Pagrindinė ir paprasčiausia užkrečiamųjų ligų prevencijos priemonė – rankų higiena

Ligų profilaktika (skiepai) ir diagnostika

4 min. skaitymo

Pagrindine ir paprasciausia uzkreciamuju ligu prevencijos priemone ranku higiena

2009 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) inicijavo judėjimą „Plauk rankas – saugok gyvybes“. Gegužės 5-oji paskelbta Pasauline rankų higienos diena. Pagrindinis šio judėjimo tikslas – gerinti rankų higieną sveikatos priežiūros įstaigose. Tačiau kasmet ši diena yra gera proga priminti, kad rankų higienos įpročius būtina formuoti ir šeimoje bei visuomenėje.

„Vienintelė patikima infekcijų prevencijos priemonė – plauti, plauti ir dar kartą plauti rankas“, – įsitikinusi Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V. Grybo gatvėje, vidaus ligų gydytoja Milda Seibutienė. „Įprotis plauti rankas privalo būti ugdomas nuo mažų dienų“, – gydytojai pritaria ir Centro operacinės slaugytoja Nijolė Gaižauskienė.

Gydymas neįsivaizduojamas be mediko rankų prisilietimo. „Rankos yra labiausiai mikroorganizmais užteršta mūsų kūno dalis, dėmesys jų higienai privalo būti ypatingas. Tinkamas rankų plovimas gali užkirsti kelią mikroorganizmų plitimui“, – sako slaugytoja N. Gaižauskienė.

Suskaičiuoti, kiek kartų per dieną pati plauna rankas, jai būtų sunku: „Atsikėlusi iš lovos pirmiausia nusiplaunu rankas, užkaičiu virdulį, tada prausiuosi. Atvažiavusi į darbą iškart einu prie kriauklės – juk rankos vėl užsiteršia nuo automobilio raktelių, vairo, durų rankenos. Darbe rankas plaunu prieš kiekvieno paciento apžiūrą ir po jos. Grįžusi namo nieko nelaukusi rankas kišu po tekančiu vandeniu ir plaunu su muilu.“

Gydytoja M. Seibutienė neabejoja, kad rankų plovimo įpročius reikia formuoti ankstyvoje vaikystėje. Kalbėti su vaikais apie rankų švarą būtina tada, kai jie supranta, ką reiškia praustis. Mokslininkai seniai nustatė, kad rankų odos raukšlėse, po nagais kaupiasi ir dauginasi įvairūs mikroorganizmai. Ant rankų jie gyvena po keletą valandų, todėl lengvai gali tapti užkrečiamųjų ligų priežastimi. Kad ir kokiame, atrodo, švariame pasaulyje gyventume, nešvarių rankų ligos neišnyksta – grybelis, parazitų kiaušinėliai, bakterinė dizenterija, hepatitas A, virusinės žarnyno infekcijos, sukeltos rotaviruso, noroviruso. „Rankomis gali būti pernešami ir oro lašeliniu būdu plintančių ligų sukėlėjai – gripas, raudonukė, skarlatina, vėjaraupiai“, – sako gydytoja M. Seibutienė ir priduria, kad pasaulinė statistika kelia susirūpinimą – per metus nuo žarnyno infekcijų miršta apie 2 milijonus žmonių. Šių infekcijų būtų galima išvengti, jei būtų laikomasi higienos taisyklių.

Nors apie nešvarių rankų ligas kalbama daug, slaugytoja N. Gaižauskienė abejoja, ar vaikų įprotis dažnai plauti rankas kiekvienoje šeimoje ugdomas nuo ankstyvų dienų. „Savo namuose anūkams pastačiau kėdutę, kad jie pasiektų kriauklę ir vandenį, – dalijasi savo patyrimu. – Kai anūkai ateina, pirmas jų darbas yra nusiplauti rankas. Net muiliukų gražesnių padėjau, kad tik būtų daugiau noro.“

Didžiulę slaugytojos patirtį turinti N. Gaižauskienė rankinėje visuomet nešiojasi dezinfekuojamąjį gelį. „Tam atvejui, jei nebūtų kur nusiplauti rankų. Alkoholinis antiseptikas puikiai šalina laikinus mikroorganizmus, – sako slaugytoja ir priduria, kad plauti iš parduotuvės ar turgaus parsineštą obuolį yra natūralu, o nusiplauti rankas, kuriomis vėliau ims tą obuolį, dažnas pamiršta. – Vėliau stebimės, iš kur kirminai, viduriavimas ar visokie grybeliai.“

Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad rankų plovimas su muilu yra vienas pigiausių ir efektyviausių būdų apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų sukėlėjų. Mokslininkai tikina: jei tinkamai plauname rankas su muilu, nuo jų pašaliname 90 procentų žmogui pavojingų bakterijų ir virusų. Medicinos įstaigose naudojami higieniniai rankų antiseptikai – papildoma ir efektyvi rankų higienos priemonė. Tokia rankų dezinfekcija užtrunka apie 30 sekundžių, nereikia vandens, mažiau dirginama oda. Jei rankos nėra vizualiai užterštos, medikai pirmenybę teikia būtent higieninei rankų antiseptikai.

Rankas būtina nusiplauti prieš ir pasinaudojus tualetu, prieš valgį, prieš ir po maisto gaminimo, ypač jei prisiliečiame prie žalios mėsos ar žuvies, taip pat prieš ir pakeitus vaiko vystyklus, grįžus iš kiemo, daržo, sodo, parduotuvės, pasinaudojus visuomeniniu transportu, pabendravus su sergančiu žmogumi. „Net kai grįžtate iš parduotuvės ir iškraunate produktus ant stalo, viską sudėję į vietas stalą gerai nuvalykite dezinfekuojamąja priemone – takelis prie kasos yra viena labiausiai mikroorganizmais aplipusių vietų parduotuvėje, – sako slaugytoja N. Gaižauskienė. – Apie tai, kad pirmiausia turite nusiplauti rankas, jau nekalbu.“

Ar mokate taisyklingai plauti rankas?

Prieš plaudami rankas nusimaukite žiedus.
Rankas geriau plaukite skystu muilu, ant muilo gabaliuko dažnai lieka bakterijų.
Būtinai išmuilinkite išorines ir vidines rankų puses, taip pat delnus ir tarpupirščius.
Kruopščiai nuplaukite pirštų galiukus ir panages.
Rankas geriausia nusausinkite popieriniu rankšluosčiu. Jei esate viešoje vietoje, tuo pačiu rankšluosčiu užsukite vandens čiaupą.

„Užkrečiamosios ligos egzistavo ir egzistuos – mikroorganizmai prisitaiko prie besikeičiančio pasaulio, tampa atsparūs plovikliams, muilui, netgi antibiotikams, tad vienintelis dalykas, ką tikrai galime daryti, norėdami apsaugoti save ir savo artimuosius, – kruopščiai plauti rankas“, – įsitikinusi Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vidaus ligų gydytoja M. Seibutienė.