Du tyrimai, kurie gali užbėgti už akių ypač agresyviam vėžiui: kai jį nustato, pasveikti jau būna sunku

Pranešę gydytojui apie nerimą keliančius simptomus, greičiausiai būsite nusiųstas atlikti tyrimų, be kurių tiksli susirgimų diagnostika ir reikiamo gydymo paskyrimas būtų neįmanomi. Nors dažniausiai atliekami bendrieji kraujo ir šlapimo tyrimai, esama ir daugybės kitų tyrimų, galinčių parodyti sveikatai pavojingą vitaminų trūkumą, virusines ligas, vėžinių susirgimų riziką ir kitus susirgimus.

Apie kokius tyrimus reikėtų žinoti įtariantiems gripą, jaučiantiems nuovargį ir nerimą arba stebintiems giminėje dažnus vėžinius susirgimus? Apie šiuo metu aktualiausius tyrimus ir tai, ką gali jie parodyti, kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Laboratorinės diagnostikos centro vadove Ina Šapranauskiene.

Gripas, peršalimas ar infekcija: molekulinis tyrimas tai parodo be jokio dūrio

Baigiantis šiltajam sezonui ir prasidedant šaltajam, suintensyvėja peršalimo ligos, artėja gripo epidemijos sezonas. Vėstant orams dažnas susiduria su kosuliu, užsikimšusia ir varvančia nosimi, čiauduliu, pakilusia temperatūra, bendru kūno silpnumu, tačiau patiems įsivertinti, koks tai susirgimas, gali būti painu.

Kaip aiškina I. Šapranauskienė, pasireiškus šiems simptomams, svarbu nustatyti, ar tai gripas, ar virusinis kvėpavimo takų susirgimas, ar bakterinė infekcija. Nuo to priklauso, koks gydymas turi būti taikomas, ar žmogus gali eiti į darbą, ar turėtų praleisti keletą dienų poilsio režime.

„Jei tai gripas ar kita virusinė infekcija, antibiotikai neskiriami. Jei turime bakterinį sukėlėją, gydymas dažniausiai be antibiotikų terapijos neapsieitų. Laboratorijoje atliekame molekulinės diagnostikos tyrimą, kuriuo nustatoma, ar tai gripas A, ar B, ar tai respiratorinis susirgimas. Tai – neinvazyvus tyrimas, mėginys imamas iš nosiaryklės. Pats tyrimas vyksta 20 minučių, tai kažkur per pusvalandį pacientas gali tikėtis tyrimo rezultatų. Šis metodas nustato virš 40 gripo viruso atmainų viename tyrime“, – aiškina I. Šapranauskienė.

Nuovargis ir nerimas gali rodyti vitaminų stoką: svarbu laiku susigriebti

Jeigu jau kurį laiką jaučiatės pavargęs ir nerimastingas, pravartu susirūpinti, ar tai nėra signalas apie vitaminų trūkumą. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Laboratorinės diagnostikos centro vadovė pastebi, jog sergant įvairiomis infekcinėmis ligomis ar pavargus darbe atsiradę nuovargio simptomai ir nerimastingumas gali rodyti vitamino D stoką. Tiesa, tuos pačius simptomus sukelia ir vitamino B12 trūkumas.

Laboratorinės diagnostikos centro vadovė pabrėžia, jog vitaminas B12 ypatingai svarbus žmonėms, nevalgantiems mėsos produktų, kadangi jis gaunamas tik vartojant gyvulinės kilmės maisto produktus. Vegetarams ir veganams, kurie nenaudoja specialių papildų, B12 vitamino stokos grėsmė yra didelė.

„Svarbiausia prisiminti, kad B12 reikalingas beveik visoms ląstelėms, ypač kraujo. Jo trūkumo pasekmė – vystosi anemija (mažakraujystė). Anemija gydoma labai paprastai, skiriant B12 vitamino kursą, bet jos nustatymas kartais būna uždelsiamas. Jai nustatyti nepakanka padaryti automatinį kraujo tyrimą ir įvertinti hemoglobiną. B12 reikalingas ir nervų ląstelėms – trūkstant šio vitamino galime jausti nerimastingumą, silpnumą, gali vystytis depresija. Kai kurie autoriai teigia, kad ilgalaikis B12 vitamino trūkumas kelia didesnę Alzheimerio riziką“, – perspėja I. Šapranauskienė.

Stebint vėžinius susirgimus giminėje, pasitikrinti reikėtų ir patiems

Viena iš labiausiai bijomų diagnozių – vėžys, tampantis 1 iš 6 mirčių priežastimi. Liūdniausia yra tai, jog dažnai vėžiniai susirgimai yra aptinkami vėlyvose stadijose, o tai lemia kur kas sudėtingesnę kovą su liga. O galbūt esama tyrimų, kurie padėtų užbėgti vėžiui už akių?

Kaip aiškina I. Šapranauskienė, vėžys nėra viena liga, todėl ir vieno tyrimo, galinčio parodyti vėžio riziką, nėra. Vis dėlto, jei jūsų giminėje dažnai sutinkamas tam tikras vėžys, tokiu atveju pagalvoti apie tyrimą būtų pravartu.

„Vėžys – tai piktybinė liga, galinti pažeisti bet kokį mūsų organą ar audinį. Tai gali būti ir kraujo, ir limfos vėžys, gali būti kepenų, skrandžio, virškinimo sistemos vėžys, gali būti įvairūs odos vėžiai ir kiti. Medicinoje kol kas nėra universalaus tyrimo, kurį pasidarius galėtume pasakyti, žmogus turi vėžį ar neturi, ar yra rizika susirgti vėžiu, ar nėra. Tai dažnai susiję su genetika. Yra daug tyrimų, bet tai pakankamai brangu. Svarstant, ar nereikėtų išsitirti vieno ar kito žymens, reikėtų žinoti savo šeimos ligas“, – teigia I. Šapranauskienė.

Tiesa, Lietuvoje veikia ir prevencinės programos, leidžiančios nemokamai pasitikrinti dažniausių vėžinių susirgimų žymenis sulaukus jų rizikos amžiaus. Pavyzdžiui, moterys nuo 25-erių iki 59-erių gali kas 3 metus nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio, nuo 50 iki 69 metų amžiaus kartą per 2 metus gali išsitirti dėl krūties vėžio. 50–69 metų amžiaus vyrai gali pasitikrinti dėl prostatos vėžio, jei sirgo tėvas ar broliai – nuo 45 metų. Taip pat vykdoma storosios žarnos vėžio prevencijos programa, leidžianti kartą per 2 metus nemokamai išsitirti 50–74 metų amžiaus vyrus ir moteris.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Laboratorinės diagnostikos centro vadovė išskiria dar vieną klastingą vėžį, apie kurio riziką moterims būtina žinoti.

„Kiaušidžių vėžys – toks tylusis vėžys, kurio diagnostika yra gan sudėtinga. Dažniausiai jis nustatomas 3–4 stadijoje, kai gydymas jau būna komplikuotas. Todėl mirtingumas nuo šio vėžio yra 5-oje vietoje tarp visų vėžio sukeltų mirčių. Tai reiškia, jog tai yra vėžys, apie kurį reikia kalbėti. Moterims virš 50 metų, kai prasideda menopauzė ir postmenopauzė, rizika susirgti kiaušidžių vėžiu yra didesnė. Vertėtų įsiminti du laboratorinius tyrimus – CA125 ir HE4. Abu šiuos tyrimus atlikus kartu, galima tiksliai įvertinti riziką sirgti kiaušidžių vėžiu“, – pabrėžia I. Šapranauskienė.

Renkantis laboratoriją, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į vietą ir kainą

Nors dažnas mūsų laboratoriją tyrimams atlikti renkasi pagal kainas ir vietą, I. Šapranauskienė pataria atkreipti dėmesį į daugiau kriterijų.

Pavyzdžiui, svarbu atkreipti dėmesį į laboratorijose taikomą tyrimo metodiką, nes nuo jos priklauso diagnostikos tikslumas, o tuo pačiu ir teisingai paskiriamas gydymas. Šiuolaikinės technologijos leidžia tyrimų rezultatus sužinoti greičiau nei anksčiau, be to, mėginio, naudojamo tyrimams, kiekis yra mažesnis.

Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad mėginiai niekur netranspportuojami, kad procesai prižiūrimi (mėginių saugojimas laikantis temperatūrinio režimo, tyrimų aplinka, įrangos tinkamumas, kalibravimas, priežiūra, personalo kompetencija griežtai kontroliuojama), svarbu ir tai, kad laboratorijos veiklą patvirtina akreditacijos.

„Kodėl tai svarbu? Jei esate jaunas ir sveikas, turbūt apie tai nesusimąstote, bet jei tai yra kūdikis ar žmogus po sunkių ligų, po chemoterapijos kursų, kuriam kiekvienas kraujo lašas yra svarbus, įsivaizduokite – jam reikia atlikti daug tyrimų, duoti po kelis kraujo mėgintuvėlius. Tai darosi gyvybiškai svarbu. Naujos technologijos užtikrina, kad mėginio kiekis būtų tikrai mažas“, – teigia I. Šapranauskienė.