejų lyčių asmenys serga vienodai dažnai. Pati dažniausia padidėjusio polinkio kraujuoti priežastis yra pakitusi/sutrikusi trombocitų funkcija (trombocitopatija) – šie sutrikimai dažniau yra įgyti.

Dauguma kraujo krešėjimo faktorių ir natūraliųjų antikoaguliantų yra gaminami kepenyse, todėl sklandžiam krešėjimo sistemos veikimui svarbi pakankamai gera kepenų funkcija.

Veninių trombozių rizika neginčijamai didėja vyresniame amžiuje (70 proc. veninių trombozių pasireiškia >60 m. asmenims). Moksliniuose tyrimuose patvirtinti kiti veninių trombozių riziką didinantys veiksniai:

• nutukimas
• tabako gaminių (nikotino) vartojimas
• nepakankamas fizinis aktyvumas
• trauma/operacija
• ūmi sisteminė/onkologinė liga
• nėštumas/gimdymas
• estrogenų preparatų vartojimas
• kraujagyslių malformacija/varikozė
• svetimkūniai (vožtuvai, kateteriai)
• tam tikri medikamentai
• paveldimi veiksniai

Koks gydymas skiriamas, esant kraujo krešėjimo sutrikimams?

Daliai pacientų, pasak hematologo K. Maneikio, krešėjimo sutrikimų simptomai pasireiškia ganėtinai dažnai ir trikdo jų kasdienę veiklą (pvz. gausus menstruacinis kraujavimas, dažnas kraujavimas iš nosies). Lengvesni krešėjimo sutrikimai išryškėja tik hemostatinių iššūkių metu (pvz. traumos, operacijos).

„Nustačius tikslią diagnozę, galimas aiškesnis rizikos prognozavimas ir individualizuoto gydymo plano sudarymas. Gydymas skirsis, priklausomai nuo nustatyto konkretaus krešėjimo sutrikimo – kai kuriems asmenims skiriami medikamentai ilgalaikiam vartojimui, kitiems medikamentus pakaks vartoti laikinai ar periprocedūriniu laikotarpiu. Gydymo plano laikymasis padeda užtikrinti efektyvų krešėjimo sistemos veikimą ir saugų planuotos intervencijos atlikimą“, – sakė gydytojas hematologas.

Pacientams, kurių krešėjimo sutrikimas pasireiškia padidėjusiu polinkiu kraujuoti, rekomenduojama vengti krešėjimą trikdančių medikamentų (pvz. nesteroidinių vaistų nuo uždegimo). Asmenys, kuriems nustatyti krešėjimo sutrikimai, turėtų informuoti pirmiausia savo šeimos gydytoją ir gydantį gydytoją – taip bus išvengta galimų komplikacijų.

Kas mažina krešulių susidarymo riziką?

Kraujo krešulių susidarymo rizikos veiksniai klasifikuojami į koreguojamus ir nekoreguojamus (amžius, paveldimi veiksniai). Kiekvienam asmeniui gydytojas hematologas rekomenduoja vengti nutukimo, tabako gaminių (nikotino) vartojimo, didinti fizinį aktyvumą. Svarbus ir pakankamas skysčių vartojimas.

Kai kuriais atvejais gydytojai gali rekomenduoti papildomas profilaktines priemones padidintos rizikos situacijų metu (pvz. ilgas skrydis, intervencija ir kt.) – kompresinių kojinių devėjimą ar laikinai skirti kraują skystinantį medikamentą.

Asmenims, patiriantiems su krešėjimo sutrikimais siejamus simptomus, visais atvejais pirmiausia rekomenduojama kreiptis į savo ar „Hila“ šeimos gydytoją Šeimos medicnos centre. Profesionaliai įvertinus paciento būklę, bus paskirti reikalingi tyrimai ir gydymas arba siuntimas hematologo konsultacijai.

„Hila“ centre teikiama bene daugiausiai privačių sveikatos priežiūros paslaugų Lietuvoje – nuo ligų prevencijos iki tikslios diagnostikos ir efektyvaus gydymo. Patyrusi šeimos gydytojų ir gydytojų specialistų komanda operatyviai įvertins kiekvieno paciento sveikatos būklę ir, esant poreikiui, paskirs gydymą.