„Norwalk agentas“ – žiemos žarnyno priešas

Ligų profilaktika (skiepai) ir diagnostika

3 min. skaitymo

Žiemą suaugusieji ir vaikai dažniau kenčia nuo žarnyno infekcijų. Jas dažniausiai sukelia kelių rūšių virusai. Vieni populiariausių – norovirusai.

Būtent norovirusai ir rotavirusai yra dažniausiai nustatomi žarnyno infekcijų sukėlėjai. Tiesą sakant, dar ne taip seniai lyg ir nebuvo skirtumo tarp šių virusų, ligos diagnozė skambėjo maždaug taip – „rotavirusinė infekcija“. 1972 metais norovirusas pirmą kartą išskirtas JAV Ohajo valstijos Norfolko mieste. Pirminis šio viruso pavadinimas buvo „Norwalk agentas“.

Atlikus genetinius tyrimus buvo nustatyta, kad jis priskiriamas Caliciviridae šeimai.

Mokslininkų nuomone, didžiąją dalį nebakterinio enterito atvejų visame pasaulyje sukelia norovirusinė infekcija. Kas tai per virusas ir kas yra norovirusinė infekcija? „Imkime ir išsiaiškinkime“, – siūlo Medicinos diagnostikos ir gydymo centro infekcinių ligų gydytoja Gabrielė Gaižutytė.

Kaip ir nuo ko užsikrečiama

Norovirusas į žmogaus organizmą dažniausiai patenka fekaliniu-oraliniu būdu kontaktuojant buityje: per neplautas rankas, indus, namų apyvokos daiktus. Galima užsikrėsti valgant neplautus ar nepakankamai nuplautus vaisius ir daržoves, per vandenį – pavartojus skysčių, kuriuose yra viruso. Žmogus, infekuotas norovirusu, yra aplinkinių užkrato šaltinis ūmiu ligos periodu, nes virusas gali plisti ne tik per nešvarias rankas, bet ir lašeliniu būdu per orą. Kai kurie asmenys net ir pasveikę gali platinti virusą iki 2 savaičių.

Pagrindinis simptomas – vėmimas

Pirmieji ligos požymiai pasireiškia praėjus 12–48 val. nuo užsikrėtimo. Stiprus pykinimas, dažnas ir gausus vėmimas yra pagrindiniai ligos simptomai. Vėliau dažniausiai prasideda vandeningas viduriavimas, gali pakilti temperatūra, atsirasti galvos ir raumenų skausmai, skirtingai nuo rotavirusinės infekcijos, kuria susirgus dažniau pirmiausia viduriuojama, o ne vemiama.

Imunitetas – nevisavertis ir trumpam

Ligos simptomai paprastai išnyksta per 1–2 paras, tik svarbu panaikinti elektrolitų ir skysčių trūkumą. Pasveikus organizmas įgyja nevisavertį imunitetą, t. y. maždaug aštuonioms savaitėms. Po to žmogus vėl gali užsikrėsti norovirusu.

Tiksli ligos diagnozė dažnai lieka nenustatyta, nes ambulatorine tvarka retai kada atliekami specifiniai išmatų tyrimai, leidžiantys aptikti norovirusų antigenus, tačiau tai nėra būtina, nes visų gastroenteritų gydymas yra labai panašus.

Į ligoninę – sunkiais atvejais

Specifinio noroviruso gydymo, deja, nėra. Pagrindinė rekomendacija, esant šiam negalavimui, – vartoti pakankamai skysčių, nes jų netekus ir mažai geriant, gali išsivystyti dehidratacija. Tuomet teks vykti į ligoninę, kur skysčių ir elektrolitų disbalansas bus atkurtas lašinėmis skysčių infuzijomis. Pykinimui ir vėmimui nuslopinti gydytojas gali skirti medikamentų. Svarbi gydymo priemonė yra dieta. Maistas turėtų būti virtas, troškintas, šviežiai ruoštas, neriebus ir neaštrus, su mažesniu skaidulų kiekiu. Norovirusų pasišalinimą iš žarnyno užtikrina ir simptomų trukmę sutrumpina bei normalią mikroflorą žarnyne atkuria probiotikai.

Profilaktikos galimybės

Sergant bet kokia liga, taip pat ir norovirusine infekcija, gydymas trunka ilgiau ir kainuoja brangiau nei profilaktikos priemonės, ypač kalbant apie sunkius atvejus, todėl reikia imtis visų įmanomų priemonių, kad ligos plitimas būtų sustabdytas. Šiandien vakcina nuo norovirusinės infekcijos dar neišrasta. Nepaisant to, kad norovirusai turi savybę būti lengvai perduodami esant bet kokiam kontaktui, yra labai atsparūs ir ilgai išlieka gyvybingi aplinkoje, norovirusinės infekcijos profilaktika yra paprasta.

Būtina paisyti šių rekomendacijų:

- laikytis asmeninės higienos (plauti su muilu rankas prieš gaminant valgį ir prieš valgymą, apsilankius tualete, grįžus iš lauko namo);
- rūpestingai plauti vaisius ir daržoves, vartoti termiškai apdorotus maisto produktus;
- vartoti tik saugų vandenį ar kitus gėrimus;
- maudantis baseine ar vandens telkiniuose saugotis, kad vandens nepatektų į burną;
- kadangi norovirusas gali plisti lašeliniu būdu per orą, artimieji, slaugantys ligonius, turi nešioti kaukę respiratorių kvėpavimo takams apsaugoti;
- slaugant ligonį ar kontaktuojant su daiktais, esančiais jo aplinkoje, reikia naudotis pirštinėmis, labai rūpestingai plauti rankas, papildomai valyti jas spiritiniais antiseptikais. Norovirusas yra labai atsparus aplinkos poveikiui, todėl tvarkantis reikia naudoti chloro turinčias valymo priemones.

Susirgusiems vaikams – ypatinga priežiūra

Jei norovirusine infekcija užsikrėtė vaikai, jų priežiūra yra ypatinga, nes vaikų organizmas skysčių netenka kur kas greičiau nei suaugusiųjų. Kiekvieną kartą išvėmus, būtina, kad vaikas išgertų pusę stiklinės vandens, jei viduriuoja – stiklinę. Tikslus vandens kiekis turėtų būti nustatomas pagal vaiko svorį. Jei vaiko neįmanoma pagirdyti, nes pykinimas ir vėmimas yra labai intensyvūs, reikėtų kreiptis į vaikų ligų gydytoją.

GYDYTOJA REKOMENDUOJA:

Plaukite rankas – rečiau sirgsite norovirusine infekcija.
Jei susirgote, gerkite daug skysčių.
Jei pykinimas ir vėmimas tokie gausūs, jog negalite gerti skysčių, kreipkitės į gydymo įstaigą.