Kas yra biocheminis kraujo tyrimas ir ką jis parodo?

Tiek profilaktinio sveikatos patikrinimo metu, tiek susirgus kokia nors liga šeimos gydytojas ar kitas gydantis specialistas dažniausiai paskiria atlikti ne tik bendrą kraujo tyrimą, bet ir biocheminį. Kuo jie skiriasi? Kokie biocheminiai kraujo tyrimai atliekami dažniausiai, ką jie parodo ir kur kreiptis – apie tai pasakoja „Hila“ vidaus ligų gydytojas Mantas Mikeliūnas.

Kuo biocheminis kraujo tyrimas skiriasi nuo bendro kraujo tyrimo?

Kraują sudaro ląstelės ir kraujo plazma. Bendru kraujo tyrimu, dar vadinamu bendraklinikiniu kraujo tyrimu, pasak terapeuto, tiriamos kraują sudarančios ląstelės (leukocitai, trombocitai, eritrocitai), jų forma, dydis, pasiskirstymas ir kiti kraujo ląstelių parametrai, hemoglobino kiekis eritrocituose.

Atliekant biocheminį kraujo tyrimą, cheminiais ir biocheminiais metodais tiriamos įvairios kraujo plazmą sudarančios ir joje cirkuliuojančios medžiagos. Tai įvairūs baltymai (albuminai, imunoglobulinai, hormonai, fermentai ir kt.), lipidai, angliavandeniai (gliukozė), mineralinės medžiagos, medžiagų apykaitos produktai ir kt.

„Šiais laikais tiek profilaktinio sveikatos patikrinimo metu, tiek susirgus ar norint įvertinti gydymo efektyvumą, visuomet kartu su bendru kraujo tyrimu atliekamas ir įvairios apimties biocheminis kraujo tyrimas. Kokius tyrimus atlikti, sprendžia gydytojas. Biocheminiai kraujo tyrimai vertinami kartu su paciento apžiūros ir apklausos duomenimis, bendru kraujo tyrimu bei kitais laboratoriniais ar instrumentiniais tyrimais“, – sakė vidaus ligų gydytojas M. Mikeliūnas.

Biocheminis kraujo tyrimas dažniausiai atliekamas tiriant iš venos paimtą kraują dėl didesnio tikslumo. Kraujas iš piršto (kapiliarinis kraujas) dabar tiriamas labai retai, dažniausiai tik gliukozės lygiui nustatyti. Kai kuriais atvejais biocheminis tyrimas atliekamas iš arterinio kraujo.

Ką galima nustatyti atliekant biocheminį kraujo tyrimą?            

Biocheminis kraujo tyrimas, kaip teigė terapeutas, yra labai informatyvus diagnozuojant daugelį ligų, vertinant įvairių organų veiklą, nustatant ligų rizikos veiksnius, vitaminų, mineralinių medžiagų kiekį organizme. Daugelio pagrindinių  biocheminių tyrimų rezultatai gaunami greitai – per 1–2 val. nuo kraujo pristatymo į laboratoriją.

Dažnesni biocheminiai tyrimai: mineralinės medžiagos, elektrolitai (kalis, natris, chloras, magnis, kalcis, fosforas, geležis ir kt.), gliukozė, uždegiminis baltymas (CRB), įvairių audinių fermentai (ALT, AST, šarminė fosfatazė, lipazė, laktatdehidrogenazė (LDH ir kt.), inkstų rodikliai (kreatininas, šlapalas), geležies atsargos (feritinas), lipidograma (cholesteroliai, trigliceridai), vitaminai (pvz., vitaminai D, B12, folio rūgštis), hormonai, širdies pažeidimo, navikų žymenys, bendro baltymo kiekio ir baltymų frakcijų, albuminų tyrimai. 

Dažniausiai atliekami biocheminiai kraujo tyrimai    

Biocheminių tyrimų yra daug, jie vertinami kartu su klinikiniais simptomais, gydytojo apžiūros / medicininio ištyrimo duomenimis bei kitais laboratoriniais tyrimais, instrumentiniais tyrimais ar vaizdiniais tyrimais, o jiems interpretuoti reikia daug medicininių žinių.

„Dažnai susiduriame su situacija, kai pacientas savarankiškai nusprendžia, kokių biocheminių tyrimų jam reikia, už tai nemažai sumoka, tačiau reikalingiausių tyrimų konkrečiai problemai ar ligai nustatyti ir nepasidaro. Dalis biocheminių tyrimų gali būti normos ribose, tačiau tam tikrame amžiuje, priklausomai nuo svorio ar kai kurių ligų, biocheminio kraujo tyrimo norma gali būti kitokia, nei pateikiama bendra norma. Ir priešingai – yra tyrimų, kurie gali viršyti normos ribas, bet tam tikrame amžiuje ar esant tam tikrai būklei (pvz., nėštumui, po operacijos ar traumos) jų padidėjimas gali būti normalu“, – paaiškino terapeutas M. Mikeliūnas.

Gydytojas pateikė dar vieną pavyzdį – vėžio žymenį. Dalis žymenų naudojami ankstyvai diagnostikai (pvz., PSA), bet kai kurie kiti niekuomet nerekomenduojami atlikti profilaktiškai, nes dažnai didėja esant ne su onkologine liga susijusioms priežastims: „Dėl šių priežasčių norint atlikti biocheminius kraujo tyrimus ar pasikonsultuoti dėl jų vertinimo mūsų centre rekomenduojama kreiptis į vidaus ligų arba šeimos gydytoją, kuris parinks reikalingus tyrimus ir vėliau paaiškins jų rezultatus.“

Dažniausiai atliekami tyrimai (pateikiamos suaugusiųjų biocheminio kraujo tyrimo normos, kurios yra apytikslės, gali šiek tiek skirtis, nes priklauso nuo kiekvienos laboratorijos kalibravimo metodų):

Kreatininas. Norma (N): vyrų 71–115 µmol/l; moterų 53–88 µmol/l. Tai – inkstų veiklos rodiklis. Sutrikus inkstų funkcijai (mažėjant glomerulų filtracijos greičiui), kreatinino koncentracija didėja.

Gliukozė. N (kraujo plazmoje) 4,2–6,4 mmol/l. N (kapiliariniame kraujyje) 3,3–5,5 mmol/l. Tiriama diagnozuoti angliavandenių apykaitos sutrikimą, priešdiabetinę būklę, cukrinį diabetą.

Šlapalas. N 1,8–8,2 mmol/l. Tiriamas norint įvertinti inkstų veiklą. Šlapalo kiekis padidėja sutrikus inkstų funkcijai. Tai gana jautrus inkstų veiklos sutrikimo žymuo, nes jo kiekis padidėja net esant nedideliam inkstų veiklos pažeidimui.

Bilirubinas ir jo frakcijos. Bendro bilirubino N 5–21 µmol/l; tiesioginio bilirubino N <5,3 µmol/l; netiesioginio bilirubino N <15,7 µmol/l. Tyrimas atliekamas, norint diagnozuoti kepenų ir tulžies pūslės, tulžies latakų, kai kurias kraujo ligas (hemolizinę anemiją). 

Aminotransferazės AST(GOT), ALT(GPT), N <40 U/l. Tai audinių fermentai,  naudojami kepenų, raumenų, reumatinių ligų diagnostikai.

Šarminė fosfatazė (ŠF), N 25–100 U/L. Audinių fermentas, naudojamas kepenų, tulžies, kaulų ligų diagnostikai.

Lipazė. N 114–286  U/L. Tai kasos fermentas, naudojamas kasos uždegimo, kasos ligų diagnostikai.

Feritinas. N vyrų 20–350 µg/l, moterų 15–150 µg/l. Tai audiniuose geležį sujungiantis baltymas. Parodo geležies atsargų kiekį organizme.

CRB (C reaktyvusis baltymas, uždegiminis baltymas). N ≤5 mg/l. Tai uždegiminio proceso intensyvumą parodantis baltymas. Tiriamas diferencijuoti virusines ir bakterines infekcijas. Jo kiekis taip pat didėja sergant neinfekcinėmis uždegiminėmis ir onkologinėmis ligomis.

Bendrasis cholesterolis. N <5,2 mmol/l. MTL cholesterolis („blogasis“). N <3,4 mmol/l. DTL cholesterolis („gerasis“). N >1 mmol/l. Cholesterolio ir jo frakcijų tyrimas atliekamas norint įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Padidėjęs MTL ir bendro cholesterolio kiekis koreliuoja su padidėjusia aterosklerozės, širdies ir kraujagyslių ligų rizika. DTL cholesterolio kiekio didėjimas siejamas su mažėjančia aterosklerozės rizika, jo siektina koncentracija – kuo didesnė.

Elektrolitai: kalis (K), N 3,8–5,3 mmol/l, natris (Na), N 134–148 mmol/l, chloras (CI) N 98–107 mmol/l.

Kaip pasiruošti tyrimams:

• tyrimas tikslesnis, jei atliekamas ryte;
• prieš tyrimą pageidautina nevalgyti 8–12 val.;
• prieš atliekant gliukozės, kraujo riebalų (trigliceridų), cholesterolio tyrimus ypač svarbu nevalgyti 10–12 valandų iki tyrimo, šiuos tyrimus atlikti ryte, o tyrimų išvakarėse nevalgyti saldumynų, riebių maisto produktų, negerti saldžių gėrimų, alkoholio;
• prieš tyrimus negalima rūkyti, vartoti alkoholio, rekomenduojama vengti streso, intensyvaus fizinio krūvio;
• jei tiriami geležies apykaitos rodikliai, 2–3 savaites prieš tyrimą nevartoti geležies preparatų. Tiriant vitaminų kiekį, bent 2–3 savaites iki tyrimo nevartoti vitaminų, maisto papildų su vitaminais.

Kur rekomenduojama kreiptis dėl biocheminio kraujo tyrimo?

Norint atlikti biocheminį kraujo tyrimą, galima kreiptis į medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ vidaus ligų arba šeimos gydytoją Šeimos medicinos centre, kuris supažindins su atliekamais tyrimais, jų eiga, patars ir paaiškins, kaip išsirinkti reikalingus tyrimus ir kur juos atlikti. Gavęs tyrimų rezultatus gydytojas iškart susisieks su pacientu ir paaiškins, ką jie reiškia.

Biocheminiai kraujo tyrimai. Kaina.