Hila
V. Grybo g. 32A, Vilnius
7:00 - 20:00 val.
MRT tyrimai atliekami iki 21 val.
8:00 - 15:00 val.
MRT tyrimai atliekami – 7.00-19.00 val.
9:00 - 15:00 val.
Atliekami tik MRT tyrimai!
12.07 dirbsime iki 15 val.
12.08 MRT tyrimus atliksime nuo nuo 10 val.
12.23, 12.31 dirbsime iki 17 val.
12.24-26, 01.01 d. nedirbsime.
Nemokama automobilių stovėjimo aikštelė – pastato dešinėje.
Privažiuokite prie užkardos, luktelėkite, kol apsauga ją pakels, ir įvažiuokite į aikštelę.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Reabilitacijos ir sporto medicinos centras
Lvivo g. 101, Vilnius
8.00–20.00 val.
12.07 dirbsime iki 15 val.
12.23, 12.31 dirbsime iki 17 val.
12.24-26, 01.01 d. nedirbsime.
Mokama automobilių stovėjimo aikštelė (parkingas) - UNIPARK ir ParkTown.
Instrukcija kaip atsiskaityti už UNIPARK skaitykite ČIA.
Kineziterapijos užsiėmimui ir kai kuriems tyrimams prašome atvykti su sportine apranga.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Šeimos medicinos centras
Laisvės pr. 10A, Vilnius
8.00–20.00 val.
12.07 dirbsime iki 15 val.
12.23, 12.31 dirbsime iki 17 val.
12.24-26, 01.01 d. nedirbsime.
Nemokamas automobilio stovėjimas – rezervuotose vietose priešais įėjimą į centrą.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Visos mūsų centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Šeimos medicinos centras
Estų g. 1, Vilnius
JAU GREITAI!
Visos mūsų centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Nemokamas automobilio stovėjimas prekybos centro aikštelėje.
2022 07 13
Mažas, kasdienis įprotis galintis pagerinti mūsų sveikatą
Ligų profilaktika (skiepai) ir diagnostika
2 min. skaitymo
Jeigu fizinio aktyvumo teikiamą naudą būtų galima sudėti į vieną tabletę, ji neabejotinai taptų populiariausia pasaulyje. 10 tūkstančių žingsnių per dieną – toks yra paprasčiausias sveikatos receptas. Įtraukite į savo kasdienę rutiną vaikščiojimą ir pamatysite, kad keičiasi ne tik jūsų išvaizda, bet ir gerėja emocinė būklė.
Pasak netrukus atsidarysiančio naujo Šeimos medicinos centro padalinio gydytojų, žingsniavimas ypač tinka tiems žmonėms, kurie turi antsvorio, skundžiasi sąnarių skausmais arba kamuoja didelis kraujospūdis. Visiškai nesvarbu, kokiu greičiu eisite. Svarbiausia – judėti. Ėjimas yra pati geriausia širdies kraujagyslių ligų profilaktika, jis taip pat veikia kaip antidepresantas. Vaikštant dirba visas žmogaus raumenynas, kūnas aprūpinamas deguonimi, stiprėja imuninė sistema, tvirtėja judėjimo atramos aparatas. Žingsniavimas teigiamai veikia ne tik nervų sistemą, gerėja ir virškinimas.
Kuo dar vertėtų vadovautis gyvenime?
- Pasirūpinkite subalansuota ir visaverte mityba
Kartu su maistu mūsų organizmas gauna reikalingų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų, svarbių viso organizmo normaliam funkcionavimui ir geram imunitetui palaikyti. Kad šių medžiagų nepritrūktų, svarbu visavertė ir subalansuota mityba, kad būtų užtikrintas reikalingas kiekis angliavandenių, baltymų ir riebalų, o kartu ir įvairiuose maisto produktuose esančių vitaminų bei mineralų. Į kasdienį mitybos racioną rekomenduojama įtraukti daugiau šviežių daržovių ir vaisių (ypač sezoninių), atsisakyti ar bent sumažinti vadinamųjų „tuščių“ kalorijų turinčių produktų – cukraus, rafinuotų miltų, kt., vengti „greito“ maisto, mėsą dažniau pakeisti žuvimi. Svarbu atkreipti dėmesį ir į maisto ruošimą, rinktis natūralius, mažiau apdorotus produktus. Kasdien būtina išgerti pakankamą kiekį (apie 2 l) vandens.
- Subalansuokite darbo ir poilsio režimą bei gerai išsimiegokite
Miegas ir poilsis žmogaus organizmui svarbūs ne mažiau nei maistas ir vanduo. Yra žinoma, kad kokybiškas miegas ir poilsis yra labai svarbūs žmogaus imuninės sistemos normaliai veiklai. Miegant organizme išsiskiria tam tikros cheminės medžiagos, svarbios imuninei sistemai kovojant su infekcijomis ir uždegimais. Moksliniai tyrimai rodo, kad, trūkstant miego, organizme sumažėja šių medžiagų, tad žmogus blogiau susitvarko su stresu ir dažniau serga peršalimo, virusinėmis ar kitomis infekcinėmis ligomis. Kiek miego pakanka konkrečiam žmogui, priklauso nuo individualių organizmo poreikių, tačiau suaugusiajam vis dėlto rekomenduojama miegoti 7–9 valandas per parą. Labai svarbu laikytis ir vadinamosios miego higienos, t. y. eiti miegoti tuo pačiu metu, geriausia iki 22–22.30 val., kai organizme prasideda miego hormono melatonino gamyba.
