Dietologė: kaip šešėlis susijęs su vitaminu D?

Apie vitamino D trūkumą kalbama daug, su tuo siejamos autoimuninės ligos, vėžys, kaulų retėjimas, depresija ir daug kitų ligų. Kuo ypatingas vitaminas D, ar galime jo atsargų prisikaupti per vasarą ir ar tikrai nuolat reikia vartoti vitamino D papildus, kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja dietologe Lina Barauskiene.

Vitaminui D jautrių receptorių randama visame žmogaus organizme – odoje, smegenyse, stubure, liaukose, širdyje, inkstuose, kauluose. Būtent todėl taip intensyviai pradėtas tirti vitamino D poveikis įvairiems organams ir kūne vykstančioms reakcijoms. Vitamino D trūkumas siejamas su įvairių tipų vėžinėmis ligomis – krūties, storosios žarnos, kasos, prostatos, taip pat išsėtine skleroze, pirmo tipo diabetu, Krono liga, reumatoidiniu artritu.

Vitaminas D ypač reikalingas mūsų kaulų sistemos sveikatai, nes padeda įsisavinti kalcį. Vaikams vitamino D trūkumas yra labai pavojingas, nes vystosi rachitas, deformuojasi kojų kaulai, šonkauliai, greitai genda dantys.  Vitaminas D svarbus organizmo imunitetui ir žmogaus psichiniam stabilumui.

„Tyrimai rodo, kad faktiškai visiems Lietuvos gyventojams, nevartojantiems papildų, trūksta vitamino D. Tačiau vartoti papildus reikia atsakingai, nes vitamino D perdozavimas gali būti toksiškas, dėl to gali formuotis akmenligė, atsirasti inkstų pažeidimų. Kitaip tariant, vitaminas D yra steroidinis hormonas, todėl būtina laikytis normos – vartoti nei per daug, nei per mažai. Vitamino D papildų dozes, ypač didesnes, turėtų skirti šeimos gydytojas ar dietologas“, – sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro dietologė Lina Barauskienė.

Suaugusiems – trūkumas, vaikams – perteklius

Prieš keletą metų darytas šauktinių sveikatos tyrimas parodė, kad didesnis ar mažesnis vitamino D trūkumas nustatomas visiems jaunuoliams. Mažiems vaikams ir kūdikiams dažnai pasitaiko šio vitamino perteklius, kadangi vitamino D papildai jiems skiriami nuolat vartoti nuo pirmųjų savaičių. Dažniausiai kūdikiui skiriama standartinė vitamino D dozė, neįvertinant fakto, ar jis maitinamas natūraliai, ar gauna pieno mišinukų, kurie paprastai jau būna praturtinti vitaminu D.

„Kebliausia, kad vitamino D trūkumo ir pertekliaus simptomai gali būti labai panašūs, todėl be tyrimų sunku nuspręsti, ar jo trūksta, ar per daug. Silpnumas, pykinimas, nenorėjimas keltis iš lovos, mieguistumas ar dirglumas, raumenų skausmai, apetito sutrikimai – tokios reakcijos pasireiškia ir kaip vitamino D stoka, ir kaip toksinė reakcija. Gal tik anoreksija būdingesnė perdozavimui, o padidėjęs apetitas – vitamino D trūkumui“, –  sakė dietologė L. Barauskienė. 

Natūraliai gaunamas vitaminas D

 Tik 10–15 proc. vitamino D gauname su maistu, likusią dalį organizmas pasigamina iš cholesterolio, kai mūsų odą veikia saulės spinduliai. Riebi žuvis, kiaušiniai, pienas, japoniški grybai šitakiai yra natūralus vitamino D3 (cholekalciferolio) šaltinis. Augaliniame maiste yra vitamino D2 (ergokalciferolio). Jis iš organizmo pasišalina greičiau, bet tinka vegetarams, veganams ir per anksti gimusiems kūdikiams.

Dažnai gamtoje naudingosios medžiagos sudėliotos arba, tiksliau sakant, organizmai evoliucionavo taip, kad galėtų jas pasisavinti iš vartojamo maisto. Riebaluose tirpstantis vitaminas D aptinkamas tuose pačiuose produktuose kaip ir kalcis ar vitaminas K, kuris taip pat būtinas kalcio įsisavinimo į kaulus procesui.

 Vidurdienio saulė – draugas ar priešas?

Dermatologai griežtai įspėja vengti  vidurdienio saulės, pataria teptis UVA, UVB spindulius sulaikančiais kremais, dėvėti kūną dengiančius rūbus. Tačiau taip mes netenkame galimybės pasigaminti taip reikiamo vitamino D. „85 proc. natūralaus vitamino D organizmas turėtų pasigaminti per odą. Vitaminas D gaminasi iš cholesterolio, kai vidurdienio saulė veikia mūsų odą. Geriausias rodiklis yra šešėlis – jei jis mažesnis už žmogų, vadinasi, saulė yra gana aukštai ir vitaminas D gaminasi. Jei šešėlis „praauga“ žmogų,  vitaminas D nebesigamina. Todėl esant geram orui, tarp 12–15 val. reikėtų 15 minučių pasivaikščioti saulėje be kepurės ir apsauginių kremų, atidengus bent pusę kūno. Per 2–3 tokios saulės terapijos dienas galima gauti reikiamą vitamino D kiekį“, – sakė gydytoja dietologė L. Barauskienė. 

Vitamino D trūkumas žmonėms diagnozuojamas visame pasaulyje, netgi saulėtoje Brazilijoje, kur yra idealios sąlygos jam gamintis. Mokslininkams tai kelia klausimų, nes turi būti dar kažkas, nuo ko priklauso vitamino D gamyba organizme. Kita vertus, ir Brazilijoje labai pasikeitė gyvenimo būdas, žmonės  daug laiko praleidžia patalpose, be to, naudoja daug apsaugos nuo saulės priemonių.

Beje, ilgam prikaupti vitamino D atsargų negalima, organizme jo lygis išsilaiko iki savaitės, po to reikia papildyti. Todėl nereikėtų tikėtis, kad poros savaičių žiemos poilsis Egipte suteiks mums vitamino D visam lietuviškam pavasariui.

Vitamino D lygio tyrimai

„Kad vitamino D Lietuvos gyventojams trūksta, galima pasakyti ir be tyrimo. Tačiau kraujo tyrimas padės atsakyti į klausimą, kiek trūksta. Turėdamas tokią informaciją, gydytojas gali paskirti tinkamą vitamino D dozę ir formą“, – sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro  gydytoja dietologė L. Barauskienė.

Mėnesį pavartojus papildus, verta dar kartą pasidaryti vitamino D lygio tyrimą, kad būtų galima įvertinti, ar organizmas sėkmingai įsisavina papildą ir ar paskirta dozė nėra per maža ar per didelė. Paprastai pats žmogus negali to įvertinti pagal savo savijautą arba kažkokius simptomus. Vitamino D perteklių gali parodyti ir kalcio kiekio padidėjimas kraujyje bei šlapime. Jei kalcis lieka kraujyje, jis gali pažeisti inkstus, kraujagysles, aortos vožtuvą, plaučius. „Pasekmės gali būti negrįžtamos, todėl žmogus neturėtų užsiimti savigyda, net jeigu tai tik papildai. Gydytojas, remdamasis tyrimų duomenimis, gali paskirti optimalią organizmui reikalingą vitamino D dozę“, – sakė gydytoja L. Barauskienė. Vitamino D papildus reikėtų vartoti nuolat, išskyrus tuos laikotarpius, kai žmogus iš tiesų daug laiko praleidžia gryname ore ir gali mėgautis saulės voniomis.

Viena dozė metams ar kasdien po kapsulę?

„Fiziologiškesnis yra kasdienis vitamino D papildų vartojimas. Dideles vienkartines dozes gali skirti tik gydytojas, įvertinęs žmogaus sveikatos būklę. Sveikiems suaugusiems paprastai jos yra saugios. Svarbu žinoti, kad vitamino D suaktyvinimo ir įsisavinimo procese dalyvauja oda, kepenys, inkstai, fermentai. Jeigu bent kurioje iš šių grandžių yra sutrikimų, didelės vitamino D dozės neturės laukiamo efekto, nes nesusidarys aktyvioji jo forma“, – sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro dietologė L. Barauskienė. Mažiems vaikams vienkartinės metinės vitamino D dozės nerekomenduojamos.