Trombofilija ir kraujo krešėjimo ligos: kaip suprasti, atpažinti ir gydyti?

Kraujo krešėjimas – vienas svarbiausių organizmo apsaugos mechanizmų, užkertantis kelią tiek vidiniams, tiek išoriniams kraujavimams. Tačiau jo sutrikimai, pavyzdžiui, trombofilija – padidėjęs polinkis susidaryti kraujo krešuliams, – gali sukelti pavojingų komplikacijų. Apie tai, kodėl ši būklė atsiranda ir kaip ją gydyti, kalba medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojas hematologas Kazimieras Maneikis.

 

Pačių dažniausių trombofilijų paplitimas bendroje populiacijoje siekia apie 5 proc., t. y. vienas iš 20 žmonių turi įgimtą didesnę trombozių riziką. Visgi, pasak gydytojo, pačios pavojingiausios trombofilijos priskiriamos retų ligų kategorijai.

„Svarbu paminėti, kad trombozių rizika vyresniame amžiuje didėja. Trombofilijos nustatymas nebūtinai reiškia, kad gyvenime tikrai įvyks trombozė, ypač kai kalbame apie mažos rizikos trombofilijas. Ne mažiau svarbu ir gyvenimo būdas, kitų rizikos veiksnių vengimas“, – pabrėžė hematologas K. Maneikis.

Kodėl susidaro kraujo krešuliai?

Kraujo krešėjimas (hemostazė) yra sudėtingas procesas, užkertantis kelią pernelyg gausiam kraujavimui, kai pažeidžiama kraujagyslė. Pažeidimo vietoje skystas kraujas virsta gelio pavidalo krešuliu, kuris užsandarina žaizdą ir sustabdo kraujo praradimą.

Gydytojas hematologas atkreipė dėmesį, jog normos atveju krešėjimo sistema turėtų aktyvuotis tik esant pavojui netekti kraujo, pvz., susižeidus ar operacijų metu. Tačiau tam tikrose situacijose krešėjimo sistema gali patologiškai aktyvuotis ir tai nutinka dėl trijų pagrindinių priežasčių: sulėtėjusios kraujo tėkmės (stazės), kraujagyslės vidinio sluoksnio pažeidimo (pvz.: dėl aukšto kraujo spaudimo, didelės cholesterolio koncentracijos ir kt.) arba esant tam tikriems kraujo sudėties pakitimams.

Svarbiausi kraujo krešumo rodikliai

Hematologas K. Maneikis pasakojo, jog įprastai medicinos praktikoje atliekami kraujo krešėjimo tyrimai (INR, SPA, ADTL ir kt.), vertinamas krešėjimo sistemos potencialas, kuris parodo, ar nėra pavojaus patirti pavojingų kraujavimų.

„Daugeliui girdėtas D-dimerų tyrimas, kuris atspindi krešėjimo sistemos aktyvumą. D-dimerai susidaro skaidant fibriną – baltymą, kuris yra krešulio sudėtyje. D-dimerų testas naudojamas siekiant atmesti trombozes. Nors D-dimerų padidėjimas gali rodyti, kad organizme yra susiformavusių kraujo krešulių, jų koncentracija didėja ir tam tikrose kitose situacijose, pavyzdžiui, po traumos, operacijos ar netgi nėštumo metu“, – kalbėjo specialistas.

Taigi, vien padidėjusių D-dimerų testas neįrodo kraujagyslės užsikimšimo. Visais atvejais, įtariant trombozę, turėtų būti atliekami papildomi tyrimai (pvz., ultragarsinis tyrimas, angiografija ar kt.), leidžiantys patvirtinti arba atmesti trombozę.

Trombofilija – kraujo krešėjimo sutrikimas, būdingas ir jauniems žmonėms

Gydytojas nurodė dažniausias situacijas, kai svarstytinas ištyrimas dėl trombofilinių būklių:

• Trombozė jauname amžiuje (ypač iki 50 m.).
• Spontaninė trombozė: krešuliai, susidarantys ne rizikos situacijose (pvz.: trauma, operacija, nėštumas, gimdymas ir kt.).
• Kartotiniai trombozių epizodai: jei asmuo patyrė daugiau nei vieną giliųjų venų trombozės (GVT) arba plaučių embolijos (PE) epizodą.
• Trombozė neįprastose vietose, pvz.: pilvo, smegenų venose ar viršutinėse galūnėse.
• Ryškus polinkis į trombozes šeimos istorijoje, ypač jei šie reiškiniai įvyko jauname amžiuje.
• Pasikartojantys nėštumų nutrūkimai (ypač pirmajame trimestre) bei nepaaiškinamos sunkios nėštumo komplikacijos (pvz., preeklampsija).

Kas sukelia trombofiliją?

Trombofilijos skirstomos į paveldimas ir įgytas.

Paveldimos trombofilijos:

• Penktojo (V) krešėjimo faktoriaus Leideno tipo variantas. Tai pati dažniausia paveldima trombofilija.
• Protrombino geno mutacija (G20210A). Ji padidina protrombino, baltymo, dalyvaujančio krešėjime, koncentraciją.
• Natūraliųjų antikoaguliantų trūkumas:
  • antitrombino,
  • baltymo C,
  • baltymo S.

Įgytos trombofilijos:

• Antifosfolipidinis sindromas (AFS).

Kitos būklės, kurių metu didėja trombozių rizika:

• Onkologinės ligos.
• Hormoniniai veiksniai.

Trombofilijos simptomai, eiga ir galimos komplikacijos

Didžiausios rizikos trombofilijos, pasak hematologo K. Maneikio, pasireiškia trombotiniais įvykiais dar vaikystėje. Mažesnės rizikos trombofilijos gali pasireikšti tik tam tikrose didesnės trombozių rizikos situacijose.

Gydytojas įvardijo dažniausią trombozės tipą. Tai – giliųjų venų trombozė (GVT), įprastai įvykstanti kojose, pasireiškianti pažeistos galūnės tinimu (dažniausiai asimetriniu, t. y. vienos kojos), skausmu, galūnės temperatūros pakitimu ir / ar odos spalvos pakitimu (pvz., paraudimu), sunkumo pojūčiu kojoje. Jei kojose susiformavęs krešulys nukeliauja į plaučius, tai, anot gydytojo, gali kilti plaučių arterijos trombinė embolija (PATE).

„Tai yra potencialiai gyvybei pavojų kelianti būklė, pasireiškianti dusuliu, aštriu krūtinės skausmu (jis gali padidėti giliai įkvėpus), pagreitėjusiu širdies susitraukimų dažniu, kosuliu, kartais kraujo atkosėjimu, galvos svaigimu ar alpimu. Taip pat tam tikroms trombofilijoms būdingos trombozės atipinėse lokalizacijose, pavyzdžiui, galvos smegenų, kepenų ar žarnyno venose. Antifosfolipidinis sindromas gali lemti akušerines komplikacijas, tokias kaip pasikartojantys nėštumų nutrūkimai ir kt.“, – kalbėjo gydytojas hematologas.

Kaip diagnozuojama trombofilija?

„Trombofilijoms nustatyti atliekami specialūs kraujo tyrimai. Ieškoma genetinių mutacijų, matuojamos natūraliųjų antikoaguliantų koncentracijos bei nustatomi antifosfolipidiniai antikūnai. Įvykus ūmiai trombozei, kai kurių baltymų kiekiai gali laikinai pakisti, todėl ištyrimą dėl trombofilijų rekomenduojama atidėti bent 3 mėnesiams“, – paaiškino „Hila“ gydytojas hematologas.

Kraują skystinančių vaistų vartojimas gali turėti įtakos ištyrimo rezultatams. Tiksliausi rezultatai gaunami laikinai nutraukus kraują skystinančių vaistų vartojimą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad jokiu būdu negalima be gydytojo rekomendacijų iš anksto nutraukti kraują skystinančių vaistų vartojimo, nes gali kilti pakartotinė trombozė.

Trombofilijos gydymas ir valdymas

Hematologas K. Maneikis atkreipė dėmesį, jog, įvykus ūmiai trombozei, visais atvejais pirmiausia turi būti skiriama gydomoji antikoaguliacija, t. y. bent 3–6 mėnesius geriami kraują skystinantys vaistai, padedantys ištirpdyti susidariusį krešulį: „Trombofilijų nustatymas leidžia tiksliau įvertinti pakartotinių trombozių riziką ir individualizuoti gydymą, siekiant užkirsti kelią pakartotinėmis, galimai gyvybei pavojingoms trombozėms. Kai kuriais atvejais gali būti tikslingas ilgalaikis kraują skystinantis gydymas (ypač po spontaninių trombozių).“

Taip pat svarbu keisti gyvenimo būdą:

• Vaikščiojimas, plaukimas ar važiavimas dviračiu padeda pagerinti kraujotaką ir sumažinti trombozių riziką.
• Asmenims, skrendantiems toli ar važiuojantiems automobiliu didelius atstumus, specialistas pataria reguliariai pajudėti, atlikti pratimus, padedančius palaikyti kraujotaką.
• Nutukimas yra reikšmingas trombozių rizikos veiksnys. Tinkamo svorio išlaikymas dietos ir mankštos pagalba gali reikšmingai sumažinti krešulių susidarymo riziką.
• Rekomenduojamo vandens kiekio (sveikam suaugusiam žmogui kasdien apie 35 ml/kg) vartojimas padeda sumažinti trombozių riziką.
• Gausus alkoholio vartojimas gali prisidėti prie dehidratacijos, o rūkymas pažeidžia kraujagysles ir padidina trombozių riziką. Visiems asmenims rekomenduojama vengti rūkymo ir riboti alkoholio vartojimą.
• Tam tikrais atvejais gali būti rekomenduojamas kompresinių kojinių mūvėjimas.

„Nefarmakologiniai trombozės prevencijos metodai gali būti labai veiksmingi, ypač kartu su gyvenimo būdo pokyčiais, kurie gerina bendrą širdies ir kraujagyslių sveikatą. Tačiau asmenims, kuriems nustatoma aukšta pakartotinės trombozės rizika, šios strategijos dažnai taikomos kartu su farmakologinėmis priemonėmis, t. y. kraują skystinančiais vaistais. Norint veiksmingai sumažinti trombozių riziką, vienodai svarbūs ir skiriami medikamentai, ir pacientų įpročių pokyčiai“, – pabrėžė gydytojas K. Maneikis.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centre „Hila“ gydytojai hematologai, diagnozuodami ir gydydami kraujo krešėjimo sutrikimus, glaudžiai bendradarbiauja ir su kitais gydytojais specialistais – gastroenterologais, akušeriais-ginekologais, ausų, nosies, gerklės (LOR) gydytojais.

Tarptautiniu mastu akredituota laboratorija tiksliai ir greitai atlieka tyrimus ne tik „Hila“, bet ir daugelio kitų medicinos įstaigų pacientams. Inovatyvi automatizuota laboratorinės analizės įranga iki minimumo sumažina galimų netikslumų riziką, o tiekėjų validuoti ir laboratorijoje papildomai verifikuoti reagentai leidžia užtikrinti, kad tyrimo rezultatams įtakos neturės išoriniai veiksniai.

Visa tai leidžia užtikrinti tikslius ir patikimus, užsienio klinikose pripažįstamus tyrimų rezultatus.

„Hila“ Laboratorinės diagnostikos centras yra daugiausia akredituotų tyrimo metodų turinti laboratorija Lietuvoje ir kasmet atlieka per 250 tūkst. įvairių laboratorinių tyrimų, nuo bendro kraujo iki sudėtingų molekulinių tyrimų. Šiandien „Hila“ laboratorijoje galima atlikti per 700 tyrimų.

Kaip laiku pastebėti kraujo krešėjimo problemas?

Hematologo teigimu, trombozės simptomai skiriasi, priklausomai nuo susidariusio krešulio vietos.

• Jei tai yra giliųjų venų trombozė, dažni požymiai yra pažeistos galūnės tinimas, skausmas ir jautrumas. Oda gali atrodyti pakitusios spalvos ir būti šiltesnė nei įprastai.
• Jei krešulys yra plaučiuose (plaučių embolija), gali būti juntamas dusulys, aštrus krūtinės skausmas, kuris sustiprėja giliai kvėpuojant, padidėjęs širdies susitraukimų dažnis, kosulys ir atkosėjimas krauju.
• Kai kuriais atvejais trombozė gali akivaizdžiai nepasireikšti ir būti aptikta atsitiktinai.

Pasak gydytojo K. Maneikio, trombozės labiau tikėtinos, kai yra keli rizikos veiksniai, ypač situacijose, susijusiose su nejudrumu, operacija ar hormoniniais pokyčiais.

Moderni įranga, kompetentingų gydytojų komanda ir sustyguoti procesai įgalina medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ specialistus nuodugniai ištirti ir paskirti gydymą pacientui per vieną dieną. Registruotis gydytojo hematologo konsultacijai galima ir be siuntimo.